5. Vaišių Stalas

Viena šios Medinos laikotarpio sūros centrinių temų, kaip ir jos pavadinimas, yra susijusi su maistu bei leidžiamu ir neleidžiamu valgiu. Paklusimas šiems nurodymas yra dalis tikinčiųjų sandoros su Dievu (apibūdintos 1–5, 87–108 eilutėse). Dalis šios sūros kalba apie judėjų bei krikščionių santykius su musulmonais. Sūra baigiasi pomirtinio gyvenimo tema bei pranašų sprendimais apie jų pasekėjų bendruomenes. Šioje dalyje didelė svarba suteikiama Jėzui, kuris paprašytas apaštalų meldė vaišių stalo (kuriuo ir pavadinta ši sūra), bei atmeta bet kokias savo sąsajas su dieviškumu.

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Tikintieji! Laikykitės sutarčių! Galvijai yra leidžiami jums maistui, išskyrus medžioklę piligrimystės metu ir tai, kas dabar bus paminėta. Iš tiesų, Alachas įsako tai, ką panori.

2 Tikintieji! Nepažeiskite Alacho Simbolių šventumo – nei Šventųjų Mėnesių,[1] nei aukojamųjų gyvulių ir jų papuoštų apykaklių,[2] nei tų, kurie keliauja link Šventojo Namo ˹Mekoje˺, siekdami savo Viešpaties dosnumo ir patenkinimo. Bet pabaigus piligriminę kelionę jums leidžiama medžioti. Neleiskite pykčiui žmonių, kurie jums uždraudė pasiekti Šventąjį Namą,[3] priversti jus peržengti ribas ˹ir tapti agresoriais prieš juos˺. Bendradarbiaukite doroje ir pamaldume, bet ne nuodėmėje ir priešiškume. Bijokite Alacho, iš tiesų, Alachas yra griežtas bausmėje.

[1] Žr.: 2:194 išnašą.

[2] Piligriminės kelionės metu aukojamieji gyvuliai yra pažymimi apykaklėmis iš šakų, kad žmonės galėtų juos atskirti.

[3] Musulmonams atliekant pirmąją piligriminę kelionę Meka vis dar buvo stabmeldžių rankose. Piligrimams pasiekus Mekos apylinkes, stabmeldžiai uždraudė jiems žengti į miestą. Tą dieną Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, pasirašė taikos sutartį, pagal kurią musulmonams palikusiems Meką nebuvo leidžiama atvykti į Mediną, bet veidmainiams buvo leidžiama persikelti į Meką. Dėl šios priežasties, dauguma manė šią sutartį buvus neteisinga, tad ši eilutė pabrėžė jos laikymosi svarbą.

3 Uždrausta jums yra dvėseliena, kraujas ir kiauliena, bei tai, kas buvo paskersta ne Alacho vardu; taip pat pasmaugti, užmušti, nukritę iš aukštai, ar ragais subadyti gyvūnai bei tie, kuriuos apkandžiojo plėšrūnai, nebent paskerdėte juos ˹prieš jiems nugaištant˺, ir tai, kas buvo paaukota stabams. Taip pat jums uždrausta burti strėlėmis priimant sprendimus[1] – tai yra didelė nuodėmė. Šiandien netikintieji prarado viltį prieš jūsų tikėjimą. Tad nebijokite jų, bet bijokite Manęs! Šiandien Aš ištobulinau jūsų tikėjimą, išbaigiau Savo malonę jums ir parinkau jūsų religija islamą. Bet jeigu jus kamuos alkis, jums netrokštant nuodėmės – tada iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

[1] Prieš islamą arabai burdavo strėlėmis, norėdami priimti svarbų sprendimą.

4 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, kas yra leidžiama vartoti maistui. Sakyk: „Leistinos jums yra visos gėrybės – tai, ką jums pagavo medžioklės gyvūnai, kuriuos išdresiravote pagal Alacho pamokymus. Tad valgykite tai, ką jie pagavo, minėdami Alacho vardą, ir bijokite Alacho. Iš tiesų, Alachas yra greitas atsiskaityti.“

5 Šiandien visos gėrybės tapo leidžiamos jums bei maistas Rašto žmonių yra leidžiamas jums ir jūsų maistas yra leidžiamas jiems. Leidžiamos ˹santuokai˺ yra tyros moterys iš tikinčiųjų ir tų, kurie gavo Raštą anksčiau jūsų, kai duodate joms tinkamą kraitį, trokšdami tyrumo, bet ne paleistuvystės ar meilužių. Kas atmeta tikėjimą – visi jo darbai bus iššvaistyti ir Ateinančiame gyvenime jis bus tarp pralaimėjusiųjų.

6 Tikintieji! Kai ketinate atlikti maldą, prauskite savo veidus, rankas iki alkūnių, perbraukite per galvas ir plaukite pėdas iki kulkšnių. Bet jeigu esate nešvaros būsenoje,[1] tada nusiprauskite pilnai. Jeigu sergate, keliaujate, apsilankėte išvietėje ar suartėjote su savo žmonomis ir negalite rasti vandens – tada apsivalykite tyra žeme, perbraukę per savo veidus ir rankas. Alachas netrokšta jūsų apsunkinti, bet nori padaryti jus tyrais ir išpildyti Savo malonę jums, kad būtumėte dėkingi.

[1] T.y. būsena, įgyjama po lytinių santykių, „šlapių“ sapnų arba menstruacijų metu.

7 Atminkite Alacho malonę jums ir Jo sandorą, kuriai prisiekėte sakydami: „Mes girdime ir paklūstame.“ Bijokite Alacho. Iš tiesų, Alachas yra Visa Žinantis jūsų slapčiausias mintis.

8 Tikintieji! Stovėkite tvirtai vardan Alacho, teisingais liudininkais. Neleiskite žmonių neapykantai privesti jus prie neteisybės. Būkite teisingi! Tai yra arčiau dievobaimingumo. Bijokite Alacho. Iš tiesų, Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

9 Alachas prižadėjo atleidimą ir didį atlygį darantiems gera.

10 O atmetę tikėjimą ir neigiantys Mūsų apreiškimus – jie yra Pragaro Ugnies gyventojai.

11 Tikintieji! Atminkite Alacho malonę jums, kai žmonės norėjo jums pakenkti, bet Jis sulaikė jų rankas nuo jūsų. Bijokite Alacho. Tegul Alachu pasikliauja tikintieji!

12 Alachas sudarė sandorą su Izraelio tauta, paskyrė dvylika lyderių ir tarė: „Aš esu su jumis. Jeigu atliksite maldą, mokėsite išmaldos mokestį, tikėsite Mano pasiuntiniais, remsite juos ir skolinsite Alachui gerą paskolą ˹aukodami labdarai, kurios atlygį Alachas padidins˺, Aš būtinai atleisiu jūsų nuodėmes ir priimsiu jus į Rojaus sodus, kuriuose teka upės. Bet kas iš jūsų atmes tikėjimą po šios priesaikos – tas bus toli nuo tiesaus tako.“

13 Tad Mes prakeikėme juos ir sukietinome jų širdis už sandoros sulaužymą. Jie iškraipė Rašto žodžius ir pamiršo dalį to, kas buvo jiems priminta. Jūs įžvelgsite juose apgaulę, išskyrus keletą iš jų. Bet atleisk jiems ir praleisk pro akis ˹jų piktadarystes˺. Iš tiesų, Alachas myli darančius gera.

14 Mes taip pat sudarėme sandorą su sakančiais: „Mes esame krikščionys.“ Bet ir jie pamiršo dalį to, kas buvo jiems priminta. Tad Mes sukėlėme tarp jų priešiškumą ir neapykantą iki Prikėlimo Dienos. Alachas informuos juos apie tai, ką jie darė.

15 Rašto žmonės! Mūsų Pasiuntinys atėjo pas jus, paaiškindamas didelę dalį Rašto, kurią slėpėte ir į kurią žiūrėjote pro pirštus. Šviesa iš Alacho ir aiškus Raštas atėjo pas jus,

16 kuriuo Alachas veda siekiančius Jo malonės į taikos kelius, išvesdamas juos iš tamsos į šviesą, Savo valia, ir vesdamas juos tiesiu keliu.

17 Iš tiesų, atmetė tikėjimą sakantys: „Alachas yra Mesijas, Marijos sūnus.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas turi galią sulaikyti Alachą, jeigu Jis nuspręstų sunaikinti Mesiją, Marijos sūnų, jo motiną bei visus esančius žemėje?“ Alachui priklauso dangų ir žemės karalystės ir visa, kas yra tarp jų. Jis sukuria, ką nori. Alachas yra Galintis viską!

18 Bet judėjai ir krikščionys sako: „Mes esame Alacho vaikai ir Jo numylėtiniai.“ Sakyk: „Kodėl tada Jis baudžia jus už jūsų nuodėmes? Ne! Jūs esate paprasčiausi žmonės, kaip ir kiti Jo sukurtieji. Jis atleidžia, kam panori ir baudžia, ką panori. Alachui priklauso dangų ir žemės karalystė ir visa, kas tarp jų. Pas Jį yra sugrįžimas.“

19 Rašto žmonės! Mūsų Pasiuntinys atėjo pas jus, po pertraukos tarp pasiuntinių, paaiškinantis jums ˹vedimą tiesiu keliu˺, kad jūs nesakytumėte: „Neatėjo pas mus nei gerų žinių, nei įspėjimo davėjas.“ Dabar atėjo pas jus gerų žinių ir įspėjimo davėjas. Alachas yra Galintis viską!

20 Kai Mozė tarė savo tautai: „Mano tauta! Atminkite Alacho malonę jums, kai Jis paskyrė tarp jūsų pranašus ir padarė jus valdovais ir davė tai, ko nedavė niekam kitam šiame pasaulyje.

21 Mano tauta! Ženkite į palaimintą žemę, kurią Alachas nulėmė jums, bet neatsukite nugarų ˹savo priešams˺, nes tapsite pralaimėjusiais.“

22 Jie atsakė: „Moze! Šioje žemėje esantys žmonės turi bauginančią galią. Mes nežengsime jon, kol jie neišeis. Jeigu jie išvyks, mes įeisime.“

23 Du dievobaimingi vyrai, palaiminti Alacho, tarė: „Ženkite pas juos pro vartus. Kai įžengsite, būsite stipresni už juos. Pasikliaukite Alachu, jeigu esate tikintieji.“

24 Bet jie atsakė: „Moze! Iš tiesų, mes niekada nežengsime ten, kol jie neišeis. Tad eik ten, tu ir tavo Viešpats, ir kaukitės. Mes liksime čia!“

25 Mozė meldė: „Mano Viešpatie! Aš neturiu valdžios, išskyrus sau ir savo broliui, tad atskirk mus nuo maištaujančių žmonių!“

26 Alachas atsakė: „Ši vieta bus uždrausta jiems keturiasdešimt metų, per kuriuos jie klajos žemėje. Neliūdėk dėl maištingų žmonių.“

27˹Pranaše Muhamedai˺, pranešk jiems dviejų Adomo sūnų istoriją tiesoje, kai jie paruošė auką, kuri buvo priimta iš vieno, bet atmesta iš kito, kuris tarė: „Aš tave užmušiu!“ Jo brolis atsakė: „Alachas priima auką tik iš dievobaimingų.

28 Jeigu pakelsi savo ranką, kad mane užmuštum, aš nekelsiu savosios prieš tave, nes bijau Alacho, Viešpaties pasaulių.

29 Iš tiesų, aš leisiu tau nešti mano nuodėmę kartu su tavąją, kad būtum tarp Ugnies gyventojų – toks yra atlygis piktadariams.“

30 Tačiau ˹Kainas˺ vis vien įtikino save užmušti savo brolį, tad nužudė jį ir tapo vienu iš pralaimėjusiųjų.

31 Tada Alachas atsiuntė varną, kasančią duobę ˹kitai mirusiai varnai˺, kad parodytų jam, kaip palaidoti brolio kūną. Jis tarė: „Vargas man! Argi aš nesugebėjau būti, kaip ši varna, ir paslėpti savo brolį?“ Tad jis tapo besigailinčiu.[1]

[1] Kainas gailėjosi ne dėl to, jog nužudė savo brolį, bet dėl to, jog nesugebėjo tinkamai paslėpti savo nusikaltimo iš karto užkasęs jo kūną.

32 Dėl šios priežasties Mes nurodėme Izraelio tautai, jog atimti vieną gyvybę, išskyrus atpildu už žmogžudystę ar dėl nedoros skleidimo žemėje, yra tas pats, kaip nužudyti visą žmoniją, o kas išsaugo vieną gyvybę – tai lyg jis išsaugotų visą žmoniją.[1] Nors Mūsų pasiuntiniai atėjo pas juos su aiškiais ženklais, dauguma jų vis vien tapo peržengiančiais ribas šioje žemėje.

[1] Nors ši Korano eilutė kalba apie nurodymą, skirtą Izraelio tautai, Korano aiškintojai nurodo, jog ji galioja ir musulmonams.

33 Iš tiesų, bausmė skelbiantiems karą prieš Alachą ir Jo Pasiuntinį bei skleidžiantiems žemėje nedorą, yra mirtis, nukryžiavimas, plaštakų ir pėdų nukirtimas kryžmai arba tremtis iš žemės. Tai yra jų gėda šiame gyvenime, o Ateinančiame jie kentės didelę bausmę,

34 išskyrus atgailaujančius prieš Mums juos sučiumpant – žinokite, jog iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

35 Tikintieji! Bijokite Alacho ir siekite to, kas jus priartins prie Jo ir kovokite vardan Jo, kad taptumėte sėkmingi!

36 Iš tiesų, jeigu atmetę tikėjimą turės viską, kas yra žemėje ir dar kartą tiek ir Prikėlimo Dieną pasiūlys tai savo išpirkai nuo bausmės – tai nebus priimta iš jų. Jie kentės skausmingą bausmę.

37 Jie norės pabėgti iš Ugnies, bet niekada negalės to padaryti. Jie kentės besitęsiančią bausmę.

38 Vagiui ar vagilei nukirskite jų dešinę plaštaką atpildui už tai, ką jie padarė – tai atgrasymas iš Alacho.[1] Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

[1] Islamo teisėje bausmė už vagystę yra plaštakos amputavimas, tačiau šios bausmės įvykdymui reikia išpildyti kelias sąlygas: vagis turi būti suaugęs ir sveiko proto asmuo; nusikaltimas turi būti paliudytas dviejų patikimų liudininkų; pavogtas daiktas privalo būti vertingas ir pavogtas iš saugios vietos. Taip pat ši bausmė nebus taikoma žmogui vagiančiam dėl bado.

39 Bet atgailaujantiems po piktadarybių ir pasitaisantiems – Alachas priims jų atgailą. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

40 Ar nežinai, jog dangų ir žemės karalystė priklauso Alachui? Jis baudžia, ką panori ir atleidžia, kam panori. Alachas yra Galintis viską!

41 Pasiuntiny! Neliūdėk dėl tų, kurie skuba atmesti tikėjimą, kurie sako savo liežuviais: „Mes tikime“, bet neturi tikėjimo širdyse, ir dėl judėjų, kurie įdėmiai klausosi melų ir klausosi tų, kurie nebuvo sutikę tavęs, kurie iškraipo apreikštų žodžių reikšmes ir sako: „Jeigu būtent šį nurodymą gausi ˹iš Pranašo Muhamedo˺, priimk jį. Kitaip – saugokis!“ Ką Alachas nusprendžia paklaidinti – tu būsi bejėgis jam padėti prieš Alachą. Alachas netrokšta apvalyti jų širdžių. Šiame gyvenime jiems skirta gėda, o Ateinančiame – didelė bausmė.

42 Jie klausosi melų nekantriai ir vartoja tai, kas draudžiama.[1] Jeigu jie ateina pas tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, nuteisk juos arba nusigręžk nuo jų. Jeigu nuo jų nusigręši – jie negalės tau nė kiek pakenkti. Bet jeigu juos teisi – tada teisk teisingai. Iš tiesų, Alachas myli teisinguosius!

[1] T.y. naudoja turtą, įgytą per kyšius ar palūkanas.

43 Bet kodėl jie prašo tavęs juos teisti, kai jie turi Torą su Alacho nuosprendžiais ir po to vis vien nusigręžia? Šie nėra tikintieji.

44 Iš tiesų, Mes apreiškėme Torą, kurioje yra vedimas ir šviesa. Pranašai, paklusę Alacho valiai, teisė judėjus pagal ją, kaip ir rabinai ir mokovai teisė pagal tai, kas buvo jiems patikėta Alacho Rašte, ir buvo to liudininkais. ˹Rabinai ir mokovai˺! Nebijokite žmonių, bet bijokite Manęs! Neiškeiskite mano apreiškimų už menką sumą. Teisiantys ne pagal tai, ką apreiškė Alachas – tie yra netikintieji.

45 Mes nurodėme jiems Toroje: „Gyvybė už gyvybę, akis už akį, nosis už nosį, ausis už ausį, dantis už dantį ir už žaizdas lygus atpildas.“ Bet kas to atsisako gera valia, tai bus išpirka už jo nuodėmes.[1] Kas neteisia pagal tai, ką atskleidė Alachas – tie yra piktadariai.

[1] Už fizinį sužeidimą islamo teisėje taikoma atpildo teisė, todėl nusikaltėliui yra atlyginama taip, kaip jis sužeidė auką. Tačiau, kaip priduriama šioje eilutėje, auka gali atleisti nusikaltėliui ir už tai gauti atlygį iš Dievo. Todėl atleidimas yra visuomet geriau.

46 Mes atsiuntėme pranašų pėdomis Jėzų, Marijos sūnų, patvirtinantį Torą, apreikštą prieš tai. Mes davėme jam Evangeliją, kurioje yra vedimas ir šviesa, patvirtinančią tai, kas buvo atskleista Toroje – vadovu ir pamokymu dievobaimingiems.

47 Tad leisk Evangelijos žmonėms teisti pagal tai, ką Alachas atskleidė joje. Kas neteisia pagal tai, ką atskleidė Alachas – tie yra maištautojai.

48 Mes apreiškėme tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, šį Raštą tiesoje, patvirtinantį ankstesnius Raštus ir kaip galutinę valdžią prieš juos. Tad teisk tarp jų tuo, ką apreiškė Alachas, ir nesek jų troškimais vietoje tiesos, kuri atėjo pas tave. Kiekvienam jūsų Mes davėme įsakymą ir nurodėme kelią. Jei Alachas panorėtų, Jis jus padarytų viena bendruomene, bet Jis norėjo jus išmėginti tuo, ką jums davė. Tad varžykitės gėrio daryme – jūs visi grįšite pas Alachą ir Jis praneš jums apie tai, dėl ko nesutarėte.

49 Tad teisk tarp jų tuo, ką apreiškė Alachas, ir nesek jų troškimais bei būk budrus, kad jie nenuviliotų tavęs nuo to, ką apreiškė Alachas. Jeigu jie nusigręžia ˹nuo Alacho sprendimo˺, tada žinok, kad Alachas nori juos nubausti už kai kurias jų nuodėmes. Iš tiesų, daugelis žmonių yra įžūlūs maištautojai.

50 Ar jie siekia neišmanymo laikų sprendimo?[1] Kas yra geresnis teisėjas nei Alachas, tvirtai tikintiems žmonėms?

[1] Neišmanymo laikais yra vadinami priešislamiški arabų papročiai ir priešislamiška Arabijos istorija.

51 Tikintieji! Neimkite judėjų ir krikščionių globėjais – jie yra globėjai vieni kitų. Kas tai darys – bus laikomas vienu iš jų. Iš tiesų, Alachas neveda piktadarių ˹tiesiu keliu˺.

52 Tu matai tuos, kurių širdyse yra ˹veidmainiavimo˺ liga, besivaržančius vienytis su jais ir sakančius: „Mes bijome, kad užklups mus nelaimė.“ Bet galbūt Alachas suteiks pergalę ar kitą sprendimą iš Savęs, ir jie taps besigailinčiais dėl to, ką slėpė savo širdyse,

53 o tikintieji sakys: „Ar šie yra žmonės, kurie prisiekė vardu Alacho, kad jie yra su jumis?“ Jų darbai buvo bergždi, tad jie tapo pralaimėjusiais.

54 Tikintieji! Atmetusius tikėjimą iš jūsų, Alachas pakeis kitais, Jį mylinčiais ir Jo mylimais. Jie bus nuolankūs su tikinčiaisiais, stiprūs prieš netikinčiuosius, kovojantys vardan Alacho ir nebijantys priekaištautojo priekaištų. Tai yra Alacho dovana, Jis duoda ją, kam panori. Alachas yra Visa Apimantis, Visa Žinantis!

55 Tikrasis jūsų globėjas yra Alachas, Jo Pasiuntinys ir kiti tikintieji, atliekantys maldą, mokantys išmaldos mokestį ir besilenkiantys maldoje.

56 Siekiantys globos pas Alachą, Jo Pasiuntinį ir kitus tikinčiuosius – jie yra Alacho partija, jie bus nugalėtojai!

57 Tikintieji! Nesiekite globos iš tų, kuriems buvo duotas Raštas anksčiau jūsų, ar netikinčiųjų, kurie laiko jūsų religiją pajuoka ir pramoga. Bijokite Alacho, jeigu esate tikintieji.

58 Kai jūs kviečiate maldai, jie priima tai pajuoka ir pramoga, nes jie yra žmonės nesupratingi.

59 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Rašto žmonės! Ar piktinatės mumis vien dėl mūsų tikėjimo į Alachą ir į tai, kas buvo apreikšta mums ir anksčiau mūsų, kuomet dauguma jūsų yra maištautojai?“

60 Sakyk: „Ar turėčiau jums pranešti, kas yra užsitraukęs didesnę bausmę nuo Alacho? Tai tie, kuriuos Alachas prakeikė ir ant kurių supyko, kurių dalį Jis pavertė beždžionėmis, kiaulėmis ir stabų garbintojais. Šie yra blogiausioje padėtyje, toli nuklydę nuo tako tiesaus.“

61 Ateidami pas jus, jie sako: „Mes tikime!“ Bet jie atėjo su netikėjimu ir išėjo su juo. Alachas žino, ką jie slepia.

62 Tu matai daugelį jų skubančius nuodėmiauti, peržengti ribas ir vartoti tai, kas uždrausta. Kokie pikti jų darbai!

63 Kodėl jų rabinai ir tikėjimo mokovai nedraudžia jiems kalbėti nuodėmingai ir vartoti draudžiamą? Pikta yra tai, ką jie daro!

64 Judėjai tarė: „Alacho ranka yra surakinta.“[1] Tai jų rankos yra surakintos, o jie patys yra prakeikti dėl savo kalbų. Ne! Jo Rankos yra ištiestos. Jis duoda kaip panori. Tai, kas tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, buvo apreikšta iš tavo Viešpaties, sukels daugumoje jų maištavimą ir tikėjimo atmetimą. Mes sukėlėme tarp jų nesantaiką ir neapykantą iki Prikėlimo Dienos. Kiekvieną kartą jiems uždegus karo ugnį ˹prieš tave˺, Alachas ją užgesina. Jie stengiasi skleisti žemėje nedorą, bet Alachas nemėgsta nedorėlių.

[1] T.y. negalinti duoti, šykšti.