3. Imrãno Šeima

1 Alif-Lām-Mīm.[1]

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

2 Alachas! Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Visad Gyvą, Visa Išlaikantį!

3 Jis apreiškė tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, Raštą su tiesa, patvirtinantį tai, kas buvo apreikšta anksčiau jo, kaip apreiškė Torą ir Evangeliją

4 prieš tai vadovautis žmonijai. Ir apreiškė Atskyrimą ˹tarp tiesos ir melo˺. Iš tiesų, atmetę Alacho apreiškimus – jie kentės griežtą bausmę. Alachas yra Visa Galintis, Atpildo Savininkas.[1]

5 Niekas žemėje ir danguose nėra paslėpta nuo Jo.

6 Jis suformuoja jus motinos įsčiose kaip panori. Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Visa Galintį, Išmintingą!

7 Jis apreiškė Raštą tau, ˹Pranaše Muhamedai˺. Jame yra aiškios eilutės – jos yra Rašto pamatas – ir kitos, kurios yra dviprasmės. Tie, kurių širdys nuklydusios, seks dviprasmėmis eilutėmis, siekdami paklydimo ir interpretacijos ˹trokštamos jiems˺. Tačiau niekas nežino jų tikrosios reikšmės, išskyrus Alachą. O gerai išmanantys sako: „Mes tikime šiuo ˹Koranu˺ – jis visas yra iš mūsų Viešpaties.“ Tačiau niekas to nepaisys, išskyrus mąstančius žmones,

8 ˹meldžiančius˺: „Mūsų Viešpatie! Neleisk mūsų širdims nuklysti po to, kai atvedei mus į tiesų kelią. Suteik mums Savo Malonę. Iš tiesų, Tu esi Visa Duodantis.

9 Mūsų Viešpatie! Tu surinksi visą žmoniją Dieną, dėl kurios nėra abejonės. Iš tiesų, Alachas nesulaužo Savo pažado!“

10 Nei turtas, nei palikuonys atmetusiesiems tikėjimą nesuteiks naudos prieš Alachą. Jie yra kuras Ugnies!

11 Jų likimas bus kaip Faraono tautos ir gyvenusių anksčiau jos – jie visi atmetė Mūsų ženklus, tad Alachas pagriebė juos už jų nuodėmes. Alachas baudžia griežtai.

12 ˹Pranaše Muhamedai˺! Sakyk atmetusiems tikėjimą: „Neužilgo būsite nugalėti ir nuvesti Pragaran. Kokia siaubinga poilsio vieta!“

13 Išties dviejų kariaunų susitikimas ˹Badro mūšiui˺ buvo ženklas jums.[1] Viena kovojo vardan Alacho, o kita buvo atmetusi tikėjimą. ˹Tikintieji˺ savomis akimis matė priešą esantį dvigubai didesnį už juos. Tačiau Alachas padeda tiems, kuriems panori. Iš tiesų, tame yra ženklas įžvalgiems žmonėms.

14 Išgražinta žmonėms meilė jų troškimams – moterims, vaikams, aukso ir sidabro gausybei, geros veislės žirgams, galvijams ir išartai žemei. Tai yra žemiški malonumai, bet pas Alachą yra geriausia sugrįžimo vieta!

15 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar norėtumėte sužinoti, kas yra geriau už tai? Dievobaimingieji turės Rojaus sodus su savo Viešpačiu, kuriuose teka upės, amžinam gyvenimui ten, ir tyras sutuoktines, kartu su Alacho malone.“ Alachas yra Visa Matantis Savo tarnus,

16 meldžiančius: „Mūsų Viešpatie! Iš tiesų, mes priėmėme tikėjimą, tad atleisk mūsų nuodėmes ir apsaugok mus nuo kančios Ugnyje!“

17 Jie yra kantrūs, teisuoliai, atsidavę, aukojantys labdarai ir atgailaujantys prieš aušrą.

18 Liudija Alachas, angelai ir žinantys žmonės, kad niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį. Jis yra teisingumo Palaikytojas – niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Visa Galintį, Išmintingą!

19 Iš tiesų, vienintelė religija Alachui yra islamas.[1] Tie, kuriems buvo duotas Raštas, ginčijosi iš pavydo vieni kitiems, kai pasiekė juos žinios.[2] Kas neigia Alacho ženklus – iš tiesų, Alachas greitai baudžia.

20 Jeigu jie ginčijasi su tavimi, ˹Pranaše Muhamedai˺, sakyk jiems: „Aš paklusau Alachui, kaip ir mano pasekėjai“, ir klausk tų, kuriems buvo duotas Raštas, bei beraščių:[1] „Ar paklusote ˹Alachui˺?“ Jeigu jie pakluso, bus teisingai vedami, bet jeigu nusigręžė, tai tavo pareiga tėra perduoti žinią. Alachas yra Visa Matantis Savo tarnus.

21 Neigiantiems Alacho ženklus, žudantiems pranašus be teisės ir žudantiems žmones, kovojančius už teisingumą – duok jiems gerą žinią apie skausmingą bausmę!

22 Jų darbai bus niekiniai šiame pasaulyje bei Ateinančiame, ir niekas jiems nepadės.

23 Ar matei tuos, kuriems buvo duota dalis Rašto[1]? Kai jie yra pakviesti spręsti savo nesutarimus pagal Alacho Raštą, dalis jų nusigręžia jį atmesdami.

24 Taip yra, nes jie sako: „Ugnis nelies mūsų, nebent kelias dienas.“ Jų išgalvoti melai suklaidino juos tikėjime.

25 Kaip ˹siaubinga˺ bus, kai surinksime juos Dieną, dėl kurios nėra abejonės, kai kiekvienai sielai bus duotas atpildas už jos darbus ir niekas nebus nuskriaustas!

26 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Alache! Viešpatie visos valdžios! Tu suteiki valdžią, kam panori, ir atimi ją, iš ko panori. Tu suteiki garbę, kam panori, ir pažemini, ką panori – visas gėris yra Tavo Rankose. Iš tiesų, Tu esi Galintis Viską!

27 Tu sutrumpini naktį prailgindamas dieną ir sutrumpini dieną prailgindamas naktį. Tu suteiki gyvybę mirusiems ir mirtį gyviesiems. Tu aprūpini, ką panori, be ribų.

28 Tikintieji neturėtų imti netikinčiųjų globėjais vietoj tikinčiųjų, – tai darantys neturės ko tikėtis iš Alacho, – nebent siekdami apsaugos nuo jų tironijos. Alachas perspėja jus apie Save. Pas Alachą jūs sugrįšite.

29 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar slepiate tai, kas jūsų širdyse, ar atskleidžiate – Alachas tai žino. Jis žino, kas yra danguose ir žemėje. Alachas yra Galintis Viską!

30 ˹Tad saugokitės˺ Dienos, kai kiekvienai sielai bus parodyta tai, ką gero ji padarė, kai ji trokš, kad nusižengimai būtų toli nuo jos. Alachas perspėja jus apie Save. Alachas yra Visuomet Maloningas Savo tarnams.

31 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Jeigu mylite Alachą, tada sekite manimi – Alachas mylės jus ir atleis jūsų nuodėmes. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!“

32 Sakyk: „Pakluskite Alachui ir Jo Pasiuntiniui!“ Bet jeigu jie ir toliau nusigręžia, tada žinok, kad Alachas nemėgsta atmetusiųjų tikėjimą.

33 Iš tiesų, Alachas pasirinko Adomą, Nojų, Abraomo ir Imrãno šeimas virš visų kitų.

34 Jie yra vieni kitų palikuonys. Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

35 ˹Atmink˺, kai Imrãno žmona tarė: „Mano Viešpatie, aš paskiriu tai, kas mano įsčiose, Tavo tarnystei ˹šventykloje˺, tad priimk tai iš manęs. Tu esi Visa Girdintis, Visa Žinantis!“

36 Tačiau pagimdžiusi ji tarė: „Mano Viešpatie! Aš pagimdžiau mergaitę“ – nors Alachas geriau žinojo, ką ji pagimdė – „ir berniukas nėra kaip mergaitė.[1] Aš daviau jai Marijos vardą ir siekiu Tavo apsaugos jai ir jos palikuonims nuo Šėtono, prakeiktojo.“

37 Tad jos Viešpats priėmė ją maloniai ir palaimino geru išugdymu, patikėdamas ją Zacharijui. Kai Zacharijus aplankydavo ją maldos kambaryje, rasdavo ją aprūpintą ˹maistu˺. Jis tarė: „Marija! Iš kur visa tai?“ Ji atsakė: „Iš Alacho. Iš tiesų, Alachas aprūpina, ką panori, be jokių ribų!“

38 Tada Zacharijus meldė savo Viešpatį: „Mano Viešpatie! Suteik man iš Savo malonės dorus palikuonis. Iš tiesų, Tu esi Girdintis maldas!“

39 Tada angelai pašaukė jį, besimeldžiantį maldos kambaryje: „Alachas duoda tau gerą žinią apie tavo sūnų Joną, patvirtinantį Alacho Žodį.[1] Jis bus kilnus ir tyras, pranašas iš teisingųjų.“

40 Zacharijus pareiškė: „Mano Viešpatie! Kaip galiu turėti sūnų, kai esu senyvo amžiaus, o mano žmona – nevaisinga!?“ Jis atsakė: „Taip bus. Alachas daro tai, ką panori.“

41 Zacharijus tarė: „Mano Viešpatie! Paskirk man ženklą.“ Jis atsakė: „Tavo ženklas bus tai, kad negalėsi kalbėti su žmonėmis tris dienas, nebent gestais. Dažnai atsimink savo Viešpatį ir garbink Jį vakare bei ryte.“

42 ˹Atmink˺, kai angelai tarė: „Marija! Iš tiesų, Alachas išsirinko tave, apvalė tave ir išrinko tave virš visų pasaulio moterų.

43 Marija! Būk atsidavusi savo Viešpačiui, pulk kniūbsčia maldoje ir lenkis su tais, kurie lenkiasi.“

44 Tai yra žinios iš nematomo, kurias apreiškiame tau, ˹Pranaše Muhamedai˺. Tu nebuvai su jais, kai jie traukė plunksnas tam, kad nuspręstų, kas bus Marijos globėjais, ir nebuvai ten, kai jie ginčijosi dėl to.

45 ˹Atmink˺, kai angelai tarė: „Marija! Alachas tau duoda gerą žinią žodžio iš Savęs – jo vardas bus Mesijas,[1] Jėzus, Marijos sūnus, pagerbtas šiame pasaulyje ir Ateinančiame, vienas iš artimiausiųjų ˹Alachui˺.

46 Jis kalbės žmonėms būdamas lopšyje ir tapęs suaugusiu bei bus vienas iš teisuolių.“

47 Marija nusistebėjo: „Mano Viešpatie! Kaip galiu turėti sūnų, kai joks vyras nelietė manęs?“ Angelas atsakė: „Taip bus. Alachas sukuria, ką nori. Kai priima sprendimą, Jis taria ‘Būk!’ ir tai būna!“

48 Alachas išmokys jį Rašto ir išminties, Toros ir Evangelijos,

49 ir išsiųs jį pasiuntiniu Izraelio tautai, skelbiančiu: „Aš atvykau pas jus su ženklu iš jūsų Viešpaties – aš padarysiu jums paukštį iš molio, tada papūsiu į jį ir jis taps tikru paukščiu, Alachui leidus; aš pagydysiu akląjį, raupsuotąjį ir prikelsiu mirusius gyventi, Alachui leidus; aš pranešiu jums, ką jūs valgote ir ką laikote namuose – iš tiesų, tame yra ženklas jums, jeigu esate tikintieji! –

50 aš patvirtinsiu Torą, apreikštą anksčiau manęs, ir padarysiu leistiną dalį to, kas buvo jums uždrausta. Aš atėjau pas jus su ženklu iš jūsų Viešpaties, tad bijokite Alacho ir pakluskite man.

51 Iš tiesų, Alachas yra mano Viešpats ir jūsų Viešpats, tad garbinkite Jį ˹Vieną˺. Tai yra kelias tiesus!“

52 Kai pajuto netikėjimą iš savo žmonių, Jėzus tarė: „Kas bus mano padėjėjai vardan Alacho?“ Apaštalai atsakė: „Mes būsime Alacho padėjėjai. Mes patikėjome į Alachą ir liudijame tai, jog esame paklūstantys Jam.

53 Mūsų Viešpatie! Mes patikėjome tuo, ką apreiškei, ir pasekėme pranašu, tad užrašyk mus tarp liudijančių tiesą.“

54 Tačiau netikintieji rengė planą ˹prieš Jėzų˺, bet Alachas taip pat rengė planą. Alachas yra geriausias planuotojas.

55 ˹Atmink˺, kai Alachas tarė: „Jėzau! Aš paimsiu tave ir pakelsiu pas Save,[1] apvalysiu tave nuo netikinčiųjų ir išaukštinsiu tavo pasekėjus prieš netikinčiuosius iki Prikėlimo Dienos. Tada pas Mane sugrįšite ir Aš išspręsiu jūsų ginčus.

56 Atmetusiems tikėjimą Aš paskirsiu didelę bausmę šiame ir Ateinančiame gyvenime, ir nebus jiems padėjėjų.

57 Tačiau priėmusiems tikėjimą ir dariusiems gera bus atlyginta visiškai. Alachas nemėgsta piktadarių.“

58 Mes skaitome tai tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, kaip vieną iš ženklų ir kaip išmintingą priminimą.

59 Iš tiesų, Jėzus Alachui yra panašus į Adomą. Jis sukūrė jį iš dulkių, tada tarė: „Būk!“ ir jis buvo!

60 Tai yra tiesa iš tavo Viešpaties, tad nebūk vienas iš abejojančiųjų!

61 Besiginčijantiems su tavimi dėl Jėzaus po to, kai žinios pasiekė tave, sakyk: „Ateikite! Surinkime savo vaikus ir jūsų vaikus, mūsų moteris ir jūsų moteris, mus pačius ir jus, ir tada nuoširdžiai prašykime Alacho prakeikti tuos, kurie melavo!“

62 Iš tiesų, tai yra teisingas pasakojimas ˹apie Jėzų˺. Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Alachą. Iš tiesų, Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

63 Bet jeigu jie nusigręžia, tai juk Alachas yra Visa Žinantis apie skleidžiančius nedorybes!

64 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Rašto žmonės! Susitarkime, kad negarbinsime nieko, išskyrus Alachą, ir negarbinsime vietoje Jo nieko, ir neišaukštinsime vieni kitų viešpačiais vietoj Jo.“ Bet jeigu jie nusigręžia, tada sakyk: „Liudykite, kad esame paklūstantys ˹Jam˺.“

65 Rašto žmonės! Kodėl ginčijatės dėl Abraomo, kai Tora ir Evangelija buvo apreikšta praėjus daugybei laiko po jo? Ar nesuprantate?

66 Štai buvote tie, kurie ginčijosi turėdami mažai žinių ˹apie Jėzų˺, tad kodėl dabar ginčijatės visai neturėdami žinių ˹apie Abraomą˺? Alachas žino, o jūs nežinote.

67 Abraomas nebuvo nei judėjas, nei krikščionis, bet buvo teisingai tikintis, paklūstantis ˹Alachui˺, ir nebuvo stabmeldys.

68 Iš tiesų, artimiausi Abraomui yra jo pasekėjai, šis Pranašas ˹Muhamedas˺ ir tikintieji. Alachas yra tikinčiųjų Globėjas.

69 Kai kurie Rašto žmonės nori jus paklaidinti. Tačiau jie paklaidina tik patys save, to nesuvokdami.

70 Rašto žmonės! Kodėl atmetate Alacho ženklus, juos liudydami?

71 Rašto žmonės! Kodėl teršiate tiesą melu ir slepiate tiesą, tai žinodami?

72 Kai kurie Rašto žmonių tarė: „Tikėkite ryte tuo, kas buvo apreikšta tikintiesiems, ir atmeskite tai vakare. Galbūt jie sugrįš ˹į netikėjimą˺.

73 Tikėkite tik tais, kurie seka jūsų religija.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Iš tiesų, teisingas vedimas yra Alacho vedimas.“ ˹Jie sako: „Netikėkite tuo˺, kad kas nors gali turėti apreiškimą panašų į tą, kuris buvo duotas jums, ar kad jie galėtų su jumis dėl to ginčytis prieš jūsų Viešpatį.“ Sakyk: „Iš tiesų, dosnumas yra Alacho Rankose, Jis suteikia jį, kam panori.“ Alachas yra Beribis, Visa Žinantis!

74 Jis pasirenka kam suteikti Savo malonę. Alachas yra Viešpats neišsenkančio dosnumo!

75 Tarp Rašto žmonių yra tokių, kuriems patikėjus maišą aukso jie sugrąžins jį tau. Bet yra ir tokių, kuriems patikėjus vieną skatiką jie negrąžins jo, nebent bus pastoviai prašomi, nes jie sako: „Mes neturime jokių prievolių kitatikiams.“ Jie meluoja apie Alachą, tai žinodami.

76 Taip! Išpildančius savo pažadą ir bijančius Alacho – iš tiesų, Alachas myli dievobaiminguosius!

77 Iš tiesų, neturės savo dalies Ateinančiame gyvenime parduodantys sandorą su Alachu ir savo priesaikas už menką pelną. Prikėlimo Dieną Alachas nekalbės su jais, nežiūrės į juos ir neapvalys jų. Jie kentės skausmingą bausmę.

78 Tarp jų yra tokių, kurie iškraipo Raštą savo liežuviais, norėdami, kad galvotum, kad tai yra iš Rašto, bet Rašte to nėra. Jie sako: „Tai yra iš Alacho“, bet tai nėra iš Alacho. Jie meluoja apie Alachą, tai žinodami.

79 Joks žmogus gavęs Raštą, išmintį ir pranašystę iš Alacho nesakys: „Garbinkite mane vietoj Alacho.“ Tačiau jis sakys: „Būkite atsidavę Alachui, remdamiesi tuo, ką šie pranašai moko iš Rašto ir pagal tai, ko išmokote.“

80 Taip pat jis niekuomet neįsakys jums pasirinkti angelus ir pranašus viešpačiais. Kaip jis galėtų įsakyti netikėjimą po to, kai paklusote ˹Alachui˺?

81 ˹Atminkite˺, kai Alachas sudarė sandorą su pranašais, ˹tardamas˺: „Aš daviau jums Raštą ir išmintį. Jeigu vėliau ateis pasiuntinys, patvirtinantis tai, kas buvo jums duota, privalote juo patikėti ir jį palaikyti.“ Tada Jis tarė: „Ar priimate šią sandorą ir įsipareigojimą?“ Jie atsakė: „Priimame!“ Alachas tarė: „Liudykite tai. Aš taip pat esu Liudytojas.“

82 Kas nusigręžia po to – tie yra maištautojai.

83 Ar jie trokšta kito kelio nei Alacho, kuomet Jam paklūsta visa, kas danguose ir žemėje, norom ar nenorom? Pas Jį jie bus sugrąžinti!

84 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: Mes tikime į Alachą ir tuo, kas buvo apreikšta mums, Abraomui, Izmaeliui, Izaokui, Jokūbui ir jo palikuonims, bei tuo, kas buvo duota Mozei, Jėzui ir kitiems pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame nė vieno iš jų ir paklūstame Jam.

85 Kas siekia kito kelio nei islamo – tai niekada nebus priimta iš jų, o Ateinančiame gyvenime jie bus pralaimėtojai.

86 Kaip Alachas ves tiesiu keliu žmones, kurie gavę aiškius ženklus atmetė tikėjimą po jo priėmimo, liudydami Pasiuntinio teisumą? Alachas neveda piktadarių ˹tiesiu keliu˺.

87 Jų atlygis yra prakeiksmas iš Alacho, angelų ir visos žmonijos.

88 Jie bus ˹Ugnyje˺ amžinai. Jų bausmė nebus nei palengvinta, nei atidėta.

89 O atgailaujantiems ir pasitaisantiems – iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

90 Iš tiesų, tie, kurie atmetė tikėjimą po jo priėmimo ir padidino savo netikėjimą, – jų atgaila niekada nebus priimta. Jie yra nuklydę.[1]

91 Iš tiesų, atmetę tikėjimą ir mirę netikėjime – neišsigelbės jie net pasiūlę tokį kiekį aukso, kurio užtektų užpildyti visai žemei. Jie kentės bausmę skausmingą. Jie neturės padėjėjų.

92 Jūs niekada netapsite išties dori, kol nepaaukosite dalies to, ką branginate. Alachas yra Visa Žinantis apie tai, ką aukojate.

93 Visos maisto rūšys buvo leidžiamos Izraelio tautai prieš Toros apreiškimą, išskyrus tai, ką Izraelis [t. y. pranašas Jokūbas] uždraudė pats sau. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Atneškite Torą ir skaitykite ją, jeigu esate teisūs.“

94 Kas po to išgalvoja melą apie Alachą – tie yra piktadariai.

95 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Alachas pasakė tiesą, tad sekite Abraomo religija, teisingai tikinčio, kuris nebuvo stabmeldys.“

96 Iš tiesų, pirmasis Namas ˹Alacho garbinimui˺ buvo pastatytas žmonijai Bekoje[1] – tai palaiminta vieta, skirta žmonijos vedimui.

[1] Atpildo Savininkas reiškia tą, kuris atkuria teisingumą nubausdamas nusikaltėlius.

[1] Badro mūšis yra pirmasis ir svarbiausias mūšis islamo istorijoje, įvykęs tarp musulmonų ir Mekos stabmeldžių. Stabmeldžių kariauna buvo sutriuškinta, nepaisant to, kad musulmonų pajėgos buvo perpus mažesnės.

[1] Arabų kalboje Dievui paklūstantis asmuo yra vadinamas muslim (liet.: musulmonas) (žr.: 2:128 išnašą). Tuo tarpu, pats paklusimo veiksmas yra vadinamas islām (liet.: islamas). Todėl šią eilutę galima versti ir taip: „Iš tiesų, vienintelė religija Alachui yra paklusimas ˹Jo valiai˺.“

[1] „Beraščiais“ buvo vadinami arabų stabmeldžiai, nes jie neturėjo savo šventojo rašto.

[1] T.y. Tora.

[1] Šventyklose tarnauti galėdavo tik vyrai.

[1] Jėzus, tebūnie jam taika, islamo tradicijoje, kaip ir krikščioniškoje, yra laikomas Dievo Žodžiu. Tačiau islame Dievo Žodis įvardija ne dieviškumą, bet atsiradimą iš Dievo žodžio „Būk!“ (žr. 3:47,59; 19:35). Taip pat žr. 4:171 išnašą.

[1] „Mesijas“ tiek hebrajų, tiek arabų kalbose reiškia „pateptasis“. Korane šis titulas naudojamas išskirtinai Jėzui, tebūnie jam taika. Žodis „Kristus“ yra Mesijo atitikmuo graikų kalboje, todėl šią eilutę galima versti ir taip: „jo vardas bus Jėzus Kristus, Marijos sūnus“.

[1] Musulmonai tiki, kad Jėzus, tebūnie jam taika, nebuvo nukryžiuotas, bet buvo Dievo išgelbėtas ir paimtas į dangų. Kaip ir krikščionys, musulmonai taip pat tiki antruoju Jėzaus atėjimu.

[1] Šios eilutės yra skirtos Rašto žmonėms, priėmusiems Mozę ar Jėzų, bet atmetusiems Pranašą Muhamedą, tebūnie jiems taika, nepaisant to, kad jam siųsta žinia ir Raštas patvirtino Mozės ir Jėzaus Raštus.

[1] Beka yra senovinis Mekos miesto pavadinimas. Juo buvo vadinama Kaba ir ją supančios šventosios vietos. Lingvistiškai, Beka reiškia „ašarų vietą“. Šis žodis taip pat vartojamas ir Senajame Testamente, Psalmių knygoje (84 skyrius) ir, tikėtinai, kalba būtent apie Meką lankančius piligrimus.

[2] Žr. 2:213 išnašą.

98 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Rašto žmonės! Kodėl neigiate Alacho apreiškimus, kai Alachas yra Liudininkas to, ką darote?“

99 Sakyk: „Rašto žmonės! Kodėl nugręžiate tikinčiuosius nuo Alacho tako, siekdami ˹pavaizduoti˺ jį esant kreivu, kuomet liudijate, ˹jog tai tiesa˺? Alachas yra dėmesingas tam, ką jūs darote!“

100 Tikintieji! Jeigu nusileisite kai kuriems iš tų, kuriems buvo duotas Raštas, jie jus sugrąžins iš tikėjimo į netikėjimą.

101 Tačiau kaip galėtumėt atmesti tikėjimą, kai Alacho apreiškimai yra jums skaitomi ir Jo Pasiuntinys yra tarp jūsų? Kas laikosi Alacho tvirtai, tas yra vedamas tiesiu keliu.

102 Tikintieji! Bijokite Alacho taip, kaip dera Jo bijoti,[1] ir nemirkite kitaip, kaip tik būdami paklūstantys Jam!

103 Laikykitės Alacho virvės kartu ir nesiskirstykite į priešiškas grupes.[1] Atminkite Alacho malones, suteiktas jums, kai buvote susipriešinę, bet Alachas suvienijo jūsų širdis, ir jūs – per Jo malonę – tapote broliais.[2] Jūs buvote ant Ugnies duobės krašto, bet Jis išgelbėjo jus. Taip Alachas išaiškina jums Savo apreiškimus. Galbūt būsite atvesti ˹į tiesą˺!

104 Tegul būna tarp jūsų grupė, kviečianti į gėrį, įsakanti tai, kas teisinga, ir draudžianti bloga. Jie yra sėkmingieji!

105 Nebūkite kaip tie, kurie susiskirsto į grupes ir nesutaria po to, kai jiems buvo parodyti aiškūs ženklai. Jie kentės didžią bausmę!

106 Tądien vienų veidai taps šviesūs, o kitų – tamsūs. Bus tarta tiems, kurių veidai tamsūs: „Ar atmetėte tikėjimą po jo priėmimo? Ragaukite bausmę už savo netikėjimą!“

107 O tie, kurių veidai šviesūs, bus Alacho malonėje, kurioje jie gyvens amžinai!

108 Šie yra Alacho apreiškimai. Mes juos skaitome tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, su tiesa. Alachas nenori neteisybės Savo kūriniams.

109 Alachui priklauso tai, kas danguose ir žemėje. Pas Alachą viskas sugrįžta.

110 Jūs esate geriausia tauta, kada nors sukurta žmonijai[1] – jūs įsakote tai, kas teisinga, ir draudžiate tai, kas bloga, ir tikite į Alachą. Jeigu Rašto žmonės taip pat priimtų tikėjimą, tai būtų geriau jiems. Tarp jų yra tikinčiųjų, bet dauguma jų – maištautojai.

111 Jie negali tau pakenkti, nebent tik suerzinti ˹savo kalbomis˺. Jeigu pasirengs kovai su tavimi, jie atgręš savo nugaras ir nebus jiems suteikta pagalba.

112 Kur jie bebus, užklups juos pažeminimas, nebent saugos juos sandora su Alachu ir sutartis su žmonėmis.[1] Jie užsitraukė Alacho pyktį ir buvo paženklinti vargu, nes neigė Alacho apreiškimus ir žudė pranašus, neturėdami tam teisės. Tai skirta už jų neklusnumą ir ribų peržengimą.

122 Kai dvi grupės iš jūsų beveik prarado ryžtą, ir kai Alachas apsaugojo jas. Tegu Alachu pasikliauja tikintieji!

123 Iš tiesų, Alachas suteikė jums pergalę Badro mūšyje, kai jūsų skaičius buvo menkas. Tad bijokite Alacho, kad būtumėte dėkingi!

124 ˹Atmink˺, kai tarei tikintiesiems: „Ar jums neužtenka to, kad jūsų Viešpats sustiprins jus atsiųsdamas tris tūkstančius angelų?“

125 Taip! Jeigu būsite kantrūs ir dievobaimingi, kai priešas užklups jus netikėtu puolimu – Alachas sustiprins jus penkiais tūkstančiais angelų, pažymėtų ˹kovai˺!

126 Tai vilties ženklas jums, jūsų širdims nuraminti. Juk pergalė ateina tik iš Alacho, Visa Galinčio, Išmintingo!

127 ˹Taip pat Jis sustiprins jus˺, kad sunaikintų ˹vieną˺ grupę netikinčiųjų ir pažemintų kitą, priversdamas ją atsitraukti nusivylusią.

128 Ne tau, ˹Pranaše Muhamedai, bet Alachui˺ priklauso sprendimas dėl jų bausmės ar atleidimo. Iš tiesų, jie yra piktadariai.

129 Alachui priklauso tai, kas danguose ir žemėje. Jis atleidžia, kam panori, ir baudžia, ką panori. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

130 Tikintieji! Neimkite palūkanų, padvigubintų ar padaugintų, ir bijokite Alacho, kad taptumėt sėkmingi.

131 Saugokite save nuo Ugnies, paruoštos netikintiesiems.

132 Pakluskite Alachui ir Pasiuntiniui, kad jums būtų suteikta malonė.

133 Skubėkite ˹savo darbais˺ siekti atleidimo iš savo Viešpaties bei Rojaus, dydžio sulig dangumis ir žeme, paruošto dievobaimingiesiems –

134 aukojantiems labdarai klestėjime ir varge, tvardantiems savo pyktį ir atleidžiantiems kitiems žmonėms. Alachas myli darančius gera,

135 kurie padarę nedorybę ar piktadarystę prisimena Alachą siekdami Jo atleidimo ir nekartoja to, ką padarė, tai žinodami. Kas atleidžia nuodėmes, išskyrus Alachą?

136 Jų atlygis yra atleidimas jų Viešpaties ir Rojaus sodai, kuriuose teka upės, būti ten amžinai! Koks geras atlygis darantiems gera!

137 Panašūs dalykai įvyko anksčiau jūsų, tad keliaukite žeme ir žiūrėkite, koks likimas užklupo tuos, kurie neigė tiesą.[1]

138 Tai yra aiškus ženklas žmonijai, vedimas ir pamoka dievobaimingiesiems.

139 Nepulkite į neviltį ar liūdesį, nes esate pranašesni, jeigu esate ˹tikri˺ tikintieji.

140 Jeigu buvote sužeisti ˹Uchudo mūšyje˺, tai jie buvo sužeisti ˹Badro mūšyje˺. Mes keičiame žmonių dienas ˹tarp pergalės ir džiaugsmo bei pralaimėjimo ir liūdesio˺ tam, kad tikri tikintieji būtų atskirti, ir kad pasirinktume kankinius iš jūsų tarpo – Alachas nemėgsta piktadarių –

141 ir kad apvalytume tikinčiuosius bei sunaikintume tikėjimą atmetusiuosius.

142 Ar galvojote, kad žengsite Rojun, Alachui neišsiaiškinus, kurie iš jūsų išties stengėsi ˹vardan Jo˺ ir kurie buvo kantrūs?

143 Jūs troškote kankinystės prieš jums sutinkant mirtį. Dabar matėte ją savomis akimis!

144 Muhamedas yra tik pasiuntinys. Prieš jį buvo siųsti kiti pasiuntiniai. Argi jūs, jeigu jis mirtų ar būtų nužudytas, sugrįžtumėte į netikėjimą? Kurie tai padarys – jie nė kiek nepakenks Alachui. Tačiau Alachas atlygins dėkingiesiems![1]

[1] T. y. visuomet galvokite apie Jį ir būkite Jam paklusnūs bei dėkingi.

[1] Anot Korano aiškintojų, šioje eilutėje minima „Alacho virvė“ reiškia patį Koraną ir jame apreikštus Dievo nurodymus.

[2] Čia kalbama apie Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, Medinos bendražygius. Prieš islamą jie buvo susiskirstę į dvi tarpusavyje kovojančias gentis, tačiau jiems priėmus islamą šimtmetį tarp jų vykęs karas buvo nutrauktas.

[1] Nors ši eilutė buvo apreikšta išskirtinai Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, bendražygiams, visi musulmonai gali pretenduoti į buvimą tarp „geriausios tautos“ žmonių. Tam jie privalo sekti pavyzdžiu, kurį parodė Pranašo bendražygiai, skleisdami teisingumą ir drausdami blogį.

[1] „Sandora su Alachu ir sutartis su žmonėmis“ čia reiškia džizijos mokėjimą. Tai yra mokestis, mokamas vietoj išmaldos mokesčio ir taikomas islamiškoje valstybėje gyvenantiems ne musulmonams. Mokėdami šį mokestį Rašto žmonės įgauna teises į savo religijos išpažinimą bei įgyja savo turto ir gyvybės apsaugą.

[1] Ši eilutė ragina apmąstyti gyvenviečių griuvėsius ir apleistus miestus, kuriuose gyvenusios tautos buvo sunaikintos dėl savo pasipūtimo ir nepaklusnumo Dievui.

[1] Kai Uchudo mūšyje Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, buvo sužeistas, tarp karių pasklido kalbos, kad jis žuvo. Tai sukėlė sąmyšį tarp tikinčiųjų. Ši eilutė buvo apreikšta tam sąmyšiui numalšinti.

97 Joje yra aiškūs orientyrai, kaip Abraomo stovėjimo vieta. Kas į ją įžengia, tas bus saugus. Piligrimystė į šį Namą, vardan Alacho, yra privaloma visiems tai išgalintiems.[1] Tačiau kas atmeta tikėjimą – tai Alachui nereikia Jo kūrinijos.

[1] Visi musulmonai turintys galimybę atlikti piligriminę kelionę privalo tai padaryti bent kartą gyvenime.

113 Tačiau jie nėra visi vienodi. Tarp Rašto žmonių yra tokių, kurie yra atkaklūs ˹priimdami tiesą˺. Jie skaito Alacho apreiškimus nakties valandomis, puldami kniūbsčia ˹maldoje˺.

114 Jie tiki į Alachą ir Paskutiniąją Dieną. Jie skatina tai, kas teisinga, draudžia tai, kas bloga, ir varžosi tarpusavyje darydami gera. Jie yra vieni iš teisuolių.

115 Nebus iš jų atimtas atlygis už tai, ką gero jie padarė. Alachas žino dievobaiminguosius.

116 Iš tiesų, nei turtai, nei palikuonys nesuteiks naudos netikintiesiems prieš Alachą. Jie bus Ugnies gyventojai. Jie bus joje amžinai!

117 Tai, ką gero jie padaro šiame gyvenime, yra kaip piktavalių žmonių derlius, kurį užklupo šaltas vėjas ir sunaikino jį ˹visiškai˺. Alachas neengė jų, bet jie engė patys save.

118 Tikintieji! Nesirinkite artimų draugų ne iš savo pačių tarpo – jie nepraleis ˹nė vienos˺ progos jums pakenkti. Jie nori matyti jus kančioje. Neapykanta išsiveržė iš jų lūpų, bet tai, ką slepia jų širdys, yra dar blogiau. Mes išaiškinome jums Savo apreiškimus. Argi neprotausite?

119 Štai! Mylite juos, bet jie nemyli jūsų, kai jūs tikite visais Raštais. Sutikę jus, jie sako: „Mes tikime“, bet būdami vieni, iš pykčio griaužia savo pirštų galus. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Mirkite savo įniršyje!“ Iš tiesų, Alachas žino tai, kas slepiasi širdyse.

120 Kai jus užklumpa gėris, tai liūdina juos, bet kai jus užklumpa blogis, jie džiaugiasi dėl to. Jeigu būsite kantrūs ir bijosite Alacho, jų planai nepakenks jums nė kiek. Iš tiesų, Alachas apima ˹Savo žiniomis˺ tai, ką jie daro.

121 ˹Atmink, Pranaše Muhamedai˺, kai palikai savo namus ankstų rytą tikinčiųjų surikiavimui kovai.[1] Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

[1] Ši ir sekančios eilutės kalba apie Uchudo mūšį, įvykusį trečiaisiais metais po musulmonų persikėlimo į Mediną (625 m. e. m.). Mūšyje susitiko 750 musulmonų ir 3700 Mekos stabmeldžių, praėjus ne daugiau nei metams po musulmonų sėkmės Badro mūšyje. Mūšio pradžioje musulmonai parodė savo pranašumą ir stabmeldžiai pradėjo trauktis. Tačiau musulmonų lankininkams be Pranašo leidimo apleidus savo pozicijas ant kalvos, stabmeldžių kavalerija persirikiavo ir netrukdoma atliko naują puolimą, sumušusį musulmonų pajėgas. Uchudo mūšio metu žuvo ženklus skaičius musulmonų, o Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, buvo sužeistas. Šis pralaimėjimas tapo svarbia pamoka tikintiesiems.

145 Kiekviena siela mirs tik paskirtu laiku, Alachui tai nulėmus. Siekiantys žemiškos naudos – gaus ją iš Mūsų, o siekiantieji Ateinančio gyvenimo naudos – gaus ją iš Mūsų. Mes atlyginsime dėkingiesiems.

146 Kiek pranašų kovojo kartu su atsidavusiais tikinčiaisiais. Jie niekada nepuolė į neviltį, netapo silpni ir nepasidavė, nepaisant to, ką jiems teko iškęsti vardan Alacho. Alachas myli kantriuosius!

147 Jų žodžiai buvo: „Mūsų Viešpatie! Atleisk mūsų nuodėmes ir nesaikingumą, padaryk mūsų žingsnius tvirtus ir suteik mums pergalę prieš netikinčiuosius!“

148 Tad Alachas suteikė jiems atlygį šiame gyvenime ir tobulą atlygį Ateinančiame. Alachas myli darančius gera!

149 Tikintieji! Jeigu nusileisite netikintiesiems, jie partrauks jus atgal į netikėjimą ir tapsite pralaimėtojais.

150 Taip! Alachas yra jūsų gynėjas ir geriausias iš suteikiančiųjų pagalbą.

151 Mes sukelsime siaubą netikinčiųjų širdyse už stabų garbinimą greta Alacho, dėl kurio Jis nesiuntė jokio nurodymo. Ugnis bus jų prieglobstis – koks siaubingas prieglobstis piktadarių!

152 Iš tiesų, Alachas išpildė Savo pažadą jums, kai žudėte juos ˹Uchudo mūšyje˺, kol atėjo metas, kai praradote narsą ir susiginčijote dėl įsakymo ir nepaklusote pamatę tai, ko trokštate.[1] Kai kurie iš jūsų troško žemiškojo gyvenimo, kai kiti troško Ateinančiojo. Tad Jis užkirto kelią jums nugalėti priešininkus, kad jus išmėgintų. Bet Jis atleido jums. Alachas yra Dosnus tikintiesiems!

155 Iš tiesų, tie ˹tikintieji˺, kurie atgręžė savo nugaras dieną, kai dvi kariuomenės susitiko mūšyje – tai buvo Šėtonas, kuris privertė juos paslysti dėl jų nusižengimų. Tačiau Alachas atleido jiems. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Pakantus!

156 Tikintieji! Nebūkite kaip tie ˹veidmainiai˺, kurie atmetė tikėjimą ir sakė apie savo brolius, žygiuojančius per žemes ar kovojančius mūšiuose: „Jeigu jie būtų pasilikę, nebūtų mirę ir nebūtų nužudyti.“ Alachas paverčia tokį mąstymą agonija jų širdyse. Tai Alachas suteikia gyvybę ir mirtį. Alachas yra Visa Matantis, ką jūs darote!

157 Jeigu mirsite ar tapsite kankiniais vardan Alacho, tai atleidimas iš Alacho ir Jo malonė bus geriau jums negu turtas, kurį jie įgyja ˹pasilikdami namuose˺.

158 Ar mirsite ˹sava mirtimi˺, ar tapsite kankiniais – visi būsite surinkti prieš Alachą.

159 Dėl Alacho malonės tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, buvai romus su jais. Jeigu būtum buvęs griežtas ar kietaširdis, jie būtų tave palikę. Tad dovanok jiems, prašyk Alacho atleidimo ir tarkis su jais dėl reikalų, o priėmęs sprendimą, pasikliauk Alachu. Iš tiesų, Alachas myli Juo pasikliaujančiuosius.

160 Jeigu Alachas tau padeda, niekas negali tavęs įveikti, bet jeigu Jis tave apleidžia, kas kitas gali tau padėti? Tegul Alachu pasikliauja tikintieji!

161 Neįsivaizduojama yra tai, kad pranašas pasiimtų ką nors iš mūšio laimikio neteisėtai. Kas tai padarys – nešis tai Prikėlimo Dieną, kai kiekvienai sielai bus visiškai atlyginta ir niekas nebus nuskriaustas.

162 Argi siekiantys Alacho malonės yra panašūs į užsitraukusius Jo rūstybę? Pragaras bus jų namai. Koks siaubingas kelionės tikslas!

163 Jie turi skirtingą statusą priešais Alachą. Alachas yra Visa Matantis, ką jie daro!

164 Iš tiesų, Alachas suteikė didelę malonę tikintiesiems pasiuntęs Pasiuntinį iš jų pačių tarpo, skaitantį Jo eilutes, apvalantį juos ir mokantį Rašto bei išminties, nors prieš tai jie buvo aiškiai paklydę.

165 Kodėl jūs, patyrę nuostolius ˹Uchude˺, kai jūsų priešas kentėjo dvigubai daugiau ˹Badro mūšyje˺, skundėtės: „Kaip tai galėjo nutikti?“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Taip yra dėl jūsų neklusnumo.“ Iš tiesų, Alachas yra Galintis Viską.

166 Tai, ką kentėjote dieną, kai susitiko dvi kariuomenės, buvo Alacho valia, kad Jis atskirtų tikrus tikinčiuosius

167 ir demaskuotų veidmainius. Kai jiems yra sakoma: „Eikite kovai vardan Alacho ar bent savo gynybai“, jie atsako: „Jei būtume žinoję, kad ˹jūsų žygis pasibaigs˺ kova, būtume ėję su jumis.“ Tądien jie buvo arčiau tikėjimo atmetimo nei jo priėmimo, tardami savo liežuviais tai, ko nėra jų širdyse. Alachas yra Visa Žinantis, ką jie slepia.

168 Pasilikę namuose kalbėjo apie savo brolius: „Jeigu jie būtų paklausę mūsų, nebūtų žuvę mūšyje.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Išvenkite savo mirties, ˹kai ateis jai paskirtas laikas˺, jeigu esate teisūs!“

169 Nemanykite, kad tie, kurie mirė kankinio mirtimi vardan Alacho, yra negyvi. Ne! Jie yra gyvi, su savo Viešpačiu, gerai aprūpinti,

170 besidžiaugiantys Alacho dovanomis ir džiaugsmingai laukiantys tų, kurie prie jų prisijungs. Nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

171 Jie džiaugiasi dėl Alacho malonės ir dosnumo bei dėl to, kad Alachas neleidžia tikinčiųjų atlygiui būti prarastam.

172 Tiems ˹tikintiesiems˺, kurie patyrę pralaimėjimą atsakė į Alacho ir Jo Pasiuntinio kvietimą, kurie daro gera ir yra dievobaimingi – jiems priklauso atlygis didis.

174 Tad jie grįžo su malone ir Alacho dosnumu, nepatyrę žalos. Jie siekė Alacho malonės. Iš tiesų, Alachas yra neišsenkančio dosnumo Viešpats.

175 Tas ˹perspėjimas˺ buvo iš Šėtono, mėginančio jus išgąsdinti savo pasekėjais. Tad nebijokite jo, bet bijokite Manęs, jeigu esate tikintieji!

176 ˹Pranaše Muhamedai˺! Neliūdėk dėl tų, kurie skuba atmesti tikėjimą – jie nepakenks Alachui nė kiek. Alachas nenori jiems skirti nė trupučio Ateinančio gyvenimo. Jie kentės didžią bausmę.

177 Tie, kurie pardavė tikėjimą už netikėjimą, nepakenks Alachui nė kiek. Jie kentės skausmingą bausmę.

178 Tegul atmetusieji tikėjimą negalvoja, kad ilgas gyvenimas yra gėris skirtas jiems. Šis laikas yra skirtas tik tam, kad padidėtų jų nuodėmių skaičius. Jie kentės žeminančią bausmę.

179 Alachas nepaliks tikinčiųjų jūsų būklėje, ˹kai veidmainiai gyvena tarp tikinčiųjų˺, kol neatskirs blogio nuo gėrio. Tačiau Alachas neatskleis jums nematomo ˹paprasčiausiai įvardijęs veidmainių vardus˺. Alachas pasirenka Savo pasiuntiniais tuos, kuriuos nori. Tad tikėkite į Alachą ir Jo pasiuntinius. Jeigu tikėsite ir būsite dievobaimingi – jūsų lauks atlygis didis.

180 Tegul negalvoja gobšiai laikantys tai, ką Alachas jiems davė iš Savo dosnumo, kad tai gera jiems. Ne! Tai bloga jiems! Tai, ko jie šykšti, bus uždėta jiems kaip antkaklis Prikėlimo Dieną. Alachui priklauso dangų ir žemės palikimas. Alachas yra Visa Žinantis, ką jūs darote.

181 Alachas girdėjo žodžius tų ˹judėjų˺, kurie tarė: „Alachas yra vargšas, o mes esame turtingi!“ Iš tiesų, Mes užrašėme jų žodžius ir jų neteisėtus pranašų nužudymus.[1] Po to Mes jiems sakysime: „Ragaukite deginančią bausmę!

182 Tai skirta jums už tai, ką padarė jūsų rankos.“ Alachas neengia Savo tarnų.

183 Jie ˹yra tie patys žmonės˺, kurie sako: „Alachas įsakė mums netikėti jokiais pasiuntiniais, kol jie neateis su auka, kurią praris ugnis ˹iš dangaus˺.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kiti pasiuntiniai buvo siųsti jums anksčiau manęs su aiškiais ženklais ir tuo, ko reikalaujate. Kodėl tada juos nužudėte, jeigu esate teisūs?“

184 Jeigu jie atmeta tave – taip pat buvo atmesti ir pasiuntiniai siųsti anksčiau tavęs, atėję su aiškiais įrodymais, Raštais ir apšviečiančiomis Knygomis.

185 Kiekviena siela ragaus mirties ir jums bus visiškai atlyginta Prikėlimo Dieną. Kas bus apsaugotas nuo Ugnies ir įleistas Rojun, bus sėkmingas. Žemiškasis gyvenimas tėra iliuzija ir trumpas pasimėgavimas.

186 Jūs būsite išmėginti savo turtu ir savo kūnais, ir girdėsite skausmingus žodžius iš tų, kuriems buvo duotas Raštas anksčiau jūsų bei iš stabmeldžių. Bet jeigu būsite kantrūs ir dievobaimingi – tai bus jums pasirinkimas geriausias!

187 ˹Atmink, Pranaše Muhamedai˺, kai Alachas priėmė priesaiką iš tų, kuriems buvo duotas Raštas, tardamas: „Jūs privalote jį pristatyti žmonėms aiškiai ir neslėpti to, ˹kas parašyta jame˺.“ Tačiau jie numetė jį šalin dėl to, kad įgytų menką pelną. Kaip apgailėtina yra tai, ką jie įgijo!

188 Tegul nemano tie, kurie džiaugiasi savo nuodėmėmis ir mėgsta būti giriami dėl to, ko nepadarė, kad jie išvengs bausmės. Jie kentės skausmingą bausmę!

189 Alachui priklauso dangų ir žemės karalystė. Alachas yra Galintis Viską.

190 Iš tiesų, dangų ir žemės sukūrime bei dienos ir nakties kaitoje yra ženklai mąstantiems žmonėms,

191 kurie prisimena Alachą stovėdami, sėdėdami ir gulėdami, kurie apmąsto dangų ir žemės sukūrimą ˹maldose˺: „Mūsų Viešpatie! Tu nesukūrei to perniek – išaukštintas Tu esi![1] Apsaugok mus nuo bausmės Ugnyje!

192 Mūsų Viešpatie! Iš tiesų, bus paniekinti tie, kuriuos įmesi Ugnin. Piktadariams nebus padėjėjų.

193 Mūsų Viešpatie! Mes girdėjome ˹Pranašą Muhamedą˺ mus kviečiantį į tikėjimą, sakantį: ‘Tikėkite į savo Viešpatį’, tad mes patikėjome. Mūsų Viešpatie! Atleisk mūsų nuodėmes, išvalyk mūsų blogus darbus ir padaryk mus mirštančius tarp teisuolių.

194 Mūsų Viešpatie! Suteik mums tai, ką pažadėjai per Savo pranašus, ir nepažemink mūsų Prikėlimo Dieną. Tu nesulaužai ˹Savo˺ pažado!“

195 Tad jų Viešpats atsakė: „Aš niekuomet neatmesiu nė vieno iš jūsų – vyrų ar moterų – atlygio už jūsų darbus. Abiem bus atlyginta po lygiai. Tie, kurie emigravo ar buvo išvaryti iš savo namų, ar buvo persekiojami vardan Manęs, ar kovojo, ar tapo kankiniais – Aš atleisiu jų nuodėmes ir įleisiu juos į Rojaus sodus, kuriuose teka upės. Tai atlygis iš Alacho. Juk pas Alachą yra atlygis geriausias!“

196 Neapsigaukite dėl netikinčiųjų klestėjimo žemėje.

197 Tai tėra laikinas pasimėgavimas ˹skirtas jiems˺. Po to Pragaras bus jų namai – kokia siaubinga poilsio vieta!

198 O dievobaimingieji turės Rojaus sodus, kuriuose teka upės. Jie bus ten amžinai – tai atlygis Alacho! Tai, kas pas Alachą, yra geriausia dorybingiesiems.

199 Iš tiesų, tarp Rašto žmonių yra tikinčių į Alachą ir tuo, kas buvo apreikšta jums, bei tuo, kas buvo apreikšta jiems. Jie yra nuolankūs prieš Alachą, niekada neparduodantys Alacho apreiškimo už menką pelną. Jų atlygis yra pas jų Viešpatį. Iš tiesų, Alachas greitai teisia.

200 Tikintieji! Būkite kantrūs, ištvermingi, stovėkite tvirtai ˹mūšyje ar maldoje˺ ir bijokite Alacho, kad taptumėt sėkmingi!

[1] Matydami Mekos stabmeldžių atsitraukimą, ant kalno stovėję musulmonų lankininkai paliko savo pozicijas trokšdami pasiimti didesnę dalį mūšio laimikio. Taip pat žr. 3:121 išnašą.

[1] Medinos judėjai atmetė Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, nes jis buvo arabas, o ne izraelitas, ir reikalavo specifinių ženklų Dievo pasiuntinystės įrodymui. Atsakydamas į šią abejonę, Koranas pateikia argumentą Medinos judėjams, nurodydamas, kad judėjai vis vien nužudydavo ir izraelitų kilmės pranašus, kurie parodydavo būtent tuos ženklus, kurių buvo prašomi. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad Biblijoje nėra išsaugotų pasakojimų apie pranašų nužudymą pačių judėjų rankomis, tačiau šios istorijos yra randamos kitose judėjų tradicijose ir vėliau buvo naudotos krikščionių, siekiant paaiškinti judėjų siekį nužudyti pranašą Jėzų, tebūnie jam taika.

[1] Dievas negalėjo sukurti mūsų dėl menkniekio. Sukurti kažką be prasmės nedera Išmintingam Dievui. Kiekvienas Jo kūrinys yra tikslingas ir prasmingas (žr. 18:7; 45:22).

153 ˹Atminkite˺, kai bėgote panikoje, nesidairydami į šalis, kai Pasiuntinys kvietė jus iš už nugarų! Tad Alachas atlygino jums nelaime po nelaimės, kad neliūdėtumėte dėl ˹mūšio laimikio˺, kurio netekote, ir dėl to, kas ištiko jus. Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

154 O po nelaimės Jis suteikė jums saugumo jausmą, dėl kurio dalį jūsų, ˹pasitikėjusių Alacho valia˺, apėmė snaudulys. Tačiau kitai grupei rūpėjo tik jie patys. Jų mintys apie Alachą buvo neteisingos – neišmanymo laikų mintys, ˹jog Alachas nesuteiks pergalės Pranašui Muhamedui˺. Jie tarė: „Ar gausime ką nors iš šio reikalo?“[1] Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Iš tiesų, šis reikalas priklauso tik Alachui.“ Jie slepia savyje tai, ko nedrįsta tau atskleisti, ˹sau˺ tardami: „Jeigu būtume turėję teisę spręsti dėl šio reikalo, niekas iš mūsų nebūtų žuvęs mūšyje.“ Sakyk: „Net jeigu būtumėt pasilikę namuose, tie, kuriems mirtis buvo nulemta – jie būtų sutikę savo lemtį.“ Taip Alachas išmėgina jus ir apvalo tai, kas jūsų širdyse. Alachas žino jūsų slapčiausias mintis!

[1] T. y. pergalės, kuri buvo prižadėta.

173 ˹Tai tie tikintieji˺, kurie buvo įspėti: „Priešas surinko kariauną prieš jus, tad bijokite jo“,[1] tačiau perspėjimas tik dar labiau sustiprino jų tikėjimą ir jie atsakė: „Alacho užtenka mums, Jis yra geriausias Apsaugotojas!“

[1] Ši ir sekančios eilutės kalba apie iš karto po Uchudo mūšio įvykusį žygį, skirtą sustabdyti Mekos stabmeldžių pajėgas, įsikūrusias netoli Medinos. Šiam žygiui buvo surinkta nedidelė grupė musulmonų, kurių ženkli dalis vis dar kentėjo nuo Uchudo mūšyje patirtų sužalojimų.