2. Karvė

[1] Muhamedo, tebūnie jam taika, gyvenimo laikotarpiu veidmainiai esantys tarp tikinčiųjų buvo kritikuojami dėl savo artumo priešiškiems stabmeldžiams. Jie teisinosi, esą savo artumu jie siekia taikos ir paliaubų sudarymo.

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

[1] Sabiečiai yra Irako teritorijoje gyvenę žmonės, tikėję į Vienatinį Dievą ir turėję savo šventraštį – Sabiečių Psalmes.

[2] Ši eilutė reiškia tai, kad judėjų, krikščionių ir sabiečių tikėjimas bus priimtas tol, kol jie išgirs apie naują Dievo siųstą pranašą.

1 Alif-Lãm-Mym.[1]

[1] Tai yra arabų abėcėlės raidžių pavadinimai. Viena iš hipotezių, aiškinančių jų reikšmę, teigia, kad šios raidės yra ženklas skirtas Korano klausantiems arabams, parodantis, kad Korano žodžiai yra sudaryti iš tų pačių arabų kalbos raidžių, bet jo iškalba pranoksta bet kokią arabišką kalbą ir taip parodo savo Dievišką kilmę.

2 Šis Raštas – be jokios abejonės – vadovas dievobaimingiesiems,

3 kurie tiki nematomu, atlieka maldą ir aukoja iš to, ką jiems suteikėme;

4 kurie tiki tuo, kas buvo apreikšta tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir tuo, kas buvo apreikšta anksčiau tavęs, ir kurie yra užtikrinti Ateinančiu gyvenimu.

5 Jie yra vedami savo Viešpaties – jie bus sėkmingi.

6 O atmetusiems tikėjimą – vienodai jiems, ar perspėsi juos, ar ne – jie netikės.

7 Alachas užantspaudavo jų širdis ir klausą, ir jų rega yra uždengta. Jie kentės didžią bausmę.

8 Tarp žmonių yra tų, kurie sako: „Mes tikime į Alachą ir Paskutiniąją Dieną“, tačiau jie nėra tikintieji.

9 Jie trokšta apgauti Alachą ir tikinčiuosius, bet apgauna tik patys save, to nesuvokdami.

10 Jų širdyse yra ˹abejonės˺ liga, tad Alachas sustiprina jų ligą. Jie kentės skausmingą bausmę už savo melagystes.

11 Kai jiems sakoma: „Neskleiskite žemėje nedorybių!“, jie atsako: „Iš tiesų, mes esame taikdariai!“[1]

12 Ne! Išties jie skleidžia nedorybes, to nesuvokdami!

13 O kai jiems sakoma: „Tikėkite, kaip tikėjo kiti“, jie atsako: „Ar tikėsime, kaip tikėjo kvailiai?“ Iš tiesų, tai jie yra kvailiai, bet to nežino!

14 Jie sutinka tikinčiuosius, tardami: „Mes tikime!“, tačiau būdami vieni su saviškiais piktadariais, sako: „Iš tiesų, mes esame su jumis. Išties mes tik juokavome!“

15 ˹Tačiau tai˺ Alachas išjuokia juos ir palieka klaidžioti nuodėmėje.

16 Jie nusipirko paklydimą už tiesaus kelio kainą, tad jų sandoris neatnešė pelno, ir jie netapo vedami.

17 Jie panašūs į tuos, kurie įžiebė ugnį, ir kai ji apšvietė viską aplink, Alachas atėmė jų šviesą ir paliko tamsoje, negalinčius matyti.

18 Kurti, nebylūs, akli – jie negrįš ˹į tiesų kelią˺.

19 Arba ˹jie panašūs į esančius˺ tamsioje, griausmingoje, žaibuojančioje audroje. Jie užspaudžia pirštais savo ausis nuo griaustinio trenksmo, bijodami mirties. Taip Alachas aprėpia netikinčiuosius ˹Savo galia˺.

20 Žaibavimas beveik atima jų matymą. Kai tik žaibas trenkia, jie eina lydimi jo šviesos, bet kai juos apgaubia tamsa, jie sustoja. Jeigu Alachas panorėtų, atimtų jų klausą ir regą. Iš tiesų, Alachas yra Galintis Viską.

21 Žmonija! Garbinkite savo Viešpatį – sukūrusį jus ir buvusius anksčiau jūsų, kad taptumėte dievobaimingi;

22 padariusį jums žemę gyvenimo vieta ir dangų – skliautu; siunčiantį jums lietų iš dangaus, taip užauginantį vaisius jūsų maistui. Nepramanykite Alachui lygių, žinodami, ˹kad Jis Vienas yra Kūrėjas˺.

23 Jeigu abejojate dėl to, ką apreiškėme Savo tarnui,[1] sukurkite sūrą panašią į tai, kviesdami savo bendrininkus be Alacho, jeigu esate teisūs.

24 Bet jei to nepadarysite – ir jūs niekada to nepadarysite – tada bijokite Ugnies, kurios pakuros bus žmonės ir akmenys, paruoštos netikintiesiems.

25 ˹Pranaše Muhamedai˺! Duok gerą žinią priėmusiems tikėjimą ir darantiems gera, jog jie turės Rojaus sodus, kuriuose teka upės. Kaskart, kai jiems bus duotas vaisius, jie tars: „Tai buvo mums duota prieš tai“, nes jiems buvo suteikta kažkas panašaus.[1] Ten jie turės tyras sutuoktines ir gyvens amžinai.

[1] T.y. Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika.

26 Iš tiesų, Alachas nesigėdija pateikti palyginimą netgi su uodu ar tuo, kas mažesnis už jį. Tikintieji žino, tai – tiesa iš jų Viešpaties, o atmetusieji tikėjimą sako: „Ką Alachas norėjo pasakyti šiuo palyginimu?“ Taip Jis paklaidina daugelį ir veda tiesiu keliu daugelį. Tačiau paklaidina Jis tuo tik nedorėlius,

27 sulaužančius Alacho sandorą po jos sudarymo ir nutraukiančius ryšius,[1] kuriuos Alachas įsakė išsaugoti, ir skleidžiančius žemėje nedorybes. Jie yra pralaimėtojai!

[1] Rojaus sodų vaisiai savo išvaizda primins žemėje augusius vaisius, tačiau jų skonis bus visiškai kitoks.

58 ˹Atminkite˺, kai tarėme: „Ženkite į šį ˹Jeruzalės˺ miestą, valgykite iki soties, kur tik panorėsite, ir ženkite pro vartus, nuolankiai lenkdamiesi ir tardami nuolankumo žodį – Mes atleisime jūsų nuodėmes ir padidinsime atlygį darantiems gera.“

59 Tačiau piktadariai pakeitė žodį kitu, nei buvo jiems liepta. Už jų maištavimą Mes atsiuntėme jiems bausmę iš dangaus.

60 ˹Atminkite˺, kai Mozė meldė vandens savo tautai, Mes tarėme: „Trenk savo lazda į uolą!“ Dvylika šaltinių ištryško iš jos ir kiekviena gentis žinojo savąją versmę. ˹Tada Mes pasakėme˺: „Valgykite ir gerkite iš to, ką Alachas suteikė jums, ir neskleiskite žemėje nedorybių.“

61 Kai tarėte: „Moze! Mes negalime pakęsti to pačio maisto kiekvieną dieną. Melsk savo Viešpatį, kad suteiktų mums iš to, kas auga žemėje iš jos daržovių, agurkų, česnakų, lęšių ir svogūnų“, ˹Mozė˺ atsakė, ˹peikdamas juos˺: „Ar norite iškeisti geresnį maistą į blogesnį? Eikite tada į bet kurią gyvenvietę ir jums bus paskirta tai, ko prašėte.“ Tad juos užklupo gėda ir nelaimė ir jie užsitarnavo Alacho pyktį, atmesdami Jo ženklus ir neteisėtai žudydami Jo pranašus. Tai yra ˹teisingas atlygis˺ už jų neklusnumą ir ribų peržengimą.

62 Iš tiesų, tikintieji, judėjai, krikščionys ir sabiečiai[1] ˹prieš Pranašo Muhamedo atėjimą˺ – tikintys į Alachą ir Paskutiniąją Dieną, ir darantys gera – jie gaus atlygį iš savo Viešpaties. Nebus jiems baimės ir jie neliūdės![2]

[1] Šie ryšiai apima žmogaus ryšį su Dievu: Jį garbinant ir Jam paklūstant bei ryšį su Pranašu Muhamedu, tebūnie jam taika, tikint juo ir jį mylint. Taip pat jie apima ryšius su tėvais, kitais šeimos nariais ir visa kūrinija, juos mylint ir būnant gailestingu bei maloningu visiems aplinkiniams.

28 Kaip galite netikėti į Alachą? Juk buvote mirę ir Jis suteikė jums gyvybę, tada Jis vėl suteiks jums mirtį ir vėl jus prikels ir pas Jį jūs sugrįšite.

29 Jis sukūrė jums visa, kas yra žemėje, tada pasisuko į dangų ir padarė jį septyniais dangumis.[1] Jis yra Žinantis Viską.

[1] Islamo kosmologijoje mums žinoma visata, kurioje yra žemė, saulė ir kitos planetos bei žvaigždynai, yra laikoma pirmuoju dangumi. Kiti šeši dangūs yra už mums žinomos visatos ribų.

30 ˹Pranaše Muhamedai, atmink˺, kai tavo Viešpats tarė angelams: „Aš paskirsiu žemėje vietininką“, ir jie atsakė „Ar paskirsi tą, kuris ten skleis nedorybes ir lies kraują, kai mes aukštiname Tave šlovinimu ir skelbiame Tavo šventumą?“ Alachas atsakė: „Iš tiesų, Aš žinau, ko jūs nežinote.“

31 Jis išmokė Adomą visų daiktų vardus, tada parodė juos angelams ir tarė: „Pasakykite Man jų vardus, jei esate teisūs.“

32 Jie atsakė: „Išaukštintas Tu esi. Mes žinome tik tai, ko mus išmokei. Iš tiesų, Tu esi Visa Žinantis, Išmintingas.“

33 Tada Jis tarė: „Adomai, pasakyk jiems jų vardus.“ Kai Adomas juos įvardijo, Jis tarė: „Argi nesakiau jums, kad žinau dangų ir žemės paslaptis, ir kad žinau, ką atskleidžiate ir ką slepiate?“

34 ˹Atmink˺, kai įsakėme angelams: „Pulkite kniūbsčia prieš Adomą.“ Jie sukniubo, išskyrus Iblysą.[1] Jis pasipūtėliškai atsisakė ir tapo netikinčiuoju.

[1] Iblysas yra Šėtono vardas. Nors biblijinėje tradicijoje Šėtonas yra puolęs angelas, Koranas nurodo jį esant džinu (žr. 18:50)

35 Ir kai tarėme: „Adomai! Gyvenk su savo žmona Rojuje, valgydami jame laisvai, kur tik panorėsite. Bet nesiartinkite prie šio medžio, kad netaptumėte piktadariais!“

36 Tačiau šėtonas juos suklupdė ir taip išvarė juos iš ten, kur jie buvo. Mes tarėme: „Leiskitės žemyn, būdami priešai vieni kitiems. Jūs turėsite poilsio vietą žemėje ir aprūpinimą iki nustatyto laiko.“

37 Tada Adomas gavo atgailos žodžius iš savo Viešpaties ir Jis priėmė jo atgailą. Iš tiesų, Jis yra Priimantis Atgailą, Suteikiantis Malonę!

38 Mes tarėme: „Leiskitės žemyn jūs visi! Kai Mano Vedimas ateis, kas seks Mano Vedimu – nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

39 Tačiau atmetantys tikėjimą ir neigiantys Mūsų ženklus bus Ugnies gyventojai. Jie bus joje amžinai.“

40 Izraelio tauta! Atminkite Mano malones, suteiktas jums, ir ištesėkite savo sandorą, kad ištesėčiau Savąją, ir bijokite Manęs ˹Vieno˺.

41 Tikėkite tuo, ką apreiškiau, patvirtindamas tai, kas su jumis,[1] ir nebūkite pirmieji tai neigiantys. Neiškeiskite Mano apreiškimų už menką sumą, bet bijokite Manęs Vieno.

[1] Tai yra nuoroda į Toros pranašystę apie ateinantį Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, bei eilutes ir įsakymus raginančius garbinti Vieną Dievą ir daryti tai, kas gera, bei vengti to, kas bloga.

42 Neapvilkite tiesos melu tam, kad nuslėptumėte tiesą, ją žinodami.

43 Atlikite maldą, mokėkite išmaldos mokestį ir lenkitės su tais, kurie lenkiasi.

44 Ar kviečiate į teisingumą patys jį užmiršdami, kuomet skaitote Raštą? Argi nesusimąstysite?

45 Siekite pagalbos kantrybėje ir maldoje. Iš tiesų, ji sunki, išskyrus nuolankiems –

46 užtikrintiems susitikimu su savo Viešpačiu ir sugrįžimu pas Jį!

47 Izraelio tauta! Atminkite Mano malones, suteiktas jums, ir tai, kaip išaukštinau jus virš visų kitų.[1]

[1] Dievas suteikė Izraelio tautai ypatingų malonių, siųsdamas jiems daugybę pranašų ir apdovanodamas išskirtiniais stebuklais, tokiais kaip pranašo Mozės jūros perskyrimas.

48 Bijokite Dienos, kai nė viena siela negalės padėti kitai, kai nebus priimtas joks užtarimas[1] ar išpirka, kai nebus joms suteikta pagalba.

[1] T.y. vienas žmogus negalės užtarti kito prieš Dievą.

49 ˹Atminkite˺, kai išgelbėjome jus nuo Faraono tautos, kuri vargino jus baisiomis kančiomis, skersdama jūsų sūnus ir palikdama gyvas jūsų moteris – tai buvo didelis išbandymas iš jūsų Viešpaties.

50 Ir kai perskyrėme jūrą, išgelbėjome jus ir paskandinome Faraono tautą prieš jūsų akis.

51 Ir kai priskyrėme Mozei keturiasdešimt naktų, bet po jo išvykimo jūs garbinote aukso veršį, būdami piktadariais.

52 ˹Bet netgi˺ po to jums atleidome, kad būtumėte dėkingi.

53 ˹Atminkite˺, kai davėme Mozei Raštą ir gebėjimą atskirti ˹tiesą nuo melo˺,[1] kad būtumėte vedami.

[1] Raštas ir Atskyrimas čia reiškia Torą.

54 Ir kai Mozė tarė savo tautai: „Mano tauta! Iš tiesų, jūs nuskriaudėt save garbindami veršį, tad atgailaukite savo Sutvėrėjui ir žudykite ˹veršio garbintojus tarp˺ jūsų. Tai geriau jums, jūsų Sutvėrėjo Akyse.“ Tada Jis priėmė jūsų atgailą. Iš tiesų, Jis yra Priimantis Atgailą, Suteikiantis Malonę!

55 Ir kai tarėte: „Moze! Mes netikėsime tavimi, kol nepamatysime Alacho savo pačių akimis!“ Tad žaibo trenksmas staiga apėmė jus, jums bežiūrint vieniems į kitus.

56 Tada Mes prikėlėme jus po mirties, kad būtumėte dėkingi.

57 Ir kai uždengėme jus debesų šešėliais ir atsiuntėme jums maną ir putpeles,[1] ˹sakydami˺: „Valgykite gėrybes, Mūsų suteiktas jums.“ Jie nenuskriaudė Mūsų, bet nuskriaudė patys save.

[1] Mana yra dangiškas maistas, kurį Dievas atsiuntė Izraelio tautai jiems pabėgus iš Egipto.

72 ˹Tai nutiko˺, kai nužudėte žmogų ir pradėjote kaltinti vieni kitus, bet Alachas atskleidė tai, ką slėpėte.

73 Tada Mes nurodėme: „Trenkite mirusiojo kūnui paskerstos karvės dalimi.“ Taip Alachas prikelia mirusiuosius, parodydamas jums Savo ženklus, kad susiprastumėte.

74 Tačiau net tada jūsų širdys sukietėjo ir tapo kaip akmuo ar netgi dar kietesnės. Iš tiesų, juk yra akmenų, iš kurių trykšta upės, ir yra ˹akmenų˺, kurie perskyla tam, kad vanduo tekėtų iš jų. Ir iš tiesų, yra ˹akmenų˺, kurie krenta bijodami Alacho. Alachas yra dėmesingas tam, ką jūs darote.

75 Tad kaip jūs, ˹tikintieji˺, viliatės, kad jie tikės jumis, kai tarp jų buvo grupė žmonių, kurie klausėsi Alacho žodžio ir paskui tyčia jį iškraipė, netgi supratę jį?

76 Sutikę tikinčiuosius, jie sako: „Mes tikime“, bet nuošalėje jie sako vieni kitiems: „Ar atskleisite tikintiesiems žinią, kurią Alachas apreiškė jums ˹Toroje, apie Muhamedo atėjimą˺, kad jie naudotų tai prieš jus, jūsų Viešpaties akivaizdoje ˹per Teismo Dieną˺? Argi nesuprantate?“

77 Ar jie nenumano, kad Alachas žino tai, ką jie slepia ir ką atskleidžia?

78 Tarp jų yra neraštingų žmonių, kurie žino Raštą tik iš svaičiojimų. Jie tik spėlioja.

79 Vargas tiems, kurie iškraipo raštą savo rankomis ir po to sako: „Tai yra iš Alacho“, siekdami trupinėlio naudos. Vargas jiems už tai, ką užrašė jų rankos. Vargas jiems už tai, ką jie pelnosi!

80 Jie teigia: „Ugnis lies mus tik keletą dienų.“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar sudarėte su Alachu sandorą – ir Alachas niekada nesulaužo Savo sandoros – ar ˹tiesiog˺ sakote tai, ko nežinote?“

81 Taip! Darantieji bloga, kurių nuodėmės juos apsupusios – jie bus Ugnies gyventojai. Jie bus joje amžinai!

82 O priėmę tikėjimą ir darę gera – jie bus Rojaus gyventojai. Jie bus jame amžinai!

83 ˹Atminkite˺, kai sudarėme su Izraelio tauta sandorą, tardami: „Negarbinkite nieko, išskyrus Alachą, būkite geri tėvams, artimiesiems, našlaičiams ir vargšams, kalbėkite maloningai su žmonėmis, atlikite maldą ir mokėkite išmaldos mokestį.“ Tada jūs, ˹izraelitai˺, nusigręžėte, išskyrus kelis iš jūsų, būdami abejingi.

84 ˹Atminkite˺, kai sudarėme su jumis sandorą, kad nepraliesite vieni kitų kraujo ir neišvarysite vieni kitų iš savo namų. Jūs patvirtinote ˹šią sandorą˺, tai liudydami.

85 Bet štai – žudote vieni kitus ir išvarote savo žmones iš jų namų, padėdami vieni kitiems nuodėmėje ir priešiškume. Kai išvarytieji ateina būdami karo belaisviais, jūs išperkate juos, nors jų išvarymas buvo uždraustas.[1] Ar tikite viena dalimi Rašto ir atmetate kitą? Ar gaus kokį atlygį tai darantys, nebent pažeminimą šiame gyvenime ir didžiausią bausmę Prikėlimo Dieną? Alachas yra dėmesingas tam, ką jūs darote.

63 ˹Atminkite˺, kai priėmėme jūsų sandorą ir pakėlėme virš jūsų Tūro kalną, tardami: „Laikykitės tvirtai šio ˹Rašto˺, duoto jums, ir sekite jo nurodymais, kad taptumėte dievobaimingi.“

64 Tačiau jūs nusigręžėte po to. Jeigu ne Alacho palankumas ir malonė jums, būtumėte tarp pralaimėtojų.

65 Išties jūs žinote tuos, kurie iš jūsų nusižengė šabui. Mes jiems tarėme: „Tapkite paniekintomis beždžionėmis!“

66 Taip padarėme jų bausmę pavyzdžiu esamoms ir būsimoms kartoms bei pamoka dievobaimingiesiems.

67 ˹Atminkite˺, kai Mozė tarė savo tautai: „Alachas įsakė jums paaukoti karvę.“[1] Jie atsakė: „Ar tyčiojiesi iš mūsų?“ Jis tarė: „Tesaugo mane Alachas nuo to, kad būčiau toks neišmanėlis.

68 Jie pasakė: „Melsk savo Viešpatį, kad patikslintų, kokia tai karvė.“ ˹Mozė˺ atsakė: „Jis sako, kad ji nei per sena, nei per jauna, vidutinio amžiaus. Darykite, kas jums įsakyta.“

69 Jie tarė: „Melsk savo Viešpatį, kad patikslintų jos spalvą.“ ˹Mozė˺ atsakė: „Jis sako, jog tai žala karvė, šviesios spalvos, džiuginanti ją reginčius.“

70 Jie tarė: „Melsk savo Viešpatį, kad patikslintų, kokia tai karvė, nes išties visos karvės mums panašios. Tada, Alachui leidus, būsime atvesti ˹teisingai˺.“

71 Jis atsakė: „˹Alachas˺ sako, kad tai karvė nenaudota žemei arti ar laukams drėkinti, sveika ir be jokių ydų.“ Jie tarė: „Dabar išdėstei tiesą.“ Tad jie paskerdė ją, nors mažai trūko, kad nebūtų to darę.[1]

[1] Izraelitai, užuot iš karto paklausę Mozės ir paskerdę bet kurią karvę, su pasididžiavimu klausinėjo šios karvės apibūdinimo iki tol, kol jiems buvo apibūdinta pati brangiausia karvė – vidutinio dydžio bei vidutinio amžiaus, šviesiai geltonos spalvos, nenaudota žemės ūkio darbams. Tai buvo Dievo bausmė už Pranašo Mozės įsakymo neklausymą. Gavę detalius nurodymus, izraelitai svarstė nebeskersti karvės dėl jos vertingumo.

[1] Prieš Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika, persikeliant į Mediną, joje gyveno dvi tarpusavyje kariaujančios arabų gentys – al-Aus ir al-Khazradž. Kai kurios judėjų gentys buvo sąjungoje su al-Aus, o kitos su al-Khazradž. Kai šios gentys kariavo, judėjai turėjo kariauti su kitais judėjais, nepaisant to, kad taip jie nusižengė judaizmo mokymams.

[1] Ši sūra yra pavadinta „Karve“ pagal šią istoriją, kai vienas izraelitas buvo nužudytas, o kaltininkas nebuvo rastas. Mozė meldė Dievo, kad Jis nurodytų kaltininką. Tada Dievas apreiškė Mozei, jog vienintelis būdas identifikuoti žudiką yra paaukoti karvę ir jos dalimi trenkti nužudytajam. Kai tai buvo padaryta, nužudytasis trumpam prisikėlė ir pasakė, kas jį nužudė.

91 Kai jiems sakoma: „Tikėkite tuo, ką apreiškė Alachas!“ Jie atsako: „Mes tikime tik tuo, kas apreikšta mums.“ Taip jie atmeta kitus apreiškimus, nors tai yra tiesa, patvirtinanti jų pačių Raštą! Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kodėl tada žudydavote Alacho pranašus, jeigu esate tikintieji?“

92 Iš tiesų, Mozė buvo siųstas jums su aiškiais ženklais, bet jam nesant šalia garbinote veršį, būdami piktadariai.

93 Kai Mes priėmėme jūsų sandorą ir iškėlėme virš jūsų Tūro kalną, tardami: „Laikykitės tvirtai ˹šio Rašto˺, kurį davėme, ir pakluskite ˹Mūsų nurodymams˺“, jie atsakė: „Mes girdime ir nepaklūstame.“ Meilė veršiui buvo įsigėrusi į jų širdis dėl jų netikėjimo. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Koks apgailėtinas jūsų tikėjimo paliepimas, jeigu esate tikintieji ˹Tora˺.“

94 Sakyk: „Jeigu Ateinančio Gyvenimo buveinė pas Alachą skirta išimtinai jums iš visos žmonijos, tada trokškite mirties, jeigu esate teisūs!“

95 Tačiau jie niekada jos netrokš dėl to, ką padarė jų rankos. Alachas yra Visa Žinantis apie piktadarius!

96 Jūs atrasite juos labiausiai įsikibusius šio gyvenimo iš visų žmonių, netgi labiau už stabmeldžius. Kiekvienas jų norėtų gyventi tūkstantį metų. Bet net jeigu jie gyvens tiek, tai jų neišgelbės nuo bausmės. Alachas yra Visa Matantis, ką jie daro.

97 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺, ˹Angelo˺ Gabrieliaus priešams,[1] kad tai jis, Alacho leidimu, apreiškė šį ˹Koraną˺ tavo širdin – patvirtinantį tai, kas buvo apreikšta anksčiau, ir vedimu bei gera žinia tikintiesiems!

98 Kas yra priešas Alacho, Jo Angelų, Jo pasiuntinių, Gabrieliaus ir Mykolo – iš tiesų – Alachas yra priešas netikinčiųjų.

99 Išties Mes atsiuntėme tau aiškius ženklus, ir niekas jų nepaneigs, išskyrus maištautojus.

100 Kodėl, kiekvieną kartą jiems sudarius sandorą, kai kurie jų atmeta ją? Iš tiesų, dauguma jų netiki.

101 O dabar, kai Pasiuntinys yra atsiųstas jiems iš Alacho, – patvirtinantis jų pačių Raštą, – dalis Rašto žmonių slepia Alacho Knygą sau už nugarų, lyg nežinotų to, ˹kas parašyta joje˺,

102 ir seka šėtonų išsigalvojimais apie Saliamono galias.[1] Saliamonas nebuvo netikintysis, bet šėtonai buvo netikintieji, mokę žmones burtų ir to, kas buvo apreikšta angelams – Harūtui ir Marūtui – Babilone.[2] Tačiau jiedu nemokė nė vieno, prieš tai nepasakę: „Mes esame išbandymas jums, tad neatmeskite tikėjimo.“ Ir jie vis vien išmoko burtų, kuriais išskirdavo vyrą su žmona. Bet jų burtai galėjo pakenkti tik su Alacho leidimu. Jie išmoko to, kas jiems kenkia ir neduoda naudos. Išties jie žinojo, kad užsiimantieji burtais praras savo dalį Ateinančiame gyvenime. Kokia apgailėtina kaina to, už ką jie pardavė savo sielas, jeigu tai žinotų!

86 Jie yra tie, kurie nusipirko šį gyvenimą už Ateinančiojo kainą. Jų bausmė nebus sumažinta ir pagalba nebus jiems suteikta.

87 Išties Mes davėme Mozei Raštą ir siuntėme po jo pasiuntinius; ir davėme Jėzui, Marijos sūnui, aiškius įrodymus ir sustiprinome jį Šventąja Dvasia.[1] Kodėl, kai tik pasiuntiniai ateina pas jus, ˹izraelitai˺, su tuo, kas jums nepatinka, jūs pasipučiate, kai kuriuos atmesdami ir kitus nužudydami?

[1] Šventąja Dvasia islamo tradicijoje yra vadinamas angelas Gabrielius.

[1] Medinos judėjai skelbdavo vietiniams stabmeldžiams, kad neužilgo ateis Dievo siųstas pranašas, kuris padės jiems įveikti stabmeldystę. Atėjus Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika, jie atpažino jį esant Dievo siųstu pranašu, bet vis vien atmetė jį, nes jis buvo arabas, o ne izraelitas.

[1] Ši eilutė buvo apreikšta atsakant į Medinos izraelitų teiginį, jog Angelas Gabrielius, apreiškęs Dieviškąjį apreiškimą arabui, bet ne izraelitui, tapo jų priešu.

[1] Būrimas yra viena didžiųjų nuodėmių, tačiau Medinos judėjai ginčijosi dėl burtų nuodėmingumo, teigdami, kad Saliamonas, tebūnie jam taika, pats užsiiminėjo burtais, kad galėtų kalbėti su gyvūnais. Tuo besiteisindami, jie užsiimdavo būrimu. Tačiau visas galias Saliamonui iš tiesų suteikė Dievas. Tuo tarpu, būrimas yra draudžiamas ir prilygsta netikėjimui.

[2] Harūtas ir Marūtas buvo du angelai, siųsti Babilono žmonėms. Jie mokė burtų, bet prieš tai aiškiai pareikšdavo, kad šios žinios prives žmones prie susinaikinimo. Babiloniečiai jų nepaklausė ir taip žinios apie burtus buvo perduodamos iš kartos į kartą.

88 Jie sako: „Mūsų širdys apvyniotos ˹ir negebančios priimti naujos žinios˺!“ Ne! Tai Alacho prakeiksmas už jų netikėjimą. Koks mažas yra jų tikėjimas!

89 Kai jiems buvo duotas Raštas iš Alacho, patvirtinantis ˹Torą˺, buvusią su jais – ir nors prieš tai jie meldė pergalės prieš netikinčius ˹stabmeldžius˺ – bet kai jiems buvo atnešta tai, ką jie atpažino ˹esant tiesa˺, jie atmetė ją. Tad Alacho prakeiksmas skirtas atmetusiems tikėjimą.

90 Kokia apgailėtina kaina to, už ką jie pardavė savo sielas neigdami Alacho apreiškimą – dėl pavydo, kad Alachas apreiškia iš Savo dosnumo kam panori iš Savo tarnų.[1] Jie užsitraukė rūstybę po rūstybės. Netikintiesiems skirta žeminanti bausmė.

107 Ar nežinai, jog dangų ir žemės karalystė priklauso Alachui? Nėra jums be Alacho jokio kito gynėjo ar padėjėjo!

108 Ar norite reikalauti iš savo Pasiuntinio, kaip anksčiau buvo reikalauta iš Mozės?[1] ˹Tada žinokite, kad˺ iškeičiantys tikėjimą į netikėjimą nuklysta nuo tiesaus tako.

105 Netikintieji iš Rašto žmonių ir stabmeldžių tarpo norėtų, kad negautumėte jokios palaimos iš savo Viešpaties. Tačiau Alachas pats renkasi, kam skirti Savo malonę. Alachas yra neišsenkančio dosnumo Viešpats.

106 Jeigu pakeičiame apreiškimą ar padarome jį užmirštu – Mes duodame geresnį ar panašų į jį.[1] Ar nežinai, kad Alachas yra Galintis Viską?

103 Jeigu priimtų tikėjimą ir būtų dievobaimingi – jie gautų geresnį atlygį iš Alacho, jeigu tai žinotų!

104 Tikintieji! Nesikreipkite ˹į Pranašą˺ įžeidžiomis dviprasmybėmis, bet kreipkitės pagarbiai ir ˹įdėmiai˺ jo klausykitės.[1] Netikinčiųjų laukia skausminga bausmė.

109 Daugybė Rašto žmonių norėtų, kad grįžtumėte į netikėjimą – dėl jų pavydo jums – po to, kai tiesa buvo jiems paaiškinta. Atleisk jiems, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir būk kantrus, kol Alachas pareikš Savo sprendimą.[1] Iš tiesų, Alachas yra Galintis Viską.

[1] Verčiant pažodžiui: „Nesakykite rāʿinā [rūpinkis mumis], bet sakykite unẓurnā [leisk mums suprasti] ir klausykitės.“ Medinos judėjai kreipdavosi į Pranašą Muhamedą žodžiu rāʿinā šiek tiek pakeisdami jo tarimą taip, kad jis reikštų „tu, kvaily“ ir taip slapčia jį įžeidinėdavo. Todėl Dievas atskleidė šią eilutę, uždrausdamas tikintiesiems kreiptis tokiu būdu (taip pat žr. 4:46).

[1] Koranas buvo apreikštas dalimis, per dvidešimt trejus metus. Apreiškimo laikotarpiu kai kurios jo eilutės buvo anuliuotos ir pakeistos kitomis. Vienas to pavyzdžių yra draudimas vartoti svaigalus, apie kuriuos iš pradžių buvo paprasčiausiai perspėta (2:219), paskui buvo uždrausta melstis esant neblaivaus proto (4:43), ir tik po to buvo galutinai uždrausta juos vartoti (5:90–91).

[1] T.y. reikalavimas pamatyti Dievą savomis akimis bei kalbėtis su angelais.

[1] Medinoje gyvenusios judėjų bendruomenės buvo priešiškos musulmonams. Šia eilute Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika, buvo įsakyta likti kantriam ir nesiimti jokių veiksmų. Tačiau judėjams įvykdžius akivaizdžius nusikaltimus ir pažeidus tarpusavio sutartis, dvi gentys buvo išvarytos iš Medinos, o trečiosios genties vyrams įvykdyta mirties bausmė už kolaboravimą su Mediną užpuolusiais Mekos stabmeldžiais.

110 Atlikite maldą ir mokėkite išmaldos mokestį. Kokius gerus darbus sau sukaupsite – rasite juos pas Alachą. Alachas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

111 Jie teigia, kad nežengs Rojun niekas, išskyrus judėjus ir krikščionis. Tai tėra jų troškimai. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Pateikite savo įrodymus, jeigu esate teisūs!“

112 Ne! Kas paklūsta Alachui ir daro gera – jie turės atlygį iš savo Viešpaties. Nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

113 Judėjai sako: „Krikščionys neturi pagrindo ˹savo tikėjimui˺“, ir krikščionys sako: „Judėjai neturi pagrindo ˹savo tikėjimui˺“, nors jie visi skaito Raštą. Tą patį sakė ˹ir stabmeldžiai˺, kurie neišmano – panašūs jų žodžiai. Dėl šių nesutarimų Prikėlimo Dieną teis tarp jų Alachas.

114 Kas yra didesni piktadariai už tuos, kurie draudžia minėti Alacho vardą Jo mečetėse ir siekia jų sugriovimo? Jie turėtų žengti į jas tik bijodami Jo. Jiems šiame gyvenime – gėda, o Ateinančiame – didelė bausmė.

115 Alachui priklauso rytai ir vakarai, tad kur besigręšite – prieš jus bus Alacho Veidas. Alachas yra Beribis, Visa Žinantis.

116 Jie sako: „Alachas turi sūnų!“ Išaukštintas Jis![1] Jam priklauso visa, kas danguose ir žemėje, ir visa Jam paklūsta.

117 Jis yra dangų ir žemės Pirmakūrėjas. Kai ką nors nusprendžia, Jam užtenka ištarti „Būk!“ ir tai būna!

118 Nežinantieji sako: „Jeigu tik Alachas tartų mums žodį arba parodytų ženklą!“ Tą patį sakė žmonės gyvenę anksčiau jų. Panašios jų širdys. Išties Mes padarėme ženklus aiškius žmonėms, turintiems tvirtą tikėjimą.

119 Mes siuntėme tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, su tiesa, duodantį gerą žinią ir įspėjimą. Tu nebūsi atsakingas už liepsnojančios Ugnies gyventojus.

120 Judėjai ir krikščionys nebus patenkinti tavimi, kol neseksi jų keliais. Sakyk: „Iš tiesų, Alacho vedimas yra ˹teisingas˺ vedimas.“ Jeigu paseksi jų troškimais po to, kai tau buvo suteiktos žinios, nerasi kas tave apgins ar išgelbės nuo Alacho.

121 Tie, kuriems davėme Raštą, kurie seka juo teisingai – jie yra tikri tikintieji juo, o atmetantys jį yra pralaimėtojai.

122 Izraelio tauta! Atminkite Mano malones, kurias suteikiau jums, ir tai, kaip išaukštinau jus virš visų kitų.

123 Bijokite Dienos, kai viena siela negalės padėti kitai, ir jokia išpirka nebus priimta, ir užtarimas nebus jai naudingas, ir pagalba nebus suteikta.

124 ˹Atminkite˺, kaip Abraomą išbandė jo Viešpats Savo įsakymais, kuriuos jis įvykdė. Alachas tarė: „Aš padarysiu tave žmonijos vedliu.“ Abraomas paklausė: „O mano palikuonis?“ Alachas atsakė: „Mano sandora neapima piktadarių.“

125 ˹Atminkite˺, kai padarėme Šventąjį Namą[1] sugrįžimo ir saugumo vieta žmonijai, sakydami: „Skirkite Abraomo stovėjimo vietą maldų atlikimui.“[2] Mes patikėjome Abraomui ir Izmaeliui Savo Namo apvalymą aplink jį einantiems, jame pasiliekantiems, besilenkiantiems ir puolantiems kniūbsčia.

[1] Koranas, minėdamas sūnaus/atžalos priskyrimą Dievui, kalba apie krikščionybėje Dievui priskiriamą Jėzų, tebūnie jam taika, arabų stabmeldystėje Dievui dukromis priskiriamus angelus, bei vietinėje judaizmo pakraipoje Dievui sūnumi priskiriamą kunigą, vardu Ezra. Kadangi Dievas yra visko Kūrėjas, atskiras nuo kūrinijos, Jam negalioja tai, kas galioja kūriniams. Todėl teiginys, kad Jis turi atžalą, pažemina Jo, kaip Kūrėjo, statusą, ir yra griežtai atmetamas islamo teologijoje.

[1] Šventasis Namas yra Mekoje esantis kubo formos pastatas, vadinamas Kaba. Tai yra švenčiausia islamo vieta, į kurios pusę meldžiasi visi musulmonai.

[2] Tai yra akmuo, ant kurio Abraomas stovėjo statydamas Kabą.

[1] Arabų kalbos žodis reiškiantis asmenį, paklūstantį Alachui, yra muslim (liet. musulmonas). Todėl šią eilutę galima versti ir taip: „Mūsų Viešpatie, padaryk mus musulmonais ir mūsų palikuonis musulmonais.“ Dėl šios priežasties islame visi Dievo pranašai yra laikomi musulmonais (paklūstančiais Dievo valiai), nuo Adomo ir Nojaus iki Jėzaus ir Pranašo Muhamedo, tebūnie jiems taika. Toliau vertime, susiduriant su šiuo žodžiu, jis bus verčiamas „Paklūstantis Jam/Alachui“, taip akcentuojant tiesioginę reikšmę.

126 Kai Abraomas tarė: „Mano Viešpatie, padaryk šį miestą [t.y. Meką] saugia vieta ir suteik jo gyventojams vaisių – tiems iš jų, kurie tiki į Alachą ir Paskutiniąją Dieną“, Jis atsakė: „O netikintiesiems Aš suteiksiu trumpą palaimą ir po to pasmerksiu juos Ugnies bausmei. Koks siaubingas kelionės tikslas!“

127 ˹Atminkite˺, kai Abraomas ir Izmaelis iškėlė Namo pamatus, ˹melsdami˺: „Mūsų Viešpatie! Priimk tai iš mūsų. Iš tiesų, Tu esi Visa Girdintis, Visa Žinantis.

128 Mūsų Viešpatie! Padaryk mus paklūstančius Tau ir iš mūsų palikuonių tautą, paklūstančią Tau.[1] Parodyk mūsų ˹piligriminės kelionės˺ ritualus ir priimk mūsų atgailą. Iš tiesų, Tu esi Priimantis Atgailą, Suteikiantis Malonę.

129 Mūsų Viešpatie! Pasiųsk jiems iš jų tarpo Pasiuntinį, kuris skaitys Tavo apreiškimus, mokys juos Rašto ir išminties, ir apvalys juos. Iš tiesų, Tu esi Visa Galintis, Išmintingas.“

130 Kas galėtų atmesti Abraomo religiją, išskyrus kvailį! Išties Mes išsirinkome jį šiame gyvenime, o Ateinančiame jis bus tarp teisuolių.

131 Kai jo Viešpats jam tarė: „Paklusk“, jis atsakė: „Paklusau Viešpačiui pasaulių“

132 ir įsakė savo sūnums daryti tą patį, kaip ir Jokūbas, tardamas: „Mano sūnūs! Iš tiesų, Alachas parinko jums tikėjimą, tad mirkite tik būdami paklūstančiais ˹Jam˺!“

133 Ar jūs, ˹judėjai˺, buvote liudininkai, kai mirtis atėjo pas Jokūbą? Kai jis paklausė savo sūnų: „Ką garbinsite po mano mirties?“ Jie atsakė: „Mes garbinsime tavo Dievą ir tavo protėvių – Abraomo, Izmaelio ir Izaoko Dievą, Vienatinį Dievą. Mes paklūstame Jam.“

134 Ši yra tauta praeities. Jiems skirta tai, ko jie nusipelnė, o jums – ko jūs nusipelnėte. Jūs nebūsite atsakingi už jų darbus.

135 Jie sako: „Tapkite judėjais ar krikščionimis – būsite teisingai vedami!“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ne! Mes sekame Abraomo religija, teisingai tikinčio, kuris nebuvo stabmeldys.“

136 ˹Tikintieji˺! Sakykite: „Mes tikime į Alachą ir tuo, kas buvo apreikšta mums; ir tuo, kas buvo apreikšta Abraomui, Izmaeliui, Izaokui, Jokūbui ir jo palikuonims; ir į tai, kas buvo duota Mozei, Jėzui ir visiems pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame nė vieno iš jų ir esame paklūstantys Alachui.“

137 Jeigu jie priims tikėjimą tuo, kuo tikite jūs, bus teisingai vedami, bet jeigu nusigręš, jie bus besivaidijantys ˹su jumis˺. Alachas apsaugos jus nuo jų pikto. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

138 ˹Sakykite: „Mūsų religija˺ yra Alacho religija. Kas yra geresnis nei Alachas, ˹nustatydamas˺ religiją? Mes garbiname Jį ˹Vieną˺.“[1]

139 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar ginčijatės su mumis dėl Alacho, kai Jis yra mūsų ir jūsų Viešpats? Mes atsakysime už savo darbus, o jūs – už savuosius. Mes esame nuoširdūs Jam ˹paklusdami˺.[1]

[1] Šioje eilutėje žodis „religija“ yra išverstas iš arabų kalbos žodžio ṣibgha, kuris tiesiogine prasme reiškia dažus. Religija čia yra sulyginama su dažais, nes kaip dažai nuspalvina rūbą, taip tikra religijos praktika pakeičia žmogaus gyvenimą ir yra matoma ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės.

[1] T. y. mes atliekame gerus darbus vien tik dėl Jo, bet ne tam, kad kiti žmonės tai matytų.

140 Ar sakote, kad Abraomas, Izmaelis, Izaokas, Jokūbas ir jo palikuonys buvo judėjai ar krikščionys?“ Klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas žino geriau, jūs ar Alachas?!“ Kas yra didesnis piktadarys už tą, kuris nuslepia liudijimą, gautą iš Alacho, ˹jog ateis Pranašas Muhamedas˺? Alachas yra dėmesingas tam, ką jūs darote.

141 Ši yra tauta praeities. Jiems skirta tai, ko jie nusipelnė, o jums – ko jūs nusipelnėte. Jūs nebūsite atsakingi už jų darbus.

142 Kvailiai tarp žmonių sakys: „Kodėl jie pakeitė savo maldos kryptį?“ Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Rytai ir vakarai priklauso Alachui. Jis veda tiesiu keliu, ką panori.“[1]

143 Taip Mes padarėme jus teisinga tauta,[1] kad būtumėte liudininkai žmonijai ir kad ˹Prikėlimo Dieną˺ Pasiuntinys būtų liudininkas jums. Mes paskyrėme ankstesnę maldos kryptį tik tam, kad atskirtume sekančius Pasiuntiniu nuo tų, kurie praranda tikėjimą. Iš tiesų, tai buvo didelis išbandymas, išskyrus Alacho vedamiems. Juk Alachas neleis jūsų tikėjimui eiti perniek.[2] Iš tiesų, Alachas yra žmonėms Visuomet Maloningas, Suteikiantis Malonę!

[1] Pirmoji musulmonų maldos kryptis buvo Jeruzalė, bet po kiek laiko ji buvo pakeista į Kãbą Mekoje, kurios pusėn musulmonai meldžiasi iki šiol.

[1] „Teisinga tauta“ (arab. umma vasaṭā) reiškia nuosaikią, subalansuotą bendruomenę. Tai yra bendruomenė, kuri nėra ekstremali tiek griežtume, tiek laisvume, bet išlaikanti pusiausvyrą tarp šių kraštutinumų.

[2] Musulmonams pakeitus maldos kryptį kai kurie žmonės suabejojo ankstesnių maldų, atliktų Jeruzalės kryptimi, teisingumu. Ši eilutė paneigia šią abejonę.

167 kai jų pasekėjai tars: „Jeigu turėtume antrą šansą, jų atsižadėtume, kaip ir jie atsižadėjo mūsų.“ Taip Alachas parodys jiems jų darbus, priversdamas už tai gailėtis. Jie niekada neištrūks iš Ugnies.

168 Žmonija! Valgykite tai, kas leidžiama ir gera žemėje, ir nesekite Šėtono pėdomis – iš tiesų, jis yra jums aiškus priešas.

169 Jis ragina jus elgtis blogai ir nepadoriai bei sakyti apie Alachą tai, ko nežinote.

170 Kai jiems sakoma: „Sekite tuo, ką apreiškė Alachas“, jie atsako: „Ne! Mes seksime tuo, kuo sekė mūsų protėviai!“ Net kai jų protėviai neturėjo supratimo ir nebuvo vedami?

171 Netikintieji yra panašūs į bandą avių, kuriai šaukia piemuo, bet jos girdi tik triukšmą ir riksmą. Kurti, nebylūs, akli – jie nieko nesupranta.

172 Tikintieji! Valgykite gėrybes, kurias suteikėme jums, ir būkite dėkingi Alachui, jeigu garbinate Jį ˹Vieną˺.

173 Jis uždraudė jums tik dvėselieną, kraują, kiaulieną ir tai, kas buvo paskersta ne Alacho vardu. Bet jeigu esate verčiami būtinybės – ne vedami troškimo ir neperžengdami ribų – tada jums nebus nuodėmės ˹tai valgant˺. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

174 Iš tiesų, slepiantys Alacho apreiškimą ir parduodantys jį už menką pelną – jie užpildo savo pilvus tik ugnimi. Alachas nekalbės su jais Prikėlimo Dieną ir neapvalys jų. Jie kentės bausmę skausmingą.

175 Jie pirko paklydimą vietoj tiesaus kelio ir bausmę vietoj atleidimo. Kokie jie kantrūs siekdami Ugnies!

176 Taip yra, nes Alachas apreiškė Raštą su tiesa. Iš tiesų, nesutariantys dėl Rašto smarkiai priešinasi ˹tiesai˺.

177 Dorumas nėra jūsų veidų kreipimas į rytus ar vakarus. Iš tiesų doras yra tas, kuris tiki į Alachą, Paskutiniąją Dieną, angelus, Raštą ir pranašus; kuris aukoja labdarai iš savo mylimo turto artimiesiems, našlaičiams, vargšams, keliautojams, prašantiems išmaldos ir vergams išlaisvinti; kuris atlieka maldą, moka išmaldos mokestį ir laikosi duoto pažado; kuris yra kantrus vargo, nelaimės ir karo metu. Tokie yra nuoširdūs ˹tikintieji˺. Tokie yra dievobaimingieji.

178 Tikintieji! Jums nurodyta pelnyta bausmė už nužudytuosius: laisvasis – už laisvąjį, vergas – už vergą, moteris – už moterį.[1] Bet jeigu žudikui atleidžia aukos brolis ˹ar kitas šeimos narys˺, tada reikia elgtis teisingai ir atitinkamai sumokėti kompensaciją. Tai yra palengvinimas iš jūsų Viešpaties ir malonė. Kas peržengs šias ribas – kentės skausmingą bausmę.

144 ˹Pranaše Muhamedai˺, Mes matėme tavo veidą gręžiantis į dangų, tad nukreipsime tave maldos kryptin, kuria būsi patenkintas. Gręžk savo veidą į Šventąją Mečetę ˹Mekoje˺! Kur bebūtumėt, gręžkite savo veidus į ją! Tie, kuriems buvo duotas Raštas, žino, kad tai tiesa iš jų Viešpaties. Alachas yra dėmesingas tam, ką jie daro.

145 Net jeigu duotum Rašto žmonėms visus įrodymus, jie neseks tavo maldos kryptimi, ir tu neseksi jų maldos kryptimi. Nė vieni iš jų neseks vieni kitų maldos kryptimis. Jeigu sektum jų troškimais po to, kai žinios buvo tau suteiktos, būtum vienas iš piktadarių.

146 Tie, kuriems buvo duotas Raštas, atpažįsta jį [t. y. Pranašą Muhamedą], kaip savo pačių vaikus. Tačiau kai kurie iš jų slepia tiesą, ją žinodami.

147 Tai – tiesa iš tavo Viešpaties, tad nebūk tarp abejojančiųjų.

148 Kiekviena tauta turi savo maldos kryptį. Tad varžykitės vieni su kitais geruose darbuose. Kur tik bebūtumėte, Alachas surinks jus visus ˹Teismui˺. Iš tiesų, Alachas yra Galintis Viską.

149 ˹Pranaše Muhamedai˺, kur tik bepradėtum ˹maldą˺, gręžk savo veidą į Šventąją Mečetę – tai yra tiesa iš tavo Viešpaties. Alachas yra dėmesingas tam, ką jūs darote.

150 Kur tik bepradėtum ˹maldą˺, gręžk savo veidą į Šventąją Mečetę. Kur tik bebūtumėt, gręžkite savo veidus į ją, kad žmonės neturėtų argumentų prieš jus, nebent piktadarius iš jų. Nebijokite jų, bet bijokite Manęs, kad išbaigčiau Savo malonę jums ir kad būtumėte ˹teisingai˺ vedami.

151 Taip pat ˹išbaigiant malonę˺ Mes siuntėme jums Pasiuntinį iš jūsų tarpo – skaitantį Mūsų apreiškimus, apvalantį jus, mokantį Rašto ir išminties, ir mokantį jus to, ko nemokėjote.

152 Tad prisiminkite Mane, ˹Man paklusdami˺, ir Aš atsiminsiu jus, ˹jums atleisdamas˺. Dėkokite Man ir nebūkite Mane atmetantys!

153 Tikintieji! Siekite pagalbos kantrybėje ir maldoje. Iš tiesų, Alachas yra su kantriaisiais.

154 Nesakykite, kad nužudytieji vardan Alacho yra mirę – taip! – jie gyvi, tik jūs to nesuvokiate.

155 Mes išmėginsime jus baime ir alkiu, turto, gyvybės bei vaisių praradimu. Tad duok gerą žinią kantriesiems,

156 kurie susidūrę su nelaime sako: „Iš tiesų, Alachui mes priklausome ir pas Jį sugrįšime.“

157 Jiems bus suteikta palaima ir malonė iš Alacho. Jie yra teisingai vedami.

158 Iš tiesų, Safa ir Marva[1] yra Alacho simboliai. Tad kas atlieka didžiąją ar mažąją piligriminę kelionę,[2] tegul eina tarp jų. Kas daro gera savo valia – Alachas juk yra Dėkingas, Visa Žinantis.

159 Slepiantys aiškius įrodymus ir vedimą, kurį apreiškėme, – po to, kai Rašte padarėme tai aiškiu žmonijai, – bus prakeikti Alacho ir tų, kurie prakeikia.

160 Išskyrus atgailaujančius, pasitaisančius ir padarančius akivaizdžiu ˹tai, ką jie slėpė˺. Aš priimsiu jų atgailą. Aš esu Priimantis Atgailą, Suteikiantis Malonę!

161 Iš tiesų, atmetantys tikėjimą ir mirštantys netikėjime yra prakeikti Alacho, angelų ir visos žmonijos.

162 Jie bus ˹prakeikti˺ amžinai. Jų kančia nebus sumažinta ir nebus atidėta.

163 Jūsų Dievas yra Vienatinis Dievas, niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Maloningąjį, Suteikiantį Malonę!

164 Iš tiesų, dangų ir žemės sukūrime, dienos ir nakties kaitoje, laivuose, plaukiančiuose jūrose ir taip duodančiuose naudą žmonijai, lietuje, Alacho pasiųstame iš dangaus, gaivinančiame mirusią žemę ir paskleidžiančiame joje įvairius gyvūnus, besikeičiančiuose vėjuose, debesyse, keliaujančiuose tarp dangaus ir žemės – tame yra ženklai protaujantiems žmonėms!

165 Tačiau vis vien tarp žmonių yra tokių, kurie pramano lygius Alachui – jie myli juos, kaip turėtų mylėti Alachą, bet tikintieji myli Alachą dar labiau. Jei tik piktadariai galėtų matyti tai, kaip jie sutiks bausmę, ˹kai jie bus įsitikinę˺, jog Alachui priklauso visa galia ir kad Alachas baudžia griežtai.

166 ˹Pagalvokite apie dieną˺, kai atsižadės savo sekėjų tie, kurie buvo sekami,[1] kai jie matys bausmę, kai visi jų ryšiai bus nutraukti,

179 Atpildo įstatymas išsaugo jūsų gyvybes,[1] supratingieji žmonės! Galbūt tapsite dievobaimingi.

[1] Safa ir Marva yra dvi Mekos kalvos esančios šalia Kabos. Vienas piligriminės kelionės ritualų yra greitas ėjimas tarp jų, taip atmenant pranašo Abraomo žmoną Hagarą, kuri ėjo tarp šių kalvų ieškodama vandens savo sūnui, pranašui Izmaeliui. Kadangi šį ritualą buvo perėmę Mekos stabmeldžiai, kai kurie Pranašo Muhamedo bendražygiai abejojo jo tinkamumu. Ši eilutė atsako į jų abejonę.

[2] Didžioji piligriminė kelionė į Meką, atliekama pirmosiomis ẕul-chidžos mėnesio dienomis, yra vadinama Chadžu. Tuo tarpu mažoji piligriminė kelionė į Meką, kurią galima atlikti bet kada, yra vadinama ʿUmra.

[1] T.y. visi netikri dievai atsižadės tų, kurie juos garbino.

[1] Pagal islamo teisę, už žmogžudystę turi būti atlyginta lygia bausme. Tačiau viena arabų beduinų genčių turėjo nuostatą, jog vergui nužudžius vergą, mirties bausmė turi būti įvykdyta ir žudiko šeimininkui, o moteriai nužudžius moterį – ir jos šeimos vyrui. Ši eilutė atsako į jų nuostatą.

[1] Nors dėl atpildo įstatymo (arab. ḳiṣāṣ) žudikui yra įvykdoma mirties bausmė ir taip prarandama dar viena gyvybė, iš tiesų jis skirtas išsaugoti gyvybėms, priverčiant potencialų žudiką kelis kartus pagalvoti prieš darant nusikaltimą.

195 Leiskite savo turtą vardan Alacho ir nemeskite savęs į susinaikinimą ˹laikydami turtą sau˺. Darykite gera, iš tiesų, Alachas myli gera darančiuosius.

196 Užbaikite didžiąją ir mažąją piligriminę kelionę vardan Alacho, ˹atlikdami visus jos ritualus˺, bet jeigu ˹priešai ar negalavimas˺ jums užkirto kelią, tada aukokite galviją, kurį išgalite, ir neskuskite galvos plaukų, kol auka nepasieks aukojimo vietos. Jeigu kuris jūsų serga ar turi galvos ligą, ˹dėl kurios tenka nuskusti plaukus prieš paskirtą laiką˺, tada ˹jo išpirka˺ yra pasninkas, išmalda arba avies aukojimas. Kai esate saugūs ˹nuo priešų ar negalavimų˺, tada tie, kurie atlieka mažąją ir po jos didžiąją piligriminę kelionę, tegul aukoja galviją, kurį išgali, o kas negali jo surasti ˹arba neišgali nupirkti˺ – tam priklauso trys dienos pasninko piligriminės kelionės metu ir septynios dienos grįžus namo. Viso dešimt dienų. Tai skirta tiems, kurie negyvena šalia Šventosios Mečetės. Bijokite Alacho ir žinokite, kad Alachas baudžia griežtai.

197 Piligriminė kelionė yra ˹atliekama˺ nustatytais mėnesiais. Tad kas pasiryžta įvykdyti ją, tegul laikosi atokiai nuo lytinių santykių, tuščių kalbų ir ginčų piligrimystės metu. Ką gero darote – Alachas tai žino. Būkite apsirūpinę, bet iš tiesų geriausias apsirūpinimas yra dievobaimingumas. Bijokite Manęs, supratingieji žmonės!

198 Nėra jums nuodėmės siekti dosnumo iš savo Viešpaties ˹užsiimant verslu piligrimystės metu˺. Kai paliekate Arafato kalną ˹Mekoje˺, prisiminkite Alachą šalia Šventosios vietos, ˹vadinamos Muzdalifa˺, ir prisiminkite, kaip buvote atvesti ˹į tiesų kelią˺, nors prieš tai buvote paklydę.

199 Tada eikite su kitais piligrimais ir prašykite Alacho atleidimo. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

200 Kai baigsite garbinimo apeigas, prisiminkite Alachą taip, kaip prieš tai prisimindavote savo protėvius ˹būdami stabmeldžiais˺, ar dar labiau. Juk tarp žmonių yra sakančių: „Mūsų Viešpatie! Duok mums šiame gyvenime“ – tad neturės jie jokios dalies Ateinančiame.

201 Ir tarp žmonių yra sakančių: „Mūsų Viešpatie! Duok mums gero šiame ir Ateinančiame gyvenime ir apsaugok mus nuo bausmės Ugnyje.“

202 Jie gaus tai, ko siekė.[1] Iš tiesų, Alachas greitai atsiskaito.

180 Kai vieną iš jūsų užklumpa mirtis ir jis palieka turtą – nurodytas jums yra palikimas testamentu tėvams ir artimiesiems, pagal tai, kas priimtina. Tai – pareiga dievobaimingiems.

181 Bet jeigu kas pakeičia testamentą jį išgirdęs – tai nuodėmė bus tik tam, kuris jį pakeitė. Iš tiesų, Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

182 Jeigu kas įtaria klaidą ar mato neteisybę palikime ir pataiso tai tarp dviejų pusių[1] – nebus už tai jam nuodėmės. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

183 Tikintieji! Pasninkas yra nurodytas jums, kaip buvo nurodytas buvusiems anksčiau jūsų, kad taptumėt dievobaimingi.

184 ˹Tad pasninkaukite˺ apibrėžtą dienų skaičių ˹per Ramadano mėnesį˺. Tačiau kas iš jūsų tuo metu keliauja ar serga, tegul pasninkauja tiek pat dienų ˹po Ramadano˺. Kam pasninkas yra per sunkus ˹dėl senyvo amžiaus ar ligos˺, tam priskirta pamaitinti vargšą ˹už kiekvieną dieną˺. Kas noriai duoda daugiau – tai geriau jam. Tačiau pasninkas yra geriau jums, jeigu žinotumėte!

185 Ramadanas yra mėnuo, kai buvo apreikštas Koranas – teisingas vadovas žmonijai, aiškiai rodantis kelią, ir atskyrimas ˹tarp tiesos ir melo˺. Tegul pasninkauja, kas pamato šio mėnesio ˹jauną mėnulį˺![1] Bet kas iš jūsų yra kelionėje ar ligoje, tegul pasninkauja tiek pat dienų ˹po Ramadano˺. Alachas nori jums palengvinimo, ne apsunkinimo, kad pabaigtumėte pasninką ir skelbtumėte Alacho didybę už tai, kad Jis atvedė jus ˹į tiesų kelią˺. Galbūt būsite dėkingi!

186 ˹Pranaše Muhamedai˺, kai Mano tarnai klausia tavęs apie Mane – Aš esu šalia. Aš atsiliepiu tiems, kurie šaukiasi Manęs. Tegul ir jie atsiliepia, ˹paklusdami Man˺ ir tikėdami Manimi, kad būtų vedami.

187 Leista Jums naktimis prieš pasninką suartėti su jūsų sutuoktinėmis. Jos yra apdaras jums, kaip ir jūs esate apdaras joms.[1] Alachas žino, kad apgaudinėjote save,[2] tad Jis priėmė jūsų atgailą ir atleido jums. Todėl dabar būkite artimi su jomis ir siekite to, ką Alachas jums nulėmė ˹iš palikuonių˺. Valgykite ir gerkite, kol pamatysite aušros šviesą. Tada tęskite pasninką iki vakaro. Nebūkite intymūs su savo sutuoktinėmis, kai esate užsidarę mečetėse.[3] Tai yra Alacho nustatytos ribos, tad neperženkite jų! Taip Alachas išaiškina Savo apreiškimus žmonėms. Galbūt jie taps dievobaimingi!

188 Neeikvokite savo turto neteisingai ir neduokite kyšių valdininkams, norėdami pasisavinti kitų žmonių turtą neteisėtai, žinodami, ˹kad tai nuodėmė˺.

189 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie mėnulio jaunatis. Sakyk: „Jos skirtos sekti laikui ir piligriminei kelionei.“ Dorumas nėra tai, kad žengiate į namus pro galines duris,[1] bet doras yra tas, kuris yra dievobaimingas. Tad ženkite į savo namus pro priekines duris ir bijokite Alacho, kad taptumėte sėkmingi!

190 Kovokite vardan Alacho su tais, kurie kovoja su jumis, bet neperženkite ribų. Iš tiesų, Alachas nemėgsta agresorių.

191 Žudykite, kur tik juos sutiksite ˹mūšyje˺, ir išvarykite juos iš vietų, iš kurių jie išvarė jus. Juk nesantaika[1] yra blogiau už žudymą. Bet nekovokite su jais Šventojoje Mečetėje ˹Mekoje˺, nebent jie ten kovos su jumis. Jeigu jie užpuls jus, tada žudykite juos. Toks yra atpildas netikintiesiems.

192 Tačiau jeigu jie nutraukia kovą – iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

193 Kovokite su jais, kol nebeliks nesantaikos ir garbinimas bus skirtas Alachui, bet jeigu jie nutraukia kovą – tegul nebūna iš jūsų agresijos, nebent prieš piktadarius.

194 ˹Atpildas bus vykdomas˺ šventąjį mėnesį už ˹nusikaltimą atliktą per˺ šventąjį mėnesį.[1] Už visus nusikaltimus bus atlyginta teisingai. Taigi, jei kas pažeidžia ˹šventojo mėnesio˺ draudimą ˹pradėdami kovą˺, jūs taip pat pažeiskite draudimus prieš juos. Bijokite Alacho ir žinokite, kad Alachas yra su dievobaimingaisiais.

[1] T.y. tarp mirštančio asmens ir asmenų, kuriems skirtas palikimas.

[1] Islame naudojamas ne saulės, bet mėnulio kalendorius, kuriame mėnesiai skaičiuojami sulig mėnulio fazėmis. Todėl Ramadanas prasideda pamačius jaunatį, žyminčią mėnesio pradžią.

[1] Apdaras šioje eilutėje yra metafora, reiškianti komfortą, poilsį ir apsaugą.

[2] Prieš šios eilutės apreiškimą pasninko naktimis buvo draudžiama turėti lytinių santykių su sutuoktiniais, bet kai kurie Pranašo bendražygiai pažeisdavo šį nurodymą.

[3] Paskutines dešimt Ramadano dienų rekomenduojama paskirti maldai mečetėse. Šiuo metu maldininkas turi atsiriboti nuo pasaulinių dalykų ir mečetę gali palikti tik maistui įsigyti, bet negali grįžti namo santykiams su sutuoktiniu/e.

[1] Arabų stabmeldžiai turėjo prietarą iš piligriminės kelionės grįžtant namo įžengti į namus pro galines, o ne priekines duris.

[1] Žodis „nesantaika“ (arab. fitna) gali reikšti netikėjimą ir stabmeldystę, jų primetimą kitiems, nesantaikos ir nesutarimų kurstymą, persekiojimą, priespaudą, neteisybę, terorizmą ar kankinimus.

[1] Šventieji mėnesiai, kurių metu yra draudžiama kariauti, yra pirmasis, septintasis, vienuoliktasis ir dvyliktasis islamiškojo mėnulio (Hidžri) kalendoriaus mėnesiai.

[1] Kai žmogus galvoja tik apie šį gyvenimą, jis pamiršta daug svarbesnį dalyką – sėkmę Ateinančiajame. Tikro tikinčiojo požiūris turi būti subalansuotas. Tikintysis mels gėrio šiame gyvenime, bet taip pat, netgi dar labiau, mels sėkmės Ateinančiajame.

[1] T. y. 12-oji ir 13-oji mėnulio kalendoriaus, ẕul-chidžos mėnesio dienos, turinčios specialią reikšmę piligriminės kelionės metu.

203 Atminkite savo Viešpatį paskirtomis dienomis.[1] Kas skuba išvykti po dviejų dienų, nebus jam nuodėmės, ir kas pasilieka ˹trečiajai dienai˺, nebus jam nuodėmės, jeigu jie bijo Alacho. Bijokite Alacho ir žinokite, kad pas Jį būsite surinkti.

204 Tarp žmonių yra tokių ˹veidmainių˺, kurių kalba apie šį gyvenimą nustebina tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, ir kurie atvirai kviečia Alachą liudyti, kas yra jų širdyse. Tačiau jie yra tavo didžiausi priešai.

205 Kai pasišalina, jie skleidžia žemėje nedorą, naikindami pasėlius ir galvijus. Bet Alachas nemėgsta nedorybės!

206 Kai jiems sakoma: „Bijokite Alacho!“, jų išdidumas nuveda juos nuodėmėn. Užteks jiems Pragaro. Kokia siaubinga poilsio vieta!

207 Ir tarp žmonių yra tokių, kurie paskiria savo gyvenimą siekdami Alacho palankumo. Juk Alachas yra Pilnas Malonės Savo tarnams.

208 Tikintieji! Ženkite į islamą visa širdimi ir nesekite Šėtono pėdomis. Iš tiesų, jis yra jums aiškus priešas.

209 Bet jeigu suklumpate po to, kai gavote aiškius įrodymus, tada žinokite, kad Alachas yra Galingas, Išmintingas.

210 Ar jie laukia, kol Alachas atvyks debesų šešėliuose su Savo angelais? Sprendimas jau bus priimtas tuomet. Viskas sugrįžta pas Alachą.

211 Paklausk Izraelio tautos, kiek aiškių ženklų Mes jiems parodėme! Kas iškeičia Alacho malonę, vos tik ją gavęs, matys, jog Alachas baudžia griežtai.

212 Šio pasaulio gyvenimas buvo papuoštas netikintiesiems, besišaipantiems iš tikinčiųjų. Bet dievobaimingieji bus aukščiau jų Prikėlimo Dieną. Alachas duoda, kam panori, be jokių ribų!

213 Kadaise žmonija buvo viena ˹tikinčiųjų˺ tauta, ˹kol neužmiršo tikėjimo˺. Tada Alachas pasiuntė pranašus, duodančius gera žinią ir perspėjančius apie bausmę, ir apreiškė jiems Raštą su tiesa, kad išspręstų nesutarimus tarp jų tautų. Bet dėl Rašto ginčijosi tie, kuriems jis buvo duotas, kai aiškūs ženklai buvo jiems pateikti, vien iš pavydo vieni kitiems.[1] Tad Alachas išvedė tikinčiuosius į tiesą, dėl kurios jie nesutarė, per Savo malonę. Alachas veda į tiesų kelią, ką panori.

220 šiame gyvenime ir Ateinančiame. Jie klausia tavęs apie našlaičius. Sakyk: „Geriausia yra jiems padėti. Jeigu apjungiate jų reikalus ir savuosius, ˹kartu dalindamiesi maistu˺ – jie yra jūsų broliai.[1] Alachas žino, kas nori gero ir kas trokšta blogo. Jeigu panorėtų, Jis apsunkintų šį reikalą jums. Iš tiesų, Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!“

221 Neveskite stabmeldžių moterų, kol jos nepriėmė tikėjimo. Tikinti vergė yra geriau už laisvą stabmeldę, net jeigu jos išvaizda jus žavi. Ir nesutuokite ˹tikinčių moterų˺ su stabmeldžiais vyrais, kol jie nepatikės. Tikintis vergas yra geriau už laisvą stabmeldį, net jeigu jo išvaizda jus žavi. Jie kviečia į Ugnį, tačiau Alachas, Savo malone,[1] kviečia į Rojų ir atleidimą. Jis išaiškina Savo ženklus žmonėms. Galbūt jie susimąstys!

224 ˹Tikintieji!˺ Neleiskite savo priesaikoms Alacho vardu tapti pasiteisinimu gero nedarymui, nesisaugojimui nuo blogio ar žmonių nesutaikymui.[1] Juk Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis –

227 Bet jeigu jie nusprendžia skirtis – tada iš tiesų, Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

228 Išsiskyrusios moterys turi laukti tris ciklus[1] ir nėra leistina joms nuslėpti tai, ką Alachas sukūrė jų įsčiose, jeigu jos tiki į Alachą ir Paskutiniąją Dieną. Jų buvę vyrai turi teisę jas susigrąžinti šiuo laikotarpiu, jeigu jie abu nori susitaikymo. Žmonos turi tokias pačias teises, kaip ir pareigas, pagal tai, kas teisinga. Tačiau vyrai yra ˹atsakomybės˺ laipsniu aukščiau jų. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

[1] Islamas nedraudžia alkoholio per se, bet draudžia visus svaigalus, įskaitant ir narkotines medžiagas. Todėl fermentiniai gėrimai, kuriuose alkoholio kiekis yra mažas ir nepaveikiantis žmogaus blaivumo net suvartojus didelį kiekį yra leidžiami. Tuo tarpu gėrimai, kurie gali apsvaiginti suvartojus dideliu ar mažu kiekiu, bus vienašališkai draudžiami, nesvarbu ar juos vartojantis asmuo liks blaivus ar ne.

[1] Kai buvo atskleistos eilutės: „Nesiartinkite prie našlaičio turto, nebent norėdami jį padidinti“ [6:152], bei „Iš tiesų, neteisėtai ryjantys našlaičių turtą vartoja ne ką kitą, kaip ugnį į savo pilvus.“ [4:10], tikintieji, globoję našlaičius, atskyrė savo maistą ir gėrimą nuo našlaičiams skirto maisto ir gėrimo, kol našlaičiai jį suvartodavo patys arba kol jis sugesdavo. Tai tapo sunkumu ir dėl to buvo pasiteirauta Pranašo, ar toks elgesys yra teisingas. Ši eilutė buvo apreikšta kaip atsakas į šį klausimą ir leidimas valgyti vieni kitų maistą bei gerti vieni kitų gėrimus, nes našlaičiai yra kaip savo globėjų jaunesnieji broliai ir seserys.

[1] Korano metaforoje apie vaisingumą moteris yra palyginama su ariamąja žeme, vyras su ūkininku, o vaikai – su sėkla.

[1] Jeigu vyras nutraukia lytinius santykius su savo žmona ilgiau nei keturis mėnesius, žmona įgyja teisę skyryboms.

[1] Šiuo laikotarpiu išsiskyrusiai moteriai nėra leidžiama susituokti su kitu vyru.

[1] Visiems pranašams gavus Dievo apreiškimą, žmonės, kuriems jie buvo siųsti, susiginčydavo dėl jo priėmimo ar atmetimo. Tačiau, kaip pabrėžiama šioje eilutėje, ginčų dėl apreiškimo priežastis buvo ne racionalūs nesutarimai dėl jo dieviškos kilmės, bet pavydas ir pasipūtimas prieš tuos žmones, kurie priėmė apreiškimo tiesą.

214 Ar manėte, kad būsite priimti į Rojaus sodus ir nebūsite išbandyti kaip buvusieji anksčiau jūsų? Juos užklupo tokia kančia ir nelaimė, ir jie buvo taip supurtyti, kad netgi jų pasiuntinys ir tikintieji su juo šaukė: „Kada Alachas ateis į pagalbą?!“ Be abejonės, Alacho pagalba arti!

215 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, ką jiems skirti labdarai. Sakyk: „Skirkite ją iš savo gėrybių tėvams, artimiesiems, našlaičiams, vargšams ir nepasiturintiems keliautojams. Alachas yra Visa Žinantis, ką gero darote!“

216 ˹Tikintieji!˺ Kova yra jums privaloma, nors jos nenorite. Galbūt nenorite to, kas jums gera, ir norite to, kas jums bloga. Alachas žino tai, ko nežinote.

217 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie kovą per Šventuosius Mėnesius. Sakyk: „Kova jų metu yra didelė nuodėmė, tačiau trukdyti eiti Alacho keliu, atmesti Jį ir ištremti maldininkus iš Šventosios Mečetės yra nuodėmė dar didesnė.“ Nesantaika ˹prieš tikinčiuosius˺ yra blogiau už žudymą. Jeigu tik gebės, jie ir toliau kovos su jumis, kol nenugręš jūsų nuo tikėjimo. Kas iš jūsų atsižadės tikėjimo ir mirs netikėjime – jų darbai bus nepriimti nei šiame, nei Ateinančiame gyvenime. Jie bus Ugnies gyventojai. Jie bus joje amžinai!

218 Iš tiesų, tikintieji ir tie, kurie emigravo ir kovojo vardan Alacho – jie gali tikėtis Alacho malonės. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

219 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie svaigalus[1] ir lošimą. Sakyk: „Juose yra didelis blogis ir šiek tiek naudos žmonijai, bet jų blogis pranoksta naudą.“ Jie ˹taip pat˺ klausia tavęs, ką turėtų skirti labdarai. Sakyk: „Tai, ką turite daugiau ˹nei jums reikia˺.“ Taip Alachas jums išaiškina Savo apreiškimus, kad juos apmąstytumėte

222 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie menstruacijas. Sakyk: „Jos yra nešvarumas, tad laikykitės atokiai nuo ˹lytinių santykių˺ su savo žmonomis, kol jos neapsivalys, o kai apsivalys, eikite pas jas tais būdais, kuriais leido Alachas. Iš tiesų, Alachas myli atgailaujančius ir apsivalančius.“

223 Jūsų moterys yra kaip ariamoji žemė jums,[1] tad eikite į savo ariamą žemę, kada ir kaip norite. Užrašykite sau ˹gerus darbus, atlikdami Alacho nurodymus˺. Bijokite Alacho, žinokite, kad Jį sutiksite, ir duokite gerą žinią tikintiesiems!

[1] Verčiant pažodžiui: „Savo leidimu“.

225 Jis neteis jūsų dėl netyčinių priesaikų, bet ˹teis˺ dėl to, ko troškote savo širdyse. Alachas yra Atleidžiantis, Pakantus!

226 Prisiekiantys, jog nesiartins prie savo žmonų ˹lytiniams santykiams˺, tegul laukia ˹ne ilgiau˺ keturių mėnesių.[1] Jeigu jie sugrįžta ˹po šio laikotarpio˺, tai Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

[1] Žmogui būnant pykčio būsenoje yra įprasta prisiekti dėl dalykų, su kuriais tas pats žmogus, būdamas ramus, jokiais būdais nesutiktų. Tai ypač dažnai nutinka šeimyninio gyvenimo kontekste, vyrui susipykus su žmona (apie tai kalbama sekančiose eilutėse). Ši eilutė nurodo, kad atlikus tokią priesaiką, vietoj jos išpildymo ir nesielgimo deramai su savo šeimos nariais ar aplinkiniais žmonėmis, reiktų šią priesaiką sulaužyti. Tokios priesaikos turi būti išpirktos gerais darbais.

229 Skyrybos gali būti atšauktos dukart. Po to ˹vyras privalo˺ pagarbiai pasilikti savo žmoną arba maloningai atsiskirti nuo jos. Neleistina vyrams pasiimti nė kiek iš jų duoto kraičio, nebent jie abu bijo peržengti Alacho nustatytas ribas, ˹kai moteris prašo skyrybų be rimtos priežasties˺. Jeigu bijote, kad jie peržengs Alacho ribas, tuomet nebus kaltės jai išpirkti save ˹grąžinant kraitį vyrui˺. Tai yra Alacho nustatytos ribos, tad neperženkite jų! Peržengiantys Alacho ribas – jie yra tikri piktadariai.

230 O jeigu jis vėl išsiskiria ˹trečiąjį kartą˺, tada ji tampa nebeleistina, kol nesusituoks su kitu vyru, ir jeigu ˹antrasis vyras˺ išsiskiria su ja, tada nebus kaltės jai ir jos pirmajam vyrui sugrįžti į santuoką, kol jie mano, kad gebės laikytis Alacho apribojimų. Šios yra Alacho ribos. Jis išaiškina jas išmanantiems žmonėms!

231 Jeigu išsiskiriate su moterimi ir ji išlaukia laukimo periodą, tuomet pasilikite su ja garbingai arba paleiskite ją garbingai. Tačiau nepasilikite su ja norėdami pakenkti. Tai darantys įvykdo piktadarystę prieš save. Nelaikykite Alacho apreiškimų juokais. Atminkite Jo malones, suteiktas jums, ir Raštą su Išmintimi,[1] kurį Jis siuntė jūsų vedimui. Bijokite Alacho ir žinokite, kad Jis yra Žinantis Viską.

232 Kai išsiskiriate su moterimi ir ji išlaukia laukimo periodą, nedrauskite jai ištekėti už jos buvusio vyro, jeigu jie abu sutinka dėl to priimtinu sutarimu. Tai yra įsakyta tikintiems į Alachą ir Paskutiniąją Dieną. Tai yra geriau jums ir tyriau. Alachas žino tai, ko nežinote.

233 ˹Išsiskyrusios˺ moterys, norinčios užbaigti žindymo periodą, žindys savo vaikus du metus, o vaiko tėvas ˹tuo metu˺ deramai išlaikys ir aprengs jas. Bet niekas nebus paprašytas daugiau, negu išgali. Jokia motina negali būti nuskriausta dėl savo vaiko ir joks tėvas negali būti nuskriaustas dėl savojo. ˹Tėvui mirus˺ ta pati pareiga tenka jo palikuonims. Bet jeigu abi pusės pasitarusios sutinka atpratinti kūdikį ˹nuo žindymo˺, tada nebus jiems kaltės. Jeigu nusprendžiate, kad jūsų kūdikį maitins žindyvė, nėra jums kaltės, kol apmokate jai tinkamai. Bijokite Alacho ir žinokite, kad Alachas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

234 Tiems, kurie mirdami iš jūsų palieka našles – tegul jos laukia keturis mėnesius ir dešimt dienų ˹prieš ištekant už kito vyro˺. Po šio laikotarpio nėra jums kaltės dėl to, ką jos garbingai dėl savęs nusprendžia. Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

235 Nėra jums kaltės užsiminti apie norą vesti moterį ˹jos laukimo laikotarpiu˺ ar nuslėpti savo norą širdyje. Alachas žino, kad svarstote apie santuoką su jomis. Tačiau nesudarykite su jomis slapto sutarimo ir kalbėkite tarpusavyje tinkamai. Nesiryžkite sudaryti santuokos sutarties, kol nesibaigs laukimo laikotarpis. Atminkite, jog Alachas žino, kas yra jūsų širdyse, tad bijokite Jo! Ir atminkite, kad Alachas yra Atleidžiantis, Pakantus!

236 Nėra jums kaltės išsiskirti su žmonomis, kol jų nelytėjote ir nenustatėte joms privalomo kraičio, bet duokite joms kompensaciją – turtingas pagal savo galimybes, o vargšas pagal savo. Tinkama kompensacija yra pareiga geradariams!

237 Jeigu išsiskiriate su moterimi prieš ją palytėję ir esate davę jai kraitį – palikite jai pusę to, nebent ji atsisako, arba tas, kurio rankose yra santuokos sutartis, atsisako ir duoda pilną kraitį. Tačiau atsisakyti ˹ir duoti pilną kraitį˺ yra arčiau dievobaimingumo. Nepamirškite maloningumo vienas kitam. Iš tiesų, Alachas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

238 Rūpinkitės savo maldomis, ypač viduriniąja ˹popietės˺ malda. Stovėkite prieš Alachą ˹Jam˺ atsiduodami.

239 Jeigu esate pavojuje, melskitės eidami ar jodami, bet kai esate saugūs, atlikite maldą taip, kaip Jis jus išmokė to, ko prieš tai nežinojote.

240 Tie iš jūsų, kurie miršta palikdami našles, tegul palieka joms palikimą vienerių metų išlaikymui, neišprašant jų iš namų.[1] Bet jeigu jos nusprendžia pačios išeiti – jūs nesate atsakingi už tai, ką jos garbingai sau nusprendžia. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

247 Jų pranašas tarė: „Alachas paskyrė Saulių jūsų karaliumi.“ Jie atsakė: „Kaip jis gali būti mūsų karalius? Kai kurie iš mūsų yra labiau verti karaliavimo nei jis, ir jis nebuvo palaimintas dideliais turtais!“ Jis atsakė: „Iš tiesų, Alachas paskyrė jį jums ir suteikė jam žinių ir gerą stotą. Alachas suteikia Savo karalystę kam panori. Alachas yra Beribis, Visa Žinantis!“

248 Jų pranašas tarė jiems: „Sauliaus karalystės ženklas yra Arka ˹su Sandora˺, jums atnešta angelų. Joje bus ramybės dovana iš jūsų Viešpaties ir Mozės bei Aarono šeimų relikvijos. Tame yra ženklas jums, jeigu esate tikintieji!“

249 Kai Saulius išžygiavo, jis perspėjo savo kariauną: „Alachas išmėgins jus ties upe. Kas gers iš jos, tas nėra ˹tarp tikinčiųjų˺ su manimi, o kas neragaus iš jos, nebent gurkšnį, jis iš tiesų ˹yra tikintis˺ su manimi.“ Tačiau jie gėrė iš jos, išskyrus keletą. Kai Saulius su tikinčiaisiais persikėlė per upę, kai kurie jų tarė: „Šiandien mes neįveiksime Galioto ir jo karių.“ Bet tie, kurie buvo užtikrinti susitikimu su Alachu, atsakė: „Kiek kartų maža kariauna įveikė didelę, Alachui leidus! Juk Alachas yra su kantriaisiais!“

250 Jie tarė, susitikę su Galiotu ir jo kariais: „Mūsų Viešpatie! Suteik mums kantrybės, padaryk mūsų žingsnius tvirtus ir padėk mums prieš netikinčiuosius.“

251 Tad, Alachui leidus, jie nugalėjo juos, o Dovydas nužudė Galiotą ir suteikė Alachas jam valdžią ir pranašystę, ir išmokė jį visko, ko jis norėjo. Jeigu Alachas nesulaikytų ˹priešiškų˺ žmonių kitais, nedorybė paplistų žemėje. Tačiau Alachas yra dosnus visiems pasauliams!

252 Šie yra Alacho apreiškimai, kuriuos skaitome tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, su tiesa. Iš tiesų, tu esi vienas iš pasiuntinių!

[1] „Išmintis“ čia reiškia Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, mokymus vadinamus Sunna.

[1] Šios eilutės nurodymas buvo pakeistas 2:234 ir 4:12 eilutėse.

241 Tinkamas aprūpinimas turi būti suteiktas išsiskyrusioms moterims – tai pareiga dievobaimingiems.

242 Taip Alachas jums išaiškina Savo apreiškimus. Galbūt susiprasite!

243 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar nebuvai susimąstęs apie tuos, kurie tūkstančiais paliko savo namus, bijodami mirties? Alachas jiems tarė: „Mirkite!“ ir po to sugrąžino juos į gyvenimą.[1] Alachas yra dosnus žmonėms, bet dauguma žmonių yra nedėkingi.

[1] Čia kalbama apie grupę žmonių, bėgusių nuo maro arba nuo priešų. Pabėgę ir išsigelbėję jie pagalvojo, kad galima lengvai išvengti mirties. Dėl šios priežasties, Dievas vėl juos visus pražudė ir prikėlė, taip primindamas, kad mirtis yra Dievo valioje. Ji užklups visus tada, kai Dievas yra nulėmęs.

244 Kovokite vardan Alacho ir žinokite, kad Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

245 Kas paskolins Alachui gerą paskolą, ˹aukodamas labdarai˺, kurią Alachas grąžins su kaupu? Alachas padidina ar sumažina ˹jūsų turtą˺. Pas Jį jūs sugrįšite.

246 Ar nematei Izraelio tautos vadų, kurie valdė po Mozės? Jie tarė vienam iš savo pranašų [t. y. pranašui Samueliui]: „Paskirk mums karalių ir mes kovosime vardan Alacho.“ Jis atsakė: „Ar gali būti taip, kad nesikausite, jeigu jums bus įsakyta?“ Jie atsakė: „Kaip galėtume nekovoti vardan Alacho, kai buvome išvaryti iš savo žemės ir atskirti nuo savo vaikų?“[1] Tačiau kai jiems buvo įsakyta kova, visi iš jų, išskyrus kelis, nusigręžė ˹ir nesikovė˺. Alachas yra Visa Žinantis apie piktadarius.

[1] Priešai užėmė jų žemes ir paėmė moteris bei vaikus į nelaisvę.

254 Tikintieji! Aukokite iš to, ką jums suteikėme, kol neatėjo Diena, kai nebebus išpirkos, draugystės ar užtarimo. Netikintieji yra tikrieji piktadariai.

255 Alachas! Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį, Visad Gyvą, Visa Išlaikantį! Neapima Jo snaudulys ar miegas. Jam priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Kas gali užtarti prieš Jį, be Jo leidimo? Jis žino, kas yra prieš juos ir kas už jų. Jie negali aprėpti nieko iš Jo žinių, išskyrus tai, ką Jis panori ˹jiems atskleisti˺. Jo Sostas[1] apima dangus ir žemę, kurių išlaikymas nevargina Jo. Jis yra Aukščiausias, Didingas!

257 Alachas yra tikinčiųjų Globėjas. Jis išveda juos iš tamsos į šviesą. O netikinčiųjų globėjai yra netikri dievai, kurie išveda juos iš šviesos į tamsą. Jie bus Ugnies gyventojai. Jie bus joje amžinai.

258 ˹Pranaše Muhamedai˺, ar negirdėjai apie tą, kuris ginčijosi su Abraomu, nes Alachas buvo jam suteikęs valdžią?[1] Kai Abraomas tarė: „Mano Viešpats suteikia gyvybę ir mirtį.“ Jis atsakė: „Aš taip pat suteikiu gyvybę ir mirtį ˹nužudydamas, ką noriu, ir leisdamas gyventi, kam noriu˺.“ Abraomas tarė: „Alachas iškelia saulę iš rytų, tad pakelk ją iš vakarų!“ Taip netikintysis buvo priblokštas ˹ir negalėjo atsakyti˺. Alachas neveda piktadarių ˹tiesiu keliu˺.

259 Arba apie tą, kuris žengė per sugriuvusį miestą? Jis susimąstė: „Kaip Alachas prikels tai po mirties?“ Tad Alachas atėmė jo gyvybę šimtui metų ir po to prikėlė jį. Tada Jis paklausė: „Kiek laiko čia buvai?“ Jis atsakė: „˹Tikriausiai˺ dieną ar dalį dienos.“ Alachas tarė: „Ne! Tu čia buvai šimtą metų! Pažiūrėk į savo maistą ir gėrimą – jie nesugedo, ir pažiūrėk į savo asilą! Taip Mes padarėme tave ženklu žmonijai. Pažvelk į asilo kaulus, kaip surenkame juos kartu ir aptraukiame mėsa!“ Kai tai buvo jam parodyta aiškiai, jis pareiškė: „Dabar žinau, kad Alachas yra Galintis Viską!“

260 ˹Atminkite˺, kai Abraomas tarė: „Viešpatie! Parodyk, kaip suteiki gyvybę mirusiems.“ Alachas atsakė: „Argi nesi tikintysis?“ Abraomas atsakė: „Esu, bet ˹trokštu to˺, kad mano širdis būtų nuraminta.“ Alachas tarė: „Tada paimk keturis paukščius ir išmokyk juos pas tave sugrįžti, ˹tada sukapok juos˺ ir išdėliok ant skirtingų kalvų. Tada pašauk juos – jie atskris pas tave paskubomis. Taip žinosi, kad Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!“

261 Aukojantys labdarai vardan Alacho yra kaip javo grūdas, kuris išaugina septynias varpas. Kiekvienoje varpoje yra po šimtą grūdų. Alachas padaugina atlygį ˹dar daugiau˺, kam panori. Alachas yra Beribis, Visa Žinantis!

262 Aukojantys labdarai iš savo turto vardan Alacho ir po to nesigiriantys savo dosnumu ir neįžeidinėjantys kitų – jie gaus atlygį iš savo Viešpaties. Nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

263 Maloningi žodžiai ir atleidimas yra geriau nei labdara, kurią seka skaudūs žodžiai. Alachas yra Viskuo Apsirūpinantis, Pakantus!

264 Tikintieji! Neiššvaistykite duotos labdaros priminimais ˹apie savo dosnumą˺ ar pašaipiais žodžiais, kaip tie, kurie aukoja savo turtą tik tam, kad pasirodytų prieš kitus, ir netiki nei į Alachą, nei Paskutiniąją Dieną. Jie yra kaip akmuo, ant kurio yra purvas – stipri liūtis palieka jį pliką. Jiems nelieka nieko iš jų darbų.[1] Alachas neveda atmetusiųjų tikėjimą ˹tiesiu keliu˺.

265 Leidžiantys savo turtą siekdami Alacho malonės ir įsitikinę ˹dėl atlygio už savo darbus˺, yra kaip sodas aukštumose, kurį užklupo liūtys – tad jis atnešė dvigubai daugiau vaisių. O jeigu jo liūtys neužklups, tada užteks jam dulksnos. Alachas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

266 Ar norėtų kuris jūsų turėti sodą su palmėmis, vynuogėmis ir įvairiais vaisiais, kuriame teka upės, kai pasenstate turėdami nuo jūsų priklausomų vaikų ir tuomet jį užklumpa ugninis viesulas, viską sudeginantis? Taip Alachas išaiškina jums Savo apreiškimus. Galbūt susimąstysite!

267 Tikintieji! Aukokite gėrybes, kurias įgijote, ir tai, ką suteikėme jums iš žemės. Neaukokite beverčių daiktų, kuriuos patys imtumėte tik užmerktomis akimis. Žinokite, kad Alachas yra Viskuo Apsirūpinantis, Vertas Išaukštinimo!

268 Šėtonas gąsdina jus skurdu ir įsako jums gėdingus veiksmus, o Alachas pažada jums atleidimą ir atlygį Savo. Alachas yra Beribis, Visa Žinantis!

269 Jis suteikia išmintį, kam panori. Kokį didelį gėrį gavo tas, kuriam buvo suteikta išmintis! Tačiau niekas to neatmins, išskyrus mąstančiuosius.

270 Ką aukojate ir kokias priesaikas duodate – iš tiesų, Alachas tai žino. Tad nebus pagalbos piktadariams!

271 Duoti labdarą atvirai yra gerai, bet duoti vargšams slapčiomis yra geriau – tai apvalys jus nuo nuodėmių. Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

272 Tu nesi atsakingas už žmonių vedimą, ˹Pranaše Muhamedai˺. Tai yra Alachas, Kuris veda, ką panori. Ką aukojate labdarai yra jūsų pačių naudai, jeigu tai darote siekdami Alacho malonės.[1] Jūsų aukos bus jums sugrąžintos ir nebūsite nuskriausti.

283 Jeigu keliaujate ir negalite rasti raštininko, tada imkite užstatą ˹už paskolą˺. Jeigu pasitikite vienas kitu, tada ˹užstatas nėra būtinas, bet˺ skolininkas turi gerbti šį pasitikėjimą ˹grąžindamas skolą˺. Tegul jis bijo Alacho, savo Viešpaties. Neslėpkite savo liudijimo – kas jį nuslepia, iš tiesų, to širdis yra nuodėminga. Alachas yra Visa Žinantis, ką jūs darote.

284 Alachui priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Ką atskleidžiate ir ką nuslepiate – turėsite už tai atsakyti prieš Alachą. Jis atleidžia, kam panori, ir baudžia, ką panori. Alachas yra Galintis Viską.

285 Pasiuntinys ir tikintieji tiki tuo, kas buvo jam apreikšta jo Viešpaties. Jie tiki į Alachą, Jo angelus, Raštus ir pasiuntinius. ˹Jie skelbia˺: „Mes neišskiriame nė vieno iš Jo pasiuntinių.“ Jie sako: „Mes girdime ir paklūstame. ˹Mes siekiame˺ Tavo atleidimo, mūsų Viešpatie! Pas Tave mes sugrįšime.“

286 Alachas nereikalauja iš sielos daugiau,negu ji gali pakelti. Kiekvienas gaus tai, ką gero padarė, ir kentės už savo blogį. ˹Tad melskite˺: „Mūsų Viešpatie! Nebausk mūsų, jeigu užmirštame ar suklystame. Mūsų Viešpatie! Neapsunkink mūsų, kaip apsunkinai gyvenusius prieš tai. Mūsų Viešpatie! Neapsunkink mūsų daugiau, negu galime pakelti. Dovanok mums, atleisk mums ir suteik mums malonę! Tu esi mūsų Globėjas! Suteik mums pergalę prieš netikinčiuosius!“

[1] Šia eilute aiškiai uždraudžiamas prievartinis atvertimas į religiją. Ji buvo apreikšta keliems Pranašo bendražygiams panorėjus per prievartą į islamą atversti judaizmą priėmusius sūnus.

[1] Šis dialogas įvyko tarp Pranašo Abraomo, tebūnie jam taika, ir karaliaus Nimrodo, teigusio, kad viešpatavimas priklauso ne tik Dievui, bet ir jam.

[1] T. y. už savo darbus jie negaus jokio atlygio iš Dievo, nes jų darbai nėra nuoširdūs.

[1] Liudijimas islame yra ne teisė ar privilegija, bet pareiga, už kurią gali tekti atsakyti prieš teisėją, ir reikės atsakyti prieš Dievą. Todėl Korano nurodymas turėti dvi moteris liudininkes vietoj vieno vyro yra ne menkinantis moters statusą, bet atleidžiantis ją nuo pareigos. Taip pat žiūrėkite dėl moters paveldo 4:11 išnašą.

253 Šie yra ˹Alacho˺ pasiuntiniai – kai kuriuos jų padarėme pranokstančius kitus. Su kai kuriais Alachas kalbėjo tiesiogiai ir kai kuriems suteikė statusą aukštą. Jėzui, Marijos sūnui, Mes davėme aiškius ženklus ir sustiprinome jį Šventąja Dvasia.[1] Jeigu Alachas būtų panorėjęs, po jų gyvenusios žmonių kartos nebūtų kovojusios tarpusavyje po aiškių ženklų gavimo. Bet jie nesutarė – kai kurie patikėjo, o kiti atmetė. Jeigu Alachas būtų panorėjęs, jie nebūtų kovoję vieni su kitais. Tačiau Alachas daro tai, ką panori

[1] T. y. angelu Gabrieliumi.

[1] Anot kai kurių Korano aiškintojų, Kursī (Sostas), kuris yra minimas šioje eilutėje, nėra pats Dievo Sostas, bet jo apatinė dalis, kuri nė iš tolo neprilygsta Sosto didingumui. Pačiam sostui įvardinti yra naudojamas žodis ʿArš , minimas 7:54, 10:3, 85:15 eilutėse.

256 Nėra prievartos religijoje.[1] Juk tiesa buvo aiškiai atskirta nuo melo. Tad kas atmeta netikrus dievus ir priima tikėjimą į Alachą – tas laikosi pačios tvirčiausios atramos. Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

[1] Verčiant pažodžiui: „siekdami Alacho Veido“.

273 ˹Tad aukokite˺ vargšams, kurie yra užsiėmę Alacho kelyje ir negali keliauti žeme ˹ieškodami pragyvenimo šaltinių˺.[1] Nesuprantantieji manys, kad jiems nereikia labdaros, nes jie neelgetauja. Tu gali juos atpažinti iš jų išvaizdos. Jie neprašo žmonių įkyriai. Alachas yra Visa Žinantis tai, ką aukojate labdarai.

[1] Čia kalbama apie varguolius, kurie savo laiką skiria gerų darbų atlikimui, o ne elgetavimui.

274 Tų, kurie aukoja iš savo turto, dieną ir naktį, slapta ir atvirai – jų atlygis yra pas jų Viešpatį. Nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

275 Lupikautojai stovės ˹Teismo Dieną˺ kaip tie, kuriuos Šėtonas savo prisilietimu privedė prie beprotybės. Taip bus, nes jie skelbia: „Palūkanos yra kaip prekyba.“ Tačiau Alachas leido prekybą ir uždraudė palūkanas. Tie, kurie gavę įspėjimą iš savo Viešpaties susilaiko ˹ir nustoja lupikauti˺, – tie gali turėti savo ˹palūkanomis˺ įgytą turtą. Jų byla bus palikta Alachui. Bet tęsiantys ˹lupikavimą˺ bus Ugnies gyventojai. Jie bus joje amžinai!

276 Alachas sunaikina palūkanas, bet padidina labdarą. Jis nemėgsta nedėkingų nusidėjėlių.

277 Iš tiesų, tie, kurie priėmė tikėjimą ir darė gera, kurie atliko maldą ir mokėjo išmaldos mokestį – jie gaus atlygį iš savo Viešpaties. Nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

278 Tikintieji! Bijokite Alacho ir atsisakykite to, kas ˹liko nesumokėta jums˺ iš palūkanų, jeigu esate tikintieji.

279 Jeigu to nepadarysite – ruoškitės karui su Alachu ir Jo Pasiuntiniu. Bet jeigu atgailaujate, tada pasilikite savo paskolintą dalį, kad nebūtumėte skriaudėjai ir nebūtumėt nuskriausti.

280 Jeigu kam nors yra per sunku sumokėti skolą, atidėkite ją iki lengvesnio laiko, o jeigu geraširdiškai atleisite skolą, tai bus jums geriau, jeigu tai žinotumėte!

281 Bijokite Dienos, kai būsite sugrąžinti pas Alachą! Tada kiekvienai sielai bus sumokėta už tai, ką ji darė, ir niekas nebus nuskriaustas.

282 Tikintieji! Kai sutariate dėl paskolos apibrėžtam laikui, užrašykite šią sutartį – tegul raštininkas užrašo ją, būdamas teisingas abiem pusėms. Joks raštininkas neturėtų atsisakyti to ir tegul jis rašo kaip Alachas išmokė jį rašyti. Tegul skolininkas diktuoja, bijodamas Alacho, savo Viešpaties, ir nesumažina skolos. Bet jeigu jis yra neišmanantis ˹turtinių dalykų˺ ar silpnas, ar negebantis diktuoti – tegul jo globėjas diktuoja už jį teisingai. Turėkite du vyrus liudininkus, bet jeigu negalite rasti dviejų vyrų, tada ˹tegul liudija˺ vienas vyras ir dvi moterys, kurių liudijimu esate patenkinti, kad vienai jų užmiršus, kita galėtų priminti.[1] Liudininkai neturėtų atsisakyti, kai yra pašaukti liudijimui. Tegul sutarties dydis, didelis ar mažas, netampa sunkumu ˹ir pasiteisinimu˺ neužrašyti jos pilnai. Tai bus teisingiau prieš Alachą, padarys liudijimą patikimesniu ir sulaikys jus nuo abejonių. Išskyrus sutartį, kuri yra užbaigiama tarp jūsų vietoje – tada nėra jums nuodėmės jos neužrašyti. Tačiau turėkite liudininkus sudarydami prekybos sandorį. Neleiskite nei raštininkui, nei liudininkui patirti žalą. Jeigu tai padarysite ˹ir pakenksite jiems˺ – tai bus jūsų nedorybė. Tad bijokite Alacho. Jis išmoko jus ˹kaip elgtis tinkamai˺. Alachas yra Žinantis Viską.