4. Moterys

Ši Medinos laikotarpio sūra yra pavadinta „Moterų“ vardu dėl dažnų nuorodų į moters bei šeimos teisę. Joje pateikiami elgesio su našlaičiais nurodymai, palikimo paskirstymas, vedybų įstatymai. Dalis šios sūros taip pat skirta kovai su Mekos stabmeldžiais bei veidmainių, keliančių pavojų Medinos musulmonams, problemai aptarti.

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Žmonija! Bijokite savo Viešpaties, Sukūrusio jus iš vienos sielos, iš kurios Jis sukūrė jai partnerę ir paskleidė iš jų daugybę vyrų bei moterų. Bijokite Alacho, Kurio vardu prašote pagalbos vieni kitų, ir gerbkite šeimos ryšius. Iš tiesų, Alachas yra jus Stebintis.

2 Grąžinkite našlaičiams jų turtą, ˹kai jie sulaukia pilnametystės˺ ir neiškeiskite savo menkniekių į jų vertingus daiktus. Nesisavinkite jų turto. Iš tiesų, tai yra didžiulė nuodėmė!

3 Jeigu bijote, jog nesuteiksite našlaitėms jų teisių, ˹neduodami tinkamą vestuvių kraitį ir elgdamiesi su jomis netinkamai˺,[1] tada veskite kitas, jums tinkamas moteris – dvi, tris ar keturias. Bet jeigu bijote, kad nebūsite joms teisingi, tada tik vieną, arba iš ˹vergių˺, jums priklausančių.[2] Tai yra geriau jums, kad netaptumėte skriaudėjais.

[1] Kaip šiandien, taip ir islamo pradžioje, našlaičių priėmimas į šeimą buvo įprasta žmonių praktika. Tačiau kartais nutikdavo taip, kad žmogaus priglausta našlaitė būdavo paveldėjusi didesnį negu jos globėjo turtą. Jai pasiekus brandos amžių, globėjas nuspręsdavo su ja susituokti vien dėl šio turto. Atliekant šią santuoką, globėjas duodavo kraitį, kuris būdavo per mažas ir nesielgdavo su ja teisingai, nes nejausdavo jokių jausmų. Ši eilutė uždraudžia tokią praktiką.

[2] Šioje eilutėje kalbama apie moterį vergę, kurią vyras įgijo per pirkimą arba karo metu. Vergovė istoriškai buvo ne tik paplitusi praktika daugelyje pasaulio vietų, bet kertinė ekonomikos ir visuomenės veikimo dalis. Tik moderniais laikais, išvysčius technologijas, kurios pakeitė daugybę fizinių darbų, vergovė tapo uždrausta. Dėl šios priežasties, islamas taip pat priėmė vergovę, tačiau tai padarė apibrėžęs vergų teises ir atvėręs duris vergijos panaikinimui. Islame vergo išlaisvinimas laikomas itin geru darbu. Daug nuodėmių (pažado sulaužymas, netyčinė žmogžudystė ar lytiniai santykiai, kai laikomasi Ramadano pasninko) gali būti išpirktos išlaisvinant vergą. Pagal islamo mokymus, joks laisvas asmuo negali būti pavergtas, išskyrus priešiškas pajėgas teisėto karo metu. Islamas taip pat pagerino vergų būklę. Draudžiama atskirti vergę motiną nuo jos vaiko. Vaikai, gimę iš vergvaldžio, buvo laikomi laisvais, o jų motina išlaisvinama po vergvaldžio mirties. Kalbant apie vergus, pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, yra pasakęs: „Maitinkite juos tuo, kuo maitinatės patys, aprenkite tuo, kuo apsirengiate patys ir neapkraukite jų darbais, kurių jie negali pakelti“ (Sachīch al-Bukhārī 2545). Jis taip pat yra pasakęs: „Kas nužudo savo vergą, bus nužudytas, o kas sužaloja savo vergą, bus sužalotas“ (Sunan al-Nasaʾī 4737). Tai reiškia, jog islamo teisė vergams suteikia tokias pat teises į gyvybę, sveikatą ir orumą, kaip visiems kitiems žmonės.

4 Duokite moterims, ˹kurias vedate˺, joms tinkamą kraitį maloningai. Bet jeigu jos atiduoda dalį jo savo noru, tuomet imkite tai ramia sąžine, ˹žinodami, jog tai nėra nuodėmė˺.

5 Nepatikėkite savo turto protiškai nesubrendusiems ˹globotiniams˺, kurį Alachas suteikė jums kaip paramą, bet naudokite jį jų maistui ir aprangai, ir kalbėkite su jais maloniai bei teisingai.

6 Tikrinkite našlaičių ˹sugebėjimą valdyti turtą˺, kol jie pasieks brandos amžių. Tada, jeigu pamatysite juose gebėjimą priimti teisingus sprendimus, grąžinkite jų turtą jiems. Bet nevartokite jo švaistūniškai ir nesaikingai prieš jiems subręstant. Jeigu globėjas yra pasiturintis, jis neturėtų prašyti atlygio, bet jeigu jis yra vargšas, tegul pasiima priimtiną dalį turto. Kai jūs atiduodate našlaičiams jų turtą, pasikvieskite tam liudininkų. Bet užtenka Alacho ˹šiam turtui˺ suskaičiuoti!

7 Vyrams priklauso dalis to, ką palieka jų tėvai ir artimieji, bei moterims priklauso dalis to, ką palieka jų tėvai ir artimieji, būtų tai daug ar mažai. Tai yra jiems priskirtos dalys.

8 Jeigu kiti artimieji, ˹kuriems nepriklauso paveldėjimo teisė˺, našlaičiai ar nepasiturintys žmonės dalyvauja turto dalyboje, tada duokite ir jiems šiek tiek turto ir kalbėkite su jais maloniai bei teisingai.

9 Tegul globėjai rūpinasi ˹našlaičiais˺ taip, kaip norėtų jog jiems mirus būtų pasirūpinta jų vaikais. Tegul jie bijo Alacho ir kalba žodžiais teisingais.

10 Iš tiesų, piktadariškai vartojantys našlaičių turtą, vartoja ne ką kitą, kaip ugnį į savo pilvus. Jie bus deginami Pragaro Liepsnose!

11 Alachas įsako dėl jūsų vaikų ˹palikimo˺,[1] kad sūnus paveldės tai, ką paveldi dvi dukros.[2] Jeigu yra tik dukros, dvi ar daugiau, jos paveldės du trečdalius palikimo, bet jeigu viena, ji paveldės visą pusę. Kiekvienas iš velionio tėvų gaus vieną šeštadalį, jeigu jis turėjo vaikų. Bet jeigu velionis neturėjo vaikų ir tėvai yra vieninteliai paveldintys iš jo, tada jo motinai priklauso vienas trečdalis, ˹o tėvui likę du trečdaliai˺. Jeigu jis turėjo brolių ar seserų, tada jo motinai priklausys šeštadalis. Visa tai skirta po skolų atidavimo ir testamento išpildymo. ˹Būkite teisingi˺ savo tėvams ir vaikams. Jūs nežinote, kurie iš jų bus naudingesni jums ˹Ateinančiame gyvenime, užtardami jus prieš Alachą ar atlikdami gerus darbus jūsų vardu˺.[3] Tai yra prievolė jums iš Alacho. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

[1] Islamo teisėje palikimas yra skirstomas į dvi rūšis: pirmoji rūšis yra palikimas testamentu, kuriuo paliekamas turtas yra paskiriamas pagal velionio norą, bet negali būti didesnis nei trečdalis viso turto. Tuo tarpu, antroji palikimo dalis yra nustatyta Dievo ir yra nepriklausoma nuo testamento. Šioje eilutėje yra kalbama apie šiuos nustatymus.

[2] Prieš islamą Arabijoje moteris negaudavo jokio palikimo, bet Koranas nustatė, jog moterys turi teisę paveldėti savo artimųjų turtą. Tačiau jų paveldima suma yra dvigubai mažesnė nei vyrų, nes jos neturi finansinių įsipareigojimų išlaikyti kitus šeimos narius ir jų turtas priklauso absoliučiai joms, kuomet vyro turtas dalinai priklauso visai šeimai. Taigi, mažesnis moters paveldas yra ne menkinantis, bet teisingumu pagrįstas principas.

[3] Prieš islamą Arabijoje mirusiojo tėvai negaudavo jokios palikimo dalies dėl nusistatymo, jog jie nesuteiks naudos velioniui, kuomet jo vaikai pratęs giminę. Tačiau ši eilutė priskyrė palikimą ir tėvams, pabrėždama, jog tėvai yra tiek pat svarbūs, kaip ir vaikai, ir netgi galimai svarbesni Ateinančiame gyvenime.

12 ˹Vyrai˺! Jums priklauso pusė to, ką palieka jūsų žmonos, jeigu jos neturi vaikų. Bet jeigu jos turi vaikų, tada jūsų dalis yra vienas ketvirtadalis, po skolų atidavimo ir testamento išpildymo. O jūsų žmonos, jeigu neturite vaikų, paveldės vieną ketvirtadalį to, ką jūs paliksite. Bet jeigu turite vaikų, tada jos gaus vieną aštuntadalį turto, po skolų atidavimo ir testamento išpildymo. Jeigu vyras ar moteris neturi nei tėvų, nei vaikų, tik brolį ar seserį, tada kiekvienam iš jų priklauso vienas šeštadalis. Bet jeigu jų yra daugiau nei du, jiems priklauso trečdalis ˹viso turto˺. Visa tai skirta po skolų atidavimo ir testamento išpildymo, nenuskriaudus nė vienos pusės. Tai yra Alacho įsakas. Alachas yra Visa Žinantis, Pakantus.

13 Šios yra Alacho nustatytos ribos. Kas paklūsta Alachui ir Jo Pasiuntiniui, bus priimtas į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, būti ten amžinai. Tai yra pergalė didžiausia!

14 Bet nepaklūstantis Alachui ir Jo Pasiuntiniui ir peržengiantis Alacho nustatytas ribas, bus įmestas į Pragarą, būti ten amžinai. Jis kentės žeminančią bausmę.

15 Jeigu kuri iš jūsų moterų įvykdo neteisėtus lytinius santykius, tada kvieskite keturis liudininkus iš jūsų. Jeigu jie paliudija jos kaltę, tada laikykite ją namuose iki mirties arba iki paskirs Alachas jai kitą kelią.[1]