6. Galvijai

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Šlovė ir dėkingumas Alachui, Kuris sukūrė dangus ir žemę bei tamsumas ir šviesą. Tačiau netikintieji laiko kitus lygiais savo Viešpačiui!

2 Jis sukūrė jus iš molio ir nustatė laiką ˹jūsų mirčiai˺ bei laiką ˹jūsų prikėlimui˺, žinomą tik Jam. Bet jūs ir toliau abejojate!

3 Jis yra Alachas danguose ir žemėje. Jis žino, ką slepiate ir ką atskleidžiate. Jis žino, ką įgyjate.

4 Kai tik ateina pas juos ženklas iš jų Viešpaties – jie nusigręžia nuo jo.

5 Išties jie atmetė tiesą, jai atėjus pas juos. Neužilgo jiems bus pranešta apie tai, ką jie išjuokdavo!

6 Ar jie nematė, kiek žmonių sunaikinome prieš tai? Mes juos įkūrėme žemėje geriau nei jus. Mes siuntėme jiems gausų lietų ir padarėme upes, tekančias po jų pėdomis. Po to Mes sunaikinome juos dėl nuodėmių ir pakeitėme kitais žmonėmis.

7 Jeigu atsiųstume tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, apreiškimą, užrašytą rankraštyje, ir jie liestų jį savo rankomis – atmetusieji tikėjimą vis vien sakytų: „Tai tėra aiškūs burtai!“

8 Jie sako: „Kodėl joks angelas neapsireiškė su juo?“ Jeigu atsiųstume angelą, visas reikalas būtų nuspręstas iškart, ir jiems nebūtų duota laiko ˹atgailavimui˺.

9 Jeigu atsiųstume angelą, padarytume jį žmogaus pavidalo ir taip sukeltume dar didesnę painiavą tarp jų!

10 Pasiuntiniai buvo išjuokti prieš tai, tačiau tie, kurie juos išjuokė, buvo apsiausti tuo, iš ko šaipėsi.

11 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Keliaukite žeme ir žiūrėkite, koks buvo ˹tiesą˺ neigiančiųjų likimas.“

12 Sakyk: „Kam priklauso visa, kas danguose ir žemėje?“ Sakyk: „Alachui!“ Jis pasirinko būti Maloningu. Jis surinks jus Prikėlimo Dieną, dėl kurios nėra abejonės. Tačiau save apgaunantieji nepriima tikėjimo.

13 Jam priklauso visa, kas gyvena naktyje ir dienoje. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

14 Sakyk: „Ar turėčiau rinktis sau globėju ką nors kitą nei Alachą, dangų ir žemės Sutvėrėją, Kuris aprūpina visus, bet pats nėra aprūpinamas?“ Sakyk: „Man buvo įsakyta tapti pirmuoju paklususiu ˹Alachui˺ ir nebūti stabmeldžiu.“

15 Sakyk: „Iš tiesų bijau, – jeigu nusidėsiu savo Viešpačiui, – bausmės didingą Dieną.“

16 Kieno bausmė tądien bus atitraukta – tam Jis suteikė malonę. Tai pergalė aiški!

17 Jeigu Alachas suteikia tau kančią – niekas negalės jos pašalinti, išskyrus Jį, ir jeigu Jis suteikia tau gėrį – Jis yra Galintis Viską.

18 Jis yra aukščiausias Viešpats Savo tarnų. Jis yra Išmintingas, Visa Suprantantis.

19 Sakyk: „Kas yra geriausias liudytojas?“ Sakyk: „Alachas! Jis yra liudytojas tarp manęs ir jūsų. Šis Koranas buvo man apreikštas įspėti jus ir visus, kuriuos jis pasieks. Ar liudijate, kad yra kitų dievų greta Alacho?“ Sakyk: „Aš to neliudysiu.“ Sakyk: „Jis yra Vienatinis Dievas. Aš esu laisvas nuo to, ką garbinate vietoj Jo.“

20 Tie, kuriems davėme Raštą, atpažįsta jį ˹esant tikru pranašu˺,[1] kaip jie atpažįsta savo vaikus. Tačiau save apgaunantieji nepriima tikėjimo.

[1] Arabijoje gyvenę judėjai ir krikščionys, kurie išmanė religinius Raštus, atpažino Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, buvus Dievo Pasiuntiniu.

21 Kas yra didesnis piktadarys už tą, kuris pramano melus apie Alachą ar atmeta Jo apreiškimus? Iš tiesų, piktadariai nebus sėkmingi.

22 Kai surinksime juos visus ir tarsime stabmeldžiams: „Kur yra jūsų dievai, kuriuos pramanydavote“,

23 jų vienintelis atsakas bus: „Mes prisiekiame Alachu, savo Viešpačiu, mes nebuvome stabmeldžiai.“

24 Žiūrėk, kaip jie meluoja apie save, ir kaip jų pramanyti ˹dievai˺ juos apleido.

25 Kai kurie iš jų ˹tariamai˺ klausosi tavęs ˹skaitantį Koraną˺, bet Mes aptraukėme jų širdis šydu – tad jie nesupranta, o jų ausis – kurtumu. Jeigu jie matys kiekvieną ženklą – vis vien tuo netikės. Tad jiems atėjus pas tave ginčytis, netikintieji sako: „Tai tėra pasakos senovės!“

26 Jie atstumia kitus nuo Pranašo ir patys nuo jo atitolsta. Tačiau jie sunaikina tik save pačius, to nejausdami.

27 Jeigu matytum, kai jie bus pastatyti priešais Ugnį, tardami: „Oi! Jei būtume sugrąžinti, niekada neneigtume savo Viešpaties ženklų ir būtume tarp tikinčiųjų.“

28 Ne! Tiesa, kurią jie slėpė, patapo aiški. Jeigu būtų nusiųsti atgal, jie grįžtų prie to, kas buvo uždrausta. Iš tiesų, jie yra melagiai.

29 Jie sako: „Be šio gyvenimo daugiau nėra nieko. Mes nebūsime prikelti.“

30 Bet jeigu matytumėt, kaip jie bus pastatyti prieš savo Viešpatį! Jis paklaus: „Ar tai nėra tikra?“ Jie atsakys: „Taip, prisiekiame Viešpačiu savo!“ Jis tars: „Ragaukite bausmę už tai, ką neigėte.“

31 Pralaimėjo tie, kurie neigė susitikimą su Alachu, kol juos netikėtai užklupo Valanda, kai jie sušuko: „Vargas mums už to nepaisymą!“ Jie neš ˹nuodėmių˺ nešulius ant nugarų. Kokie prasti šie nešuliai.

32 Gyvenimas šiame pasaulyje tėra žaidimas ir pramoga, o namai Ateinančiame gyvenime yra daug geresni dievobaimingiesiems. Argi nesuprantate?

33 Mes žinome, kad jų žodžiai tave liūdina, ˹Pranaše Muhamedai˺. Tačiau tai ne tavo dora, kuria jie abejoja – tai Alacho apreiškimai, kuriuos neigia piktadariai![1]

[1] Net didžiausi Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, priešai laikė jį patikimu ir doru žmogumi.

34 Iš tiesų, pasiuntiniai anksčiau tavęs buvo atmesti, bet kantriai kentė atmetimą ir persekiojimą, kol Mūsų pagalba atėjo pas juos. Niekas negali pakeisti Alacho sprendimo. Tave pasiekė pasakojimai apie šiuos pasiuntinius.

35 Jeigu tau sunku pakelti jų neigimą, tada ieškok tunelio į žemę ar kopėčių į dangų, jei gali, ir atnešk jiems ženklą![1] Jeigu Alachas panorėtų, suvienytų juos ˹teisingu˺ vedimu. Tad nebūk vienas iš neišmanančiųjų.

[1] Šioje eilutėje Dievas kone su sarkazmu pabrėžia, jog Jo sprendimas yra priimtas, tad pats Pranašas negali nieko pakeisti, bet privalo likti kantriu ir ištvermingu prieš netikinčiųjų persekiojimus.

36 Tik įdėmiai besiklausantys atsakys tau, o mirusieji[1] – Alachas prikels juos ir pas Jį jie sugrįš.

[1] T.y. netikintieji, kurių širdys yra mirusios.

37 Jie klausia: „Kodėl jo Viešpats neatsiuntė jam ženklo?“ Sakyk: „Iš tiesų, Alachas gali atsiųsti ženklą, bet dauguma jų nežino.“

38 Visi gyvūnai, vaikštantys žeme, ir sparnuoti paukščiai, plasnojantys danguje, yra bendruomenės, kaip ir jūs. Mes nepraleidome nieko Įraše.[1] Jie bus surinkti pas savo Viešpatį.

39 Neigiantys mūsų ženklus yra kurti, nebylūs, paklydę tamsoje. Alachas paklaidina ar veda tiesiu keliu, ką panori.

40 Sakyk: „Ar nepagalvojote, jeigu Alacho bausmė ar Valanda užkluptų jus, negi šauktumėtės ko nors kito, nei Alacho, jeigu esate teisūs?

41 Ne! Jo Vienintelio šauktumėtės, ir jeigu Jis panorėtų, išvaduotų jus iš to, dėl ko Jo šaukiatės. Tik tada pamirštumėte tai, ką garbinate vietoj Jo.“

42 Išties Mes siuntėme pasiuntinius anksčiau tavęs kitiems žmonėms ir suteikėme Jiems kančią ir sunkumą, kad jie taptų nuolankūs.

43 Jei tik jie būtų tapę nuolankūs, kai sukėlėme jiems kančią! Tačiau jų širdys sukietėjo ir Šėtonas išgražino jų nuodėmes.

44 Kai jie pamiršo tai, kas buvo priminta, Mes atidarėme jiems duris į viską. Tada, kai jie gardžiavosi tuo, kas buvo jiems duota, staiga pagriebėme juos, ir štai – jie puolė į neviltį.

45 Tad piktadariai buvo sunaikinti. Šlovė ir dėkingumas Alachui – Viešpačiui pasaulių!

46 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar nepagalvojote, jei Alachas atimtų jūsų klausą ir regą ir užantspauduotų jūsų širdis, – kas kitas, nei Jis, galėtų juos sugrąžinti?“ Žiūrėk, kaip paaiškiname Savo apreiškimus skirtingais būdais, bet jie vis vien nusigręžia.

47 Sakyk: „Ar nepagalvojote, jeigu Alacho bausmė užkluptų jus netikėtai ar atvirai, ar ji sunaikintų ką nors, išskyrus nedorėlius?“

48 Mes siuntėme pasiuntinius tik gerų žinių perdavimui ir įspėjimui. Priimantiems tikėjimą ir darantiems gera – nebus jiems baimės ir jie neliūdės!

49 Tačiau tuos, kurie neigia Mūsų apreiškimus, – bausmė užklups juos už jų maištavimą.

50 Sakyk: „Aš nesiskelbiu turįs Alacho turtą ar žinantis nematomą, ir nesiskelbiu esąs angelu. Aš tiesiog seku tuo, kas buvo man apreikšta.“ Sakyk: „Ar akli ˹tiesai˺ yra lygūs ˹ją˺ matantiems? Argi nesusimąstysite?“

51 Perspėk šiuo ˹Koranu˺ tuos, kurie bijo būti surinkti prieš savo Viešpatį, kai be Jo jie neturės apsaugos ar užtarimo. Galbūt jie taps dievobaimingi!

52 Nevyk šalin tų ˹vargingų tikinčiųjų˺, kurie meldžiasi savo Viešpačiui rytais ir vakarais, siekdami Jo malonės.[1] Tu nesi atsakingas už juos ir jie nėra atsakingi už tave. Tad nevyk jų šalin, kitaip būsi piktadarys.

[1] Įrašų knyga yra objektas danguje, kuriame yra laikomos žinios apie viską.

[1] Verčiant pažodžiui: „Siekdami Jo Veido.“

53 Taip Mes išmėginame vienus žmones kitais, kad ˹netikintieji˺ sakytų: „Ar Alachas suteikė palankumą šitiems ˹varguoliams˺ iš mūsų visų?“ Ar Alachas ne geriau pažįsta dėkinguosius?

54 Kai tikintieji Mūsų apreiškimais ateina pas tave, sakyk; „Taika jums! Jūsų Viešpats pasirinko būti Maloningu, tad kas iš jūsų padarys bloga iš nežinojimo, o po to atgailaus ir pasitaisys – iš tiesų, Jis yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!“

55 Taip Mes paaiškiname Savo apreiškimus, kad aiškus būtų nusikaltėlių kelias.

56 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Iš tiesų, Man buvo uždrausta garbinti tuos, kurių šaukiatės vietoj Alacho.“ Sakyk: „Aš neseksiu jūsų troškimais, kitaip būsiu nuklydęs ir nebūsiu vedamas ˹teisingai˺.“

57 Sakyk: „Iš tiesų, aš esu su aiškiu įrodymu iš savo Viešpaties, bet jūs vis vien tai neigiate. Tai, ką norite pagreitinti,[1] nėra mano galioje. Sprendimas priklauso tik Alachui. Jis perduoda tiesą. Jis yra geriausias teisėjas.“

[1] Apie nematomo raktus žr.: 31:34.

[2] Žr.: 6:38 išnašą.

60 Jis paima jūsų sielas naktį, žinodamas, ką darėte dieną, ir pakelia jus dieną, kol paskirtas gyvenimo terminas bus išpildytas. Pas Jį jūs sugrįšite ir Jis praneš, ką jūs darėte.

61 Jis yra aukščiausias Valdytojas Savo tarnų. Jis siunčia jums saugotojus,[1] kol jus užklumpa mirtis ir Mūsų pasiųsti angelai paima jūsų sielas, visada savo pareigą atlikdami.

[1] Saugotojai yra angelai, kurie užrašo kiekvieną žmogaus darbą.

62 Tada jie bus sugrąžinti pas Alachą, savo tikrąjį Valdovą. Be jokių abejonių, teismas priklauso Jam. Jis teisia greitai.

63 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas jus išgelbsti nuo nelaimių sausumoje ir jūroje, kai Jo šaukiatės nuolankiai ir slapčia, melsdami: ‘Jei išgelbėsi mus, amžinai būsime dėkingi.’“

64 Sakyk: „Tai Alachas išgelbsti jus nuo to ir nuo visų negandų, bet jūs vis vien greta Jo garbinate stabus.“

65 Sakyk: „Jis gali atsiųsti jums bausmę iš viršaus arba iš po jūsų kojų, ar suskirstyti jus į grupes ir leisti jums ragauti vieni kitų įtūžio.“ Žiūrėk, kaip paaiškiname Savo apreiškimus skirtingais būdais. Galbūt jie supras!

66 Tačiau tavo žmonės atmetė tai, nors tai yra tiesa. Sakyk: „Aš nesu jūsų vadovas.“

67 Kiekviena pranašystė turi nustatytą laiką – jūs tai sužinosite.

68 Kai sutinki besišaipančius iš Mūsų apreiškimų, nesėdėk su jais, kol jie nepakeis pokalbio temos. Jei Šėtonas privers tave tai užmiršti, prisiminęs nebesėdėk su piktadariais.

69 Tie, kurie bijo Alacho, nėra atsakingi už juos nė kiek. Jų pareiga yra priminti – galbūt besišaipantieji taps dievobaimingi.

70 Tad palik tuos, kuriems tikėjimas tėra žaidimas ir pramoga, kuriuos šio pasaulio gyvenimas paklaidino, ir primink jiems šiuo ˹Koranu˺, kad nė viena siela nebūtų pasmerkta už savo darbus – ji neturės apsaugos nuo Alacho ir niekas negalės jos užtarti. Kokią išpirką ji bepasiūlys – išpirka nebus priimta. Tokie yra pasmerktieji dėl savo veiksmų – jie turės verdantį vandenį gėrimui ir skausmingą bausmę už tai, ką jie atmetė.

71 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar turėtume šauktis vietoj Alacho tų, kurie negali mums nei padėti, nei pakenkti? ˹Ar turėtume˺ grįžti į netikėjimą, kai Alachas mus išvedė ˹į tiesų kelią˺? ˹Tada būtume˺ kaip tas, kurį šėtonai paklaidino žemėje sumišusį, kuomet jo bendražygiai kvietė jį į tiesų kelią: ‘Ateik pas mus!’“ Sakyk: „Iš tiesų, Alacho vedimas yra vienintelis vedimas. Mums buvo įsakyta paklusti Viešpačiui pasaulių,

72 atlikti maldą ir bijoti Jo.“ Pas Jį būsite surinkti.

73 Jis sukūrė dangus ir žemę su teisingu tikslu. Kai Jis taria „Būk!“, tai būna! Jo žodis yra tiesa. Jam priklauso visa valdžia tądien, kai bus papūsta į Ragą.[1] Jis yra Žinantis Visa – matomą ir nematomą. Jis yra Išmintingas, Visa Suprantantis!

74 ˹Atminkite˺, kai Abraomas tarė savo tėvui Azarui: „Ar imi stabus dievais? Matau, kad tu ir tavo tauta yra aiškiai paklydę.“

75 Mes parodėme Abraomui dangų ir žemės karalystę, kad jis būtų tarp užtikrintųjų ˹tiesa˺.

76 Kai naktį uždengė tamsuma, jis pamatė žvaigždę ir tarė: „Tai mano Viešpats“, tačiau jai nusileidus, pasakė: „Aš nemėgstu tų, kurie nusileidžia.“

77 Tada jis pamatė kylantį mėnulį ir tarė: „Tai mano Viešpats“, bet jam nusileidus, pasakė: „Jeigu mano Viešpats neves manęs, būsiu tarp paklydusiųjų.“

78 Tada jis pamatė šviečiant saulę ir tarė: „Tai mano Viešpats – šis yra didžiausias“, bet jai nusileidus, jis paskelbė: „Mano tauta! Aš išsižadu visko, ką garbinate vietoj Alacho.[1]

[1] Teismo Dieną angelas papūs į Ragą ir visi žmonės mirs. Tada bus papūsta antrą kartą ir visi žmonės prisikels (žr. 39:68).

[1] Šios eilutės iliustruoja Pranašo Abraomo, tebūnie jam taika, sarkastiškai išreikštas mintis, kurios buvo skirtos tautai, garbinusiai dangaus objektus.

79 Aš gręžiu savo veidą į dangų ir žemės Sutvėrėją, būdamas teisingai tikinčiu. Aš nesu stabmeldys.“

80 Tad jo žmonės ginčijosi su juo ir jis atsakė: „Ar ginčijatės su manimi dėl Alacho, kai Jis atvedė mane ˹į tiesų kelią˺? Aš nebijau to, ką garbinate vietoj Jo. Be mano Viešpaties leidimo ˹niekas negali įvykti˺. Mano Viešpaties žinios apima viską. Argi nesusimąstysite?

81 Kaip galėčiau bijoti to, ką garbinate, kai jūs patys neturite baimės garbinti kitus vietoj Alacho – kai Jis tam nedavė leidimo? Tad kas turi teisę jaustis saugiau, jeigu žinote?

82 Tai tikintieji, neteršiantys savo tikėjimo stabmeldyste, kurie bus apsaugoti – jie yra ˹teisingai˺ vedami.“

83 Šį Mūsų samprotavimą davėme Abraomui prieš jo tautą. Mes išaukštiname, ką panorime. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Išmintingas, Visa Žinantis!

84 Mes padovanojome jam Izaoką ir Jokūbą, kuriuos atvedėme ˹į tiesų kelią˺, o prieš tai atvedėme Nojų bei jo palikuonis: Dovydą, Saliamoną, Jobą, Juozapą, Mozę ir Aaroną. Taip Mes atlyginame darantiems gera!

85 Taip pat ir Zacharijų, Joną, Jėzų ir Eliją – visi jie buvo teisuoliai –

86 ir Izmaelį, Eliziejų, Jóną ir Lotą, teikdami pirmenybę jiems prieš jų tautas.

87 Ir iš jų tėvų, palikuonių ir brolių – Mes parinkome juos ir atvedėme į tiesų kelią.

88 Tai yra Alacho vedimas, kurį Jis duoda kam panori iš Savo tarnų. Jeigu jie būtų garbinę kitus vietoj Alacho – niekais nueitų jų darbai.

89 Jiems Mes davėme Raštą, išmintį ir pranašystę. Jeigu šie ˹stabmeldžiai˺ tai atmeta – Mes patikėjome tai žmonėms,[1] kurie niekada to neatmes.

[1] T. y. Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, bendražygiams ir visiems juo sekantiems musulmonams.

90 ˹Šiuos pranašus˺ Alachas atvedė ˹tiesiu keliu˺, tad sek jų vedimu. Sakyk: „Aš neprašau iš jūsų atlygio už šį ˹Koraną˺ – jis tėra priminimas ˹žmonių ir džinų˺ pasauliams!“

91 Neįvertino jie Alacho tinkamai, tardami: „Alachas neatskleidė nieko jokiam žmogui.“ Sakyk: „Kas tada apreiškė Raštą, kuris buvo duotas Mozei, kaip šviesa ir vedimas žmonėms, kurį suskirstote į atskirus lapus, rodydami kelis, bet slėpdami kitus? Jūs buvote išmokyti to, ko nežinojote nei jūs, nei jūsų protėviai.“ Sakyk: „Alachas ˹apreiškė tai˺“ ir palik juos įnikusius tuščiakalbystėj.

92 Tai yra palaimintas Raštas, kurį apreiškėme, patvirtinantis tai, kas buvo apreikšta anksčiau, kad galėtumėt įspėti Miestų Motiną[1] ir visus aplink ją. Tikintieji Ateinančiu gyvenimu tiki juo ir ištikimai laikosi savo maldų.

[1] T. y. Meką.

93 Kas yra didesnis piktadarys už tą, kuris meluoja apie Alachą ar skelbia: „Aš gavau apreiškimą!“ – kai niekas nebuvo apreikšta jam, arba sako: „Aš galiu duoti apreiškimą, panašų į Alacho!“? Jeigu tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, galėtum matyti piktadarius mirties agonijose, kai angelai ties savo rankas, tardami: „Atiduokite savo sielas. Šiandien jums bus atlyginta žeminančia bausme už melą apie Alachą ir už pasipūtimą prieš jo apreiškimus.“

94 ˹Alachas jiems tars˺: „Jūs sugrįžote pas Mus pavieniui, kaip sukurti pirmą kartą. Jūs palikote viską, ką jums davėme, ir Mes nematome jūsų tarpininkų, kuriuos pramanėte ˹greta Alacho˺. Jūsų ryšiai buvo nutraukti ir jūsų tvirtinimai – prarasti.“

95 Iš tiesų, Alachas sudaigina sėklas ir vaisių kauliukus. Jis suteikia gyvybę mirusiems ir mirtį gyviesiems. Tai yra Alachas – kaip tada galite būti suklaidinti?

96 Jis atveria ryto aušrą, Jis padarė naktį poilsiui ir apskaičiavo saulės bei mėnulio judėjimą. Tai yra numatymas Visa Galinčio, Visa Žinančio.

97 Jis padarė jums žvaigždes orientyru, sausumos ar jūros tamsumoje. Mes išaiškinome ženklus žinantiems žmonėms.

98 Jis sukūrė jus iš vienos sielos ir paskyrė jums vietą gyvenimui ir vietą po mirties. Mes išaiškinome ženklus suprantantiems žmonėms.

99 Jis siunčia lietų iš dangaus, kuriuo išauginame įvairiausius augalus ir išauginame žalumynus, iš kurių išvedame javus, vieną šalia kito, tankiomis eilėmis, o datulių palmės išveda gausias datulių kekes, svyrančias žemai. ˹Mes išauginame˺ vynuogių, alyvų ir granatų sodus, panašius ˹forma˺, bet skirtingus ˹skoniu˺. Pažiūrėk į jų vaisius, kaip jie duoda derlių ir sunoksta. Iš tiesų, tame yra ženklai tikintiems žmonėms!

100 Tačiau jie vis vien garbina džinus greta Alacho, nors Jis sukūrė juos, ir priskiria Jam sūnus ir dukteris be jokių žinių. Išaukštintas ir pašlovintas Jis virš to, ką Jam priskiria!

101 ˹Jis yra˺ dangų ir žemės Pirmakūrėjas. Kaip Jis gali turėti vaiką, neturėdamas žmonos? Jis sukūrė viską ir yra Žinantis Viską.

102 Tai yra Alachas, jūsų Viešpats – niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį – Kūrėjas visko, tad garbinkite tik Jį. Jis yra visko Prižiūrėtojas.

103 Žvilgsniai negali Jo pasiekti, bet Jis pasiekia visus žvilgsnius. Jis yra Subtilus,[1] Visa Suprantantis.

[1] Dievo santykiai su kūrinija yra subtilūs, dažnai nepastebimi, tačiau artimi.

[1] Netikintieji reikalavo, kad Dievas juos nubaustų tuoj pat, bet šios bausmės laikas yra Dievo, o ne žmogaus, valioje.

58 Sakyk: „Jeigu tai, ką trokštate pagreitinti, būtų mano galioje, šis reikalas tarp mūsų jau būtų išspręstas.“ Tačiau Alachas pažįsta piktadarius geriau.

59 Pas Jį yra raktai nematomo – niekas jų nežino, išskyrus Jį.[1] Jis žino, kas yra žemėje ir jūrose. Joks lapas nenukrenta be Jo žinios, ir nėra nė menkiausio grūdo žemės tamsoje, ar ko kito, šviežio ar pasenusio, kuris nėra įrašytas aiškiame Įraše.[2]

104 Išties įrodymai buvo jums pateikti jūsų Viešpaties. Kas mato juos – tai daro savo naudai, o kas yra jiems aklas – tai daro savo vargui. ˹Sakyk, Pranaše Muhamedai˺: „Aš nesu jūsų globėjas.“

105 Taip Mes paaiškiname Savo apreiškimus įvairiais būdais, kad ˹netikintieji˺ sakytų: „Tu mokeisi ˹iš ankstesniųjų Raštų˺“, ir kad padarytume Koraną aiškų žinantiems žmonėms.

106 ˹Pranaše Muhamedai˺! Sek tuo, kas buvo apreikšta tavo Viešpaties – niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį – ir nusigręžk nuo stabmeldžių.

107 Jei Alachas panorėtų, jie negarbintų vietoj Jo kitų dievybių. Mes nepaskyrėme tavęs jų globėju. Tu nesi jų prižiūrėtojas.

108 Neįžeidinėkite tų, kurių jie šaukiasi vietoj Alacho, kad jie neįžeistų Alacho iš pykčio ir neišmanymo. Kiekvienai tautai Mes išgražinome jų veiksmus, bet galiausiai jie sugrįš pas savo Viešpatį ir Jis praneš jiems, ką jie darė.

109 Jie prisiekia Alachu rimčiausias priesaikas, kad jeigu bus parodytas ženklas, jie tikrai tuo tikės. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ženklai yra tik Alacho galioje.“ ˹Tikintieji˺! Kas leis jums suprasti, kad netgi ženklui atėjus pas juos, jie vis vien netikės?

110 Mes nugręžėme jų širdis ir akis toli ˹nuo tiesos˺, nes jie atsisakė patikėti pirmąjį kartą, palikdami juos klaidžioti paklydime.

111 Net jeigu atsiųsime jiems angelus, prakalbinsime mirusius ir surinksime visus daiktus prieš juos, jie nepriims tikėjimo, nebent Alachui panorėjus. Tačiau dauguma jų yra ˹to˺ neišmanantys.

112 Taip Mes padarėme kiekvienam pranašui priešus – šėtoniškus žmones ir džinus, šnabždančius vieni kitiems žavius apgaulės žodžius. Jeigu Alachas norėtų, jie to nedarytų. Tad palik juos ir jų apgaules,

113 kad širdys atmetusių tikėjimą Ateinančiu gyvenimu būtų linkusios ˹apgaulės žodžiams˺, patenkintos jais ir atkaklios piktuose ketinimuose.

114 ˹Sakyk, Pranaše Muhamedai˺: „Ar turėčiau siekti teismo pas ką nors kitą nei Alachą, kai Jis apreiškė Raštą, detaliai išaiškintą?“ Tie, kuriems buvo duotas Raštas, žino, kad tai apreikšta tavo Viešpaties su tiesa, tad nebūk iš abejojančiųjų.

115 Tavo Viešpaties Žodis buvo ištobulintas su tiesa ir teisingumu. Niekas negali pakeisti Jo žodžių. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

116 Jeigu paklusi daugumai esančių žemėje, jie paklaidins tave nuo Alacho tako. Jie seka tik spėlionėmis. Jie tiktai meluoja.

117 Iš tiesų, tavo Viešpats žino geriausiai, kas paklydo nuo Jo tako ir kas buvo atvestas.

118 Tad valgykite tik tai, kas buvo paskersta Alacho vardu, jeigu esate tikintieji Jo apreiškimais.

119 Kodėl turėtumėte nevalgyti to, kas buvo papjauta Alacho vardu, kai Jis išaiškino jums tai, ką uždraudė, nebent būtumėte priversti? Tačiau dauguma paklaidina kitus vedini savo troškimų, neturėdami žinių. Iš tiesų, jūsų Viešpats žino geriau apie nusižengėlius.

120 Venkite visų nuodėmių, atvirų ir slaptų. Iš tiesų, nuodėmingiesiems bus atlyginta už tai, ką jie darė.

121 Nevalgykite to, kas nebuvo paskersta Alacho vardu. Tai didelė nuodėmė. Iš tiesų, šėtonai ragina savo pasekėjus ginčytis su jumis. Jeigu paklusite jiems – būsite stabmeldžiai.

122 Ar mirusysis, kurį prikėlėme ir kuriam davėme šviesą, su kuria jis gali vaikščioti tarp žmonių, yra lygus esančiam tamsoje, iš kurios jis niekad neištrūks?[1] Tokiu būdu netikinčiųjų darbai buvo jiems išgražinti.

[1] Netikėjimas Korane dažnai iliustruojamas kaip buvimas mirusiu, nematančiu ir negirdinčiu. Tuo tarpu, tikėjimas, kaip matoma šioje eilutėje, yra prilyginamas prisikėlimui ir šviesai.

123 Taip Mes paskyrėme kiekvienam miestui jo didžiausius nusikaltėlius jame sąmokslauti. Tačiau jie neapgauna nieko, išskyrus save pačius, to nesuvokdami.

124 Kai apreiškimas yra duotas, jie sako: „Mes nepriimsime tikėjimo, kol negausime to, kas buvo skirta Alacho pasiuntiniams.“ Bet Alachas žino geriau, kam pateikti Savo žinią. Nusikaltėliai neužilgo bus priblokšti pažeminimu iš Alacho ir griežta bausme už sąmokslavimą.

125 Ką Alachas panori vesti ˹tiesiu keliu˺, atveria jo širdį islamui, o ką Jis nori paklaidinti, – suspaudžia ir suveržia jo krūtinę, lyg jam kopiant į dangų. Taip Alachas pasmerkia tikėjimą atmetusiuosius.

126 Tai yra tavo Viešpaties kelias – tiesus. Mes išaiškinome apreiškimus dėmesingiems žmonėms.

127 Jie turės Taikos Namus pas savo Viešpatį, Kuris bus jų globėjas, ˹kaip atlygį˺ už tai, ką jie darė.

128 Dieną, kai Jis surinks visus kartu, ˹tardamas˺: „Džinų draugija, jūs paklaidinote daugybę žmonių!“, jų sekėjai tars: „Mūsų Viešpatie! Mes gavome naudos vieni iš kitų, bet dabar pasiekėme Tavo mums paskirtą laiką.“ ˹Tada˺ Jis tars: „Ugnis yra jūsų amžini namai, būti ten amžinai, nebent ką Alachas panorės ˹išlaisvinti˺. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Išmintingas, Visa Žinantis.“

129 Taip Mes padarome piktadarius ˹žalingais˺ bendražygiais vieni kitiems už tai, ką jie darė.

130 ˹Alachas tars˺: „Džinų ir žmonių draugija! Ar pasiuntiniai nebuvo siųsti jums, skelbiantys Mano apreiškimus ir perspėjantys apie šią ateinančią jūsų Dieną?“ Jie atsakys: „Mes liudijame prieš save.“ Šio pasaulio gyvenimas suviliojo juos, tad jie liudys prieš save, jog buvo netikintieji.

131 Taip yra, nes tavo Viešpats nesunaikintų miesto gyventojų dėl piktadarybių, pirmiausia jų neįspėjęs.

132 Jiems bus suteiktas statusas pagal jų darbus. Tavo Viešpats yra dėmesingas tam, ką jie daro.

133 Tavo Viešpats yra Viskuo Apsirūpinantis, Maloningas. Jeigu panorės, Jis sunaikins jus ir pakeis jus kuo norės, taip pat, kaip užaugino jus iš kitų žmonių palikuonių.

134 Iš tiesų, ateina tai, kas buvo jums pažadėta. Jūs negalite nuo to pabėgti!

135 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Mano tauta! Elkitės pagal savo būdą, aš elgsiuosi pagal savąjį. Jūs sužinosite, kas laimingai grįš į ˹Ateinančio gyvenimo˺ namus.“ Piktadariai nebus sėkmingi.

136 Jie paskiria Alachui dalį pasėlių ir galvijų, kuriuos Jis sukūrė, tardami: „Ši dalis Alachui“ – taip jie teigia! – „o ši dalis mūsų stabams.“ Tačiau tai, ką jie priskiria stabams, nepasiekia Alacho, o tai, ką jie priskiria Alachui, pasiekia stabus.[1] Koks piktas jų sprendimas!

[1] Mekos stabmeldžiai, paskyrę tam tikrą žemės dalį Dievui ir kitą stabams, rūpindavosi tik stabams skirta žemės dalimi, teigdami, kad stabams yra reikalinga pagalba, o Dievas gali apsieiti be jos. Taip pat paskyrę gyvulį Dievui ir kitą gyvulį stabui, dėl tos pačios priežasties, alkio metu jie paskersdavo Dievui skirtą gyvulį, bet neliesdavo gyvulio skirto stabui.

138 Jie sako: „Šie galvijai ir pasėliai yra draudžiami – tik tie, kuriems leidžiame, gali juos valgyti“ – taip jie teigia! Dalį galvijų jie atleidžia nuo darbų ir kitus paskerdžia ne Alacho vardu, priskirdami Jam melagingus ˹nurodymus˺. Jis atlygins jiems už jų melagystes.

139 Jie sako: „Šių galvijų palikuonys yra skirti mūsų vyrams ir uždrausti mūsų moterims. Bet jeigu jie gimsta negyvi, moterys gali gauti jų dalį.“ Jis nubaus juos už tai, ką Jam priskiria. Jis yra Išmintingas, Visa Žinantis!

140 Pralaimėjo tie, kurie nužudė savo vaikus iš kvailumo ir nemokšiškumo, ir uždraudė tai, ką Alachas jiems suteikė, pramanydami apie Jį melus. Išties jie yra paklydę ir nėra vedami.

141 Tai Jis sutveria sodus ˹su augalais˺ – kai kurie jų paremti, o kiti auga be atramų – ir su palmėmis bei skirtingų rūšių pasėliais, alyvmedžiais ir granatmedžiais – panašių ˹forma˺, bet skirtingų ˹skoniu˺. Valgykite vaisius, augančius jame, ir sumokėkite paskirtą ˹išmaldos mokestį˺ derliaus metu. Tačiau nešvaistykite. Iš tiesų, Alachas nemėgsta švaistūnų.

142 Kai kurie galvijai yra tinkami darbui, o kiti – maistui. Valgykite tai, ką Alachas suteikė jums, ir nesekite Šėtono pėdomis. Iš tiesų, jis yra jūsų aiškus priešas.

143 Aštuoni gyvūnai ˹keturiomis˺ poromis ˹buvo duoti jums˺: pora avių ir pora ožkų – klausk jų, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ar Jis uždraudė du patinus, dvi pateles, ar tai, kas yra įsčiose dviejų patelių? Atsakykite man, tai žinodami, jei esate teisūs.“ –

144 bei pora kupranugarių ir pora galvijų. Klausk jų: „Ar Jis uždraudė du patinus, dvi pateles, ar tai, kas yra įsčiose dviejų patelių? Ar buvote liudininkai, kai Alachas davė šį nurodymą?“ Kas yra didesnis piktadarys už tą, kuris pramanė apie Alachą melą, nepagrįstą žiniomis, kad paklaidintų žmones? Alachas neveda piktadarių ˹tiesiu keliu˺.

145 Sakyk: „Tame, kas buvo man apreikšta, nematau nieko draudžiamo, išskyrus dvėselieną, tekantį kraują, kiaulieną – iš tiesų, tai yra nešvaru – ir tai, kas buvo nuodėmingai paskersta ne Alacho vardu. Bet jeigu esate būtinybėje, ne vedami troškimo ir neperžengdami būtinos ribos, tada jūsų Viešpats yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!“

146 O judėjams Mes uždraudėme visus gyvūnus neskeltomis kanopomis bei riebalus galvijų ir avių, išskyrus tuos, kurie yra jų nugarose ir viduriuose, arba susimaišę su kaulais. Taip Mes atlyginome jiems už nepaklusnumą. Iš tiesų, Mes esame Teisūs.

147 Jeigu jie atmeta tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, sakyk: „Jūsų Viešpats turi beribę malonę, tačiau Jo bausmė nebus nukreipta nuo piktadarių.“

148 Stabmeldžiai ginčijasi: „Jeigu Alachas panorėtų, nei mes, nei mūsų protėviai negarbintume stabų vietoj Alacho ir nedraustume nieko ˹prieš Jo valią˺.“ Taip pat ir buvusieji anksčiau jų atmetė tiesą, kol juos užklupo Mūsų bausmė. Klausk jų: „Ar turite įrodymą, kurį galite parodyti? Jūs sekate tik spėlionėmis ir kalbate tik melagystes.“

149 Sakyk: „Alachui priklauso įtikinamas įrodymas. Jeigu panorėtų, Jis atvestų jus visus ˹į tiesų kelią˺.“

150 Sakyk: „Atveskite savo liudininkus, kurie galėtų paliudyti, kad Alachas visa tai uždraudė.“ Jeigu jie paliudys, jūs neliudykite su jais. Nesekite troškimais tų, kurie neigia Mūsų apreiškimus, netiki Ateinančiuoju gyvenimu ir laiko kitus lygiais Viešpačiui savo.

151 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Ateikite! Aš pranešiu jums apie tai, ką jūsų Viešpats uždraudė. ˹Jis įsakė˺ negarbinti vietoj Jo nieko kito, būti gerais ˹savo˺ tėvams, nežudyti savo vaikų dėl skurdo baimės“ – Mes aprūpinsime jus ir juos – „laikytis atokiai nuo nešvankybių, atvirų ir slaptų, ir neatimti gyvybės, Alacho padarytos šventa, nebent per įstatymą. Jis įsakė tai jums, galbūt susimąstysite.“

152 Nesiartinkite prie našlaičių turto, nebent siekdami gėrio, kol jie nesulauks pilnametystės. Tiksliai matuokite ir sverkite teisingai. Mes neprašome iš sielos daugiau, negu ji gali pakelti. Kai teisiate ar liudijate, būkite teisūs, net jeigu tai liestų jūsų artimąjį. Ištesėkite pažadus, kuriuos davėte Alacho vardu. Jis įsako jums visa tai, galbūt susivoksite!

153 Iš tiesų, tai Mano kelias – tiesus. Sekite juo, bet nesekite kitais takais, nes paklysite nuo Jo tako. Jis įsako jums tai, galbūt tapsite dievobaimingi.

154 Taip pat davėme Mozei Raštą, išpildydami ˹Savo palankumą˺ darančiajam gera, paaiškindami detaliai visus reikalus ir kaip vadovą bei malonę, kad jie patikėtų susitikimu su savo Viešpačiu.

155 Ir šis ˹Koranas˺ – palaimintas Raštas, kurį apreiškėme, tad sekite juo ir bijokite Alacho, kad jums būtų suteikta malonė.

156 Jūs, ˹stabmeldžiai˺, negalite ir toliau sakyti: „Raštas buvo apreikštas tik dviem tautoms [t. y. judėjams ir krikščionims] iki mūsų, ir mes nežinome apie jo mokymus.“

157 Ir taip pat negalite dabar sakyti: „Jeigu Raštas būtų mums apreikštas, būtume labiau už juos vedami.“ Dabar atėjo pas jus iš jūsų Viešpaties aiškus įrodymas – vadovas ir malonė. Kas tada yra didesni piktadariai už tuos, kurie neigia Alacho apreiškimus ir nusigręžia nuo jų? Mes atlyginsime nusigręžiantiems nuo Mūsų apreiškimų baisia bausme, nuo kurios jie nusigręždavo.

158 Ar jie laukia, kol pas juos ateis angelai, arba tavo Viešpats, arba tavo Viešpaties ženklai? Dieną, kai Jo ženklai bus duoti, nesuteiks naudos tikėjimas anksčiau netikėjusiems ir tiems, kurie neįgijo nieko gero savo tikėjimu.[1] Sakyk: „Laukite! Mes irgi laukiame.“

[1] T. y. tie, kurie priėmę tikėjimą elgėsi nuodėmingai ir neatgailavo už nuodėmes.

159 Iš tiesų, tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, nesi atsakingas už tuos, kurie padalijo savo religiją ir susiskirstė į sektas. Jų reikalai yra palikti Alachui. Jis praneš jiems apie tai, ką jie darė.

160 Kas padaro gera – tam bus atlyginta dešimteriopai, o kas padaro bloga – tam bus atlyginta lygiaverčiai. Niekas nebus nuskriaustas.

161 Sakyk: „Iš tiesų, mano Viešpats atvedė mane į tiesų kelią – religiją teisingą, tikėjimą Abraomo, teisingai tikinčio, kuris nebuvo stabmeldys.“

162 Sakyk: „Iš tiesų, mano malda, garbinimas, gyvenimas ir mirtis yra skirti Alachui – Viešpačiui pasaulių.

163 Jis neturi partnerių. Tai yra man įsakyta ir aš esu pirmasis iš atsidavusiųjų Jam.“

164 Sakyk: „Ar turėčiau siekti kito viešpaties nei Alacho, kai Jis yra Viešpats visko?“ Kiekviena siela yra atsakinga tik už savo pačios veiksmus. Jokia siela neneš nešulio kitos. Jūs visi galiausiai grįšite pas savo Viešpatį ir Jis praneš apie jūsų skirtumus.

165 Jis padarė jus žemėje įpėdiniais ir suteikė kai kuriems iš jūsų statusą aukštesnį už kitų, kad išmėgintų jus tuo, ką jums davė. Iš tiesų, tavo Viešpats greitai baudžia ir yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

137 Taip pat daugelį stabmeldžių jų pikti bendražygiai suviliojo žudyti savo vaikus,[1] nuvesdami juos į susinaikinimą ir painiavą jų tikėjime. Jeigu Alachas norėtų, jie nebūtų to darę. Tad palik juos ir jų išgalvotas melagystes.

[1] Kai buvo bijoma, kad dėl karo ar badmečio nepavyks apsaugoti ar užauginti savo vaikų, ypač mergaičių, ikiislamiškoje Arabijoje buvo įprasta juos palaidoti gyvus.