6. Galvijai

Tai yra viena iš ilgųjų Mekos laikotarpio sūrų, greičiausiai apreikšta paskutiniaisiais metais prieš Hidžrą. Didžioji jos dalis yra skirta dialogui su stabmeldžiais ir stabmeldystės kritikai. Šioje sūroje, po ilgo persekiojimo ir boikoto, dėl kurio musulmonai Mekoje badavo tris metus, tikintieji yra nuraminami, jiems pažadant, jog juos kankinę netikintieji bus nubausti. Taip ji numato neužilgo įvyksiančią emigraciją į Mediną, po kurios Mekos stabmeldžiai patirs pralaimėjimą ir bus nugalėti, taip įgyvendinant Dievo bausmę už jų nusikaltimus prieš tikinčiuosius.

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Visa šlovė ir dėkingumas Alachui, sukūrusiam dangus ir žemę, bei tamsumas ir šviesą. Tačiau atmetę tikėjimą laiko kitus lygiais greta savo Viešpaties!

2 Jis sukūrė jus iš molio ir nustatė laiką ˹jūsų mirčiai˺ bei laiką ˹jūsų prikėlimui˺, žinomą tik Jam – bet jūs ir toliau abejojate.

3 Jis yra Alachas danguose ir žemėje. Jis žino, ką jūs slepiate ir ką atskleidžiate. Jis žino, ką jūs įgyjate.

4 Kai tik ateina pas juos ženklas iš jų Viešpaties – jie nusigręžia nuo jo.

5 Išties jie atmetė tiesą, jai atėjus pas juos. Neužilgo jiems bus pranešta apie tai, ką jie išjuokdavo!

6 Ar jie nematė, kiek žmonių sunaikinome anksčiau jų? Mes juos įkūrėme žemėje geriau nei įkūrėme jus. Mes siuntėme jiems gausų lietų ir padarėme upes, tekančias po jų pėdomis. Po to Mes sunaikinome juos už jų nuodėmes ir pakeitėme kitais žmonėmis.

7 Jeigu Mes atsiųstume tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, apreiškimą, užrašytą rankraštyje, ir jie liestų jį savo rankomis, atmetę tikėjimą vis vien sakytų: „Tai tėra aiškūs burtai!“

8 Jie sako: „Kodėl joks angelas neapsireiškė su juo?“ Jeigu Mes atsiųstume angelą, visas reikalas būtų nuspręstas iškart ir jiems nebūtų suteikta laiko ˹atgailai˺.

9 Jeigu atsiųstume angelą, padarytume jį žmogaus formos ir taip sukeltume dar didesnę painiavą tarp jų.

10 Pasiuntiniai buvo išjuokti anksčiau tavęs, bet juos išjuokiantys buvo apsiausti tuo, iš ko šaipėsi.

11 Sakyk: „Keliaukite žeme ir matykite neigiančiųjų likimą.“

12 Sakyk: „Kam priklauso visa, kas yra danguose ir žemėje?“ Sakyk: „Alachui!“ Jis pasirinko būti Maloningu. Jis surinks jus Prikėlimo Dieną, dėl kurios nėra abejonės. Bet save apgaunantieji nepriima tikėjimo.

13 Jam priklauso visa, kas gyvena naktyje ir dienoje. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

14 Sakyk: „Ar turėčiau pasirinkti sau globėju ką nors kitą nei Alachą, dangų ir žemės Sutvėrėją, Kuris aprūpina visus, bet pats nėra aprūpinamas?“ Sakyk: „Man buvo įsakyta tapti pirmuoju paklususiu ˹Alachui˺ ir nebūti stabmeldžiu.“

15 Sakyk: „Aš iš tiesų bijau – jeigu nusidėsiu savo Viešpačiui – bausmės didingą Dieną.“

16 Kieno bausmė bus atitraukta tą Dieną – jam bus suteikta malonė Alacho. Tai yra pergalė aiški.

17 Jeigu Alachas suteikia tau kančią – niekas negali jos pašalinti, išskyrus Jį, ir jeigu Jis suteikia tau gėrį – Jis yra Galintis viską.

18 Jis yra aukščiausias Viešpats Savo tarnų. Jis yra Išmintingas, Visa Suprantantis.

19 Sakyk: „Kas yra geriausias liudininkas?“ Sakyk: „Alachas! Jis yra liudininkas tarp manęs ir jūsų. Šis Koranas buvo man apreikštas perspėti jus ir visus, kuriuos jis pasieks. Ar liudijate, kad yra kitų dievų greta Alacho?“ Sakyk: „Aš to neliudysiu.“ Sakyk: „Jis yra Vienas Dievas. Aš esu laisvas nuo to, ką garbinate vietoj Jo.“

20 Tie, kuriems davėme Raštą, atpažįsta jį ˹esant tikru pranašu˺,[1] kaip jie atpažįsta savo vaikus. Bet save apgaunantieji nepriima tikėjimo.

[1] Arabijoje gyvenę judėjai ir krikščionys, išmanantys religinius raštus, atpažino Pranašą Muhamedą, tebūnie jam taika, esant Dievo Pasiuntiniu.

21 Kas daro daugiau pikto nei kuriantys melus prieš Alachą ar atmetantys Jo apreiškimus? Iš tiesų, piktadariai nebus sėkmingi.

22 Kai surinksime juos kartu ir tarsime stabmeldžiams: „Kur yra jūsų dievai, kuriuos anksčiau išsigalvodavote“,

23 jų vienintelis atsakas bus: „Mes prisiekiame Alachu, mūsų Viešpačiu, mes nebuvome stabmeldžiai.“

24 Žiūrėk, kaip jie meluoja apie save, ir kaip jų pramanytieji juos apleido.

25 Kai kurie iš jų ˹tariamai˺ klausosi tavęs ˹skaitant Koraną˺, bet Mes padarėme jų širdis uždengtomis – tad jie nesupranta – o jų ausis – kurčiomis. Jeigu jie matys kiekvieną ženklą – vis vien juo netikės. Tad jiems atėjus pas tave ginčui, atmetę tikėjimą sako: „Tai tėra pasakos senovės!“

26 Jie atstumia kitus nuo Pranašo ir patys nuo jo atitolsta. Bet jie sunaikina tik save pačius, to nejausdami.

27 Jeigu matytum, kai jie bus pastatyti priešais Ugnį tardami: „Oi! Jeigu galėtume būt sugrąžinti, niekada neneigtume savo Viešpaties ženklų ir būtume tarp tikinčiųjų.“

28 Ne! Tiesa, kurią jie slėpė, patapo aiški prieš juos. Jeigu jie būtų nusiųsti atgal, jie grįžtų prie to, kas buvo uždrausta. Iš tiesų, jie yra melagiai.

29 Jie sako: „Mūsų gyvenimas tėra šiame pasaulyje. Mes nebūsime prikelti.“

30 Bet jeigu matytumėt, kaip jie bus pastatyti prieš savo Viešpatį! Jis paklaus: „Ar tai nėra tikra?“ Jie atsakys: „Taip, prisiekiame Viešpačiu mūsų!“ Jis tars: „Ragaukite bausmę už tai, ką neigėte.“

31 Pralaimėjo neigiantys susitikimą su Alachu, iki netikėtai juos užklupo Valanda, kai jie sušuko: „Vargas mums už to nepaisymą!“ Jie neš ˹nuodėmių˺ nešulius ant nugarų. Kokie prasti tie nešuliai.

32 Šio pasaulio gyvenimas tėra žaidimas ir pramoga, o namai Ateinančiame gyvenime yra daug geresni dievobaimingiems. Argi nesuprantate?

33 Mes žinome, jog jų žodžiai tave liūdina, ˹Pranaše Muhamedai˺. Bet tai nėra tavo dora, kuria jie abejoja – tai yra Alacho apreiškimai, kuriuos neigia piktadariai.[1]

[1] Net didžiausi Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, priešai laikė jį patikimu ir doru asmeniu.

34 Iš tiesų, pasiuntiniai anksčiau tavęs buvo atmesti, bet kantriai kentė atmetimą ir persekiojimą, kol Mūsų pagalba atėjo pas juos. Niekas negali pakeisti Alacho sprendimo. Tau buvo duoti pasakojimai apie šiuos pasiuntinius.

35 Jeigu tau sunku pakelti jų neigimą, tada ieškok tunelio į žemę ar kopėčių į dangų, jeigu gali, ir atnešk jiems ženklą![1] Jeigu Alachas panorėtų, suvienytų juos teisingu vedimu. Tad nebūk vienas iš neišmanančiųjų.

[1] Šioje eilutėje Dievas kone su sarkazmu pabrėžia, jog Jo sprendimas yra priimtas, tad pats Pranašas negali nieko pakeisti, bet privalo likti kantrus ir ištvermingas prieš netikinčiųjų persekiojimus.

36 Tik įdėmiai besiklausantys atsakys tau, o mirusieji[1] – Alachas prikels juos ir pas Jį jie sugrįš.

[1] T.y. netikintieji, kurių širdys yra mirusios.

37 Jie klausia: „Kodėl jo Viešpats neatsiuntė jam ženklo?“ Sakyk: „Iš tiesų, Alachas gali atsiųsti ženklą, bet dauguma jų nežino.“

38 Visi gyvūnai, vaikštantys žeme, ir sparnuoti paukščiai danguje, yra bendruomenės, kaip ir jūs. Mes nepraleidome nieko Įraše.[1] Jie bus surinkti pas savo Viešpatį.

39 Neigiantys mūsų ženklus yra kurti, nebylūs, paklydę tamsoje. Alachas paklaidina ar veda tiesiu keliu, ką panori.

40 Sakyk: „Ar nepagalvojote, jeigu Alacho bausmė ar Valanda užkluptų jus, negi šauktumėtės ne Alacho, jeigu esate teisūs?“

41 Ne! Jo Vienintelio šauktumėtės, ir jeigu Jis panorėtų, panaikintų tai, dėl ko Jo šaukiatės. Tik tada pamirštumėte tai, ką garbinate vietoj Jo.

42 Išties Mes siuntėme pasiuntinius anksčiau tavęs kitiems žmonėms ir suteikėme Jiems kančią ir sunkumą, kad jie taptų nuolankūs.

43 Jeigu tik jie taptų nuolankiais, kai sukėlėme jiems kančią! Bet jų širdys sukietėjo ir Šėtonas padarė jų nuodėmes patraukliomis.

44 Kai jie pamiršo tai, kas buvo priminta, Mes atidarėme jiems duris į viską. Tada, kai jie gardžiavosi tuo, kas buvo jiems duota, staiga pagriebėme juos ir štai – jie puolė į neviltį.

45 Tad piktadariai buvo sunaikinti. Šlovė ir dėkingumas Alachui – Viešpačiui pasaulių!

46 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Argi nepagalvojote, jeigu Alachas atimtų jūsų klausą ir regą ir užantspauduotų jūsų širdis – kas kitas, nei Jis, galėtų juos sugrąžinti?“ Žiūrėk, kaip paaiškiname Mūsų apreiškimus skirtingais būdais, bet jie vis vien nusigręžia.

47 Sakyk: „Argi nepagalvojote, jeigu Alacho bausmė užkluptų jus netikėtai ar atvirai, ar ji sunaikintų ką nors, išskyrus nedorėlius?“

48 Mes siuntėme pasiuntinius tik gerų žinių perdavimui ir įspėjimui. Kas priima tikėjimą ir daro gera – nebus jiems baimės ir jie neliūdės.

49 Bet neigiantys Mūsų apreiškimus bus paveikti bausmės už jų maištavimą.

50 Sakyk: „Aš neskelbiu turįs Alacho turtą ar žinantis nematomą, ir nesiskelbiu esąs angelu. Aš tiesiog seku tuo, kas buvo apreikšta man.“ Sakyk: „Ar akli ˹tiesai˺ yra lygūs matantiems? Argi nesusimąstysite?“

51 Perspėk šiuo ˹Koranu˺ bijančius būti surinktais prieš savo Viešpatį, kai be Jo jie neturės apsaugos ar užtarimo. Galbūt jie taps dievobaimingi.

52 Nevyk šalin tų ˹vargingų tikinčiųjų˺, kurie meldžiasi savo Viešpačiui rytais ir vakarais, siekdami Jo malonės.[1] Tu nesi atsakingas už juos ir jie nėra atsakingi už tave. Tad nevyk jų šalin, kitaip būsi piktadarys.

[1] Įrašų knyga yra vieta danguje, kurioje laikoma informacija apie visus įvykius.

[1] Verčiant tiesiogiai: „Siekdami Jo Veido.“ Arabų kalboje „veidas“, pagal kontekstą, gali išreikšti visą objektą.

53 Taip Mes padarome kai kuriuos žmones išbandymu kitiems, kad ˹atmetę tikėjimą˺ sakytų: „Ar Alachas suteikė palankumą šitiems ˹varguoliams˺ iš mūsų visų?“ Ar Alachas nėra geriau žinantis apie dėkinguosius?

54 Kai tikintieji Mūsų apreiškimais ateina pas tave, sakyk; „Taika jums! Jūsų Viešpats pasirinko būti Maloningu, tad kas iš jūsų padarys bloga iš nežinojimo, o po to atgailaus ir pasitaisys – iš tiesų, Jis yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!“

55 Taip Mes paaiškiname Mūsų apreiškimus, kad aiškus būtų nusikaltėlių kelias.

56 Sakyk: „Iš tiesų, Man buvo uždrausta garbinti tuos, kurių šaukiatės vietoj Alacho.“ Sakyk: „Aš neseksiu jūsų troškimais, kitaip būsiu nuklydęs ir nebūsiu vedamas teisingai.“

57 Sakyk: „Iš tiesų, aš esu su aiškiu įrodymu iš savo Viešpaties, bet jūs vis vien tai neigiate. Tai, ką norite pagreitinti, nėra mano galioje. Sprendimas priklauso tik Alachui. Jis perduoda tiesą. Jis yra geriausias iš teisėjų.“

58 Sakyk: „Jeigu tai, ką trokštate pagreitinti, būtų mano galioje, šis reikalas tarp mūsų jau būtų išspręstas.“ Bet Alachas žino piktadarius geriau.

59 Pas Jį yra raktai nematomo – niekas jų nežino, išskyrus Jį.[1] Jis žino, kas yra žemėje ir jūrose. Joks lapas nenukrenta be Jo žinios, ir žemėje nėra nė menkiausio grūdo tamsoje, ar ko kito, šviežio ar pasenusio, kuris nėra įrašytas aiškiame Įraše.[2]

[1] Apie nematomo raktus žr.: 31:34.

[2] Žr.: 6:38 išnašą.

60 Jis paima jūsų sielas naktį, žinodamas, ką darėte dieną, ir pakelia jus dieną, iki paskirtas gyvenimo terminas bus išpildytas. Pas Jį bus jūsų sugrįžimas ir Jis praneš, ką jūs darėte.

61 Jis yra aukščiausias Viešpats Savo tarnų. Jis siunčia jums saugotojus iki jus užklumpa mirtis,[1] kai Mūsų pasiųsti angelai paima jūsų sielas, visada savo pareigą atlikdami.

[1] Saugotojai yra angelai, kurie išsaugo kiekvieną žmogaus darbą, gerą ar blogą, jį užrašydami.

62 Tada jie bus sugrąžinti pas Alachą, jų tikrąjį Viešpatį. Be jokių abejonių, teismas priklauso Jam. Jis yra Greitas Teisti.

63 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Kas jus išgelbsti nuo nelaimių žemėje ir jūroje, kai Jo šaukiatės nuolankiai ir slapčia, sakydami: ‘Jeigu išgelbėsi mus, amžinai būsime dėkingi.’“

64 Sakyk: „Tai Alachas išgelbsti jus nuo to ir nuo visų negandų. Bet jūs vis vien greta Jo garbinate kitus.“

65 Sakyk: „Jis yra Galintis atsiųsti jums bausmę iš viršaus arba iš po jūsų kojų, ar suskirstyti jus į grupes ir leisti jums ragauti vieniems kitų įtūžio.“ Žiūrėk, kaip paaiškiname Mūsų apreiškimus skirtingais būdais. Galbūt jie supras.

66 Bet tavo žmonės atmetė tai, nors tai yra tiesa. Sakyk: „Aš nebuvau paskirtas jums vadovu.“

67 Kiekviena pranašystė turi savo nustatytą laiką – jūs tai sužinosite.

68 Kai sutinki besityčiojančius iš Mūsų apreiškimų, nesėdėk su jais, kol jie nepakeis pokalbio temos. Jei Šėtonas privers tave tai užmiršti, prisiminęs nebesėdėk su piktadariais.

69 Bijantys Alacho nėra atsakingi už juos nė kiek. Jų pareiga yra priminti, kad jie taptų dievobaimingais.

70 Tad palik tuos, kuriems tikėjimas tėra žaidimas ir pramoga, kuriuos šio pasaulio gyvenimas paklaidino. Bet primink jiems su šiuo ˹Koranu˺, kad nė viena siela nebūtų pasmerkta dėl savo darbų – ji neturės apsaugos nuo Alacho ir niekas negalės jos užtarti. Kokią išpirką ji bepasiūlys – išpirka nebus priimta. Tokie yra pasmerktieji už savo veiksmus – jie turės verdantį vandenį gėrimui ir skausmingą bausmę dėl jų netikėjimo.

71 Sakyk: „Ar turėtume šauktis vietoj Alacho tų, kurie negali mums padėti ar pakenkti, ir grįžti į netikėjimą, kai Alachas mus išvedė į tiesų kelią? ˹Tada mes būtume˺ kaip tas, kurį šėtonai paklaidino žemėje sumišusį, kuomet jo kompanionai kvietė jį į tiesų kelią: ‘Ateik pas mus!’“ Sakyk: „Iš tiesų, Alacho vedimas yra vienintelis vedimas. Mums buvo įsakyta paklusti Viešpačiui pasaulių,

72 atlikti maldą ir bijoti Jo.“ Pas Jį būsite surinkti.

73 Jis sukūrė dangus ir žemę tiesoje. Kai Jis taria „Būk!“, tai būna! Jo žodis yra tiesa. Visa valdžia priklauso Jam vienam tądien, kai bus papūsta į Ragą.[1] Jis yra Žinantis Visa – matomą ir nematomą. Jis yra Išmintingas, Visa Suprantantis!

74 ˹Atminkite˺, kai Abraomas tarė savo tėvui Azarui: „Ar imi stabus dievais? Man yra aišku tai, jog tu ir tavo tauta yra aiškiai paklydę.“

75 Mes parodėme Abraomui dangų ir žemės karalystę, kad jis būtų tarp užtikrintųjų ˹savo tikėjimu˺.

76 Kai naktį uždengė tamsuma, jis pamatė žvaigždę ir tarė: „Tai yra mano Viešpats“, bet kai ji nusileido, jis pasakė: „Aš nemėgstu tų, kurie nusileidžia.“

77 Tada jis pamatė mėnulį kylantį ir tarė: „Tai yra mano Viešpats“, bet jam nusileidus jis pasakė: „Jeigu mano Viešpats neves manęs tiesiu keliu, būsiu tarp paklydusių žmonių.“

78 Tada jis pamatė šviečiant saulę ir tarė: „Tai yra mano Viešpats; šis yra didžiausias“, bet jai nusileidus jis pasakė: „Mano tauta! Aš išsižadu viso, ką garbinate vietoj Alacho.[1]

[1] Teismo Dieną angelas papūs į Ragą ir visi žmonės mirs. Tada bus papūsta antrą kartą, ir visi žmonės prisikels (žr.: 39:68).

[1] Šios eilutės iliustruoja Pranašo Abraomo, tebūnie jam taika, sarkastiškai sakytus žodžius tautai, garbinusiai dangaus objektus.

79 Aš atsuku savo veidą į dangų ir žemės Sutvėrėją, būdamas teisingai tikinčiu. Aš nesu vienas iš stabmeldžių.“

80 Tad jo žmonės ginčijosi su juo ir jis atsakė: „Ar ginčijatės su manimi dėl Alacho, kai Jis atvedė mane tiesiu keliu? Aš nebijau to, ką garbinate vietoj Jo; be mano Viešpaties leidimo ˹niekas negali įvykti˺. Mano Viešpats Savo žinojimu apima viską. Argi nesusimąstysite?

81 Kaip galėčiau bijoti to, ką garbinate, kai jūs patys neturite baimės garbinti kitus vietoj Alacho – kai Jis tam nedavė leidimo? Kuris iš mūsų turi daugiau teisės saugumui, jeigu jūs žinote?

82 Tai yra tikintieji, neteršiantys savo tikėjimo stabmeldyste, kurie bus apsaugoti – jie yra teisingai vedami.“

83 Šį argumentą Mes davėme Abraomui prieš jo tautą. Mes pakeliame į aukštesnį lygmenį, ką norime. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Išmintingas, Visa Žinantis!

84 Mes davėme jam Izaoką ir Jokūbą, kuriuos atvedėme į tiesų kelią, ir prieš tai Mes atvedėme Nojų bei jo palikuonis: Dovydą, Saliamoną, Jobą, Juozapą, Mozę ir Aaroną. Taip Mes atlyginame darantiems gera.

85 Taip pat ir Zakariją, Joną, Jėzų ir Eliją – visi jie buvo teisingieji –

86 ir Izmaelį, Eliziejų, Jóną ir Lotą, teikdami pirmenybę jiems prieš jų žmones.

87 Ir iš jų tėvų, palikuonių ir brolių – Mes parinkome juos ir atvedėme į tiesų kelią.

88 Tai yra Alacho vedimas, kurį Jis duoda, kam panori iš Savo tarnų. Jeigu jie būtų garbinę kitus vietoj Alacho – beverčiais taptų jų darbai.

89 Jiems Mes davėme Raštą, išmintį ir pranašystę. Bet jeigu šie ˹stabmeldžiai˺ tai atmeta – Mes patikėjome tai žmonėms,