8. Mūšio laimikis

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Jie klausia tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie mūšio laimikį. Sakyk: „Laimikio padalijimą nusprendžia Alachas ir Pasiuntinys. Bijokite Alacho, išspręskite tarpusavio nesutarimus ir pakluskite Alachui ir Jo Pasiuntiniui, jeigu esate tikintieji.“

2 Tikintieji yra tie, kurių širdys dreba prisiminusios Alachą, kurių tikėjimas sustiprėja, kai Jo apreiškimai yra jiems skaitomi, kurie pasikliauja savo Viešpačiu,

3 kurie atlieka maldą ir duoda labdarai iš to, ką jiems suteikėme –

4 šie yra tikri tikintieji. Jie turės aukštą statusą, atleidimą ir dosnų aprūpinimą iš savo Viešpaties!

5 Tai buvo tavo Viešpats, ˹Pranaše Muhamedai˺, Kuris išsiuntė tave iš namų teisingam tikslui, kai dalis tikinčiųjų buvo tuo nepatenkinti.

6 Jie ginčijosi su tavimi apie tiesą po to, kai ji tapo aiški, lyg būtų vedami į mirtį atvertomis akimis.

7 ˹Atminkite˺, kai Alachas pažadėjo, jog viena iš dviejų priešų grupių bus jūsų, ir jūs norėjote tos, kuri buvo beginklė.[1] Tačiau Alacho valia buvo įtvirtinti tiesą Savo žodžiais ir sunaikinti netikinčiuosius,[2]

[1] Po dešimtmetį trukusio persekiojimo Mekoje, musulmonai persikėlė į Mediną, palikdami savo turtą Mekos stabmeldžiams. Norėdami kompensuoti patirtą žalą, jie nusprendė užgrobti stabmeldžių karavaną. Kai karavano vedlys sužinojo apie rengiamą užpuolimą, jis išsiuntė pagalbos prašymą į Meką ir pakeitęs kursą išvengė užpuolimo. Dalis musulmonų tikėjosi be kovos gauti didelį mūšio laimikį, bet vietoje to, sutiko tris kartus didesnę ir geriau ginkluotą Mekos stabmeldžių kariuomenę.

[2] Praėjusioje sūroje (59–137 eilutėse) buvo kalbama apie ankstesnes tautas, kurios atmetė Dievo siųstus pranašus ir dėl to buvo Jo nubausti. Šios istorijos buvo įspėjimas Mekos stabmeldžiams, kad po daugiau nei dešimtmetį trunkančių persekiojimų, jie taip pat bus nubausti. Todėl ši sūra prasideda kalba apie jiems žadėtos bausmės išpildymą – Badro mūšį.

8 kad tiesa būtų įrodyta, o melas sunaikintas, net jeigu nusikaltėliai to nekęs.

9 ˹Atminkite˺, kai meldėte savo Viešpaties pagalbos ir Jis atsakė: „Aš sustiprinsiu jus tūkstančiu angelų, sekančių vieni paskui kitus.“

10 Alachas padarė tai pergalės ženklu ir nuraminimu jūsų širdžių. Pergalė ateina tik iš Alacho. Iš tiesų, Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

11 ˹Atminkite˺, kai Jis apgaubė jus mieguistumu, suteikdamas jums ramybę. Jis atsiuntė iš dangaus lietų jūsų apšvarinimui, išlaisvinimui nuo Šėtono šnabždesių, širdžių sustiprinimui ir žingsnių sutvirtinimui.

12 ˹Atmink, Pranaše Muhamedai˺, kai tavo Viešpats apreiškė angelams: „Aš esu su jumis, tad sustiprinkite tikinčiuosius. Aš sukelsiu siaubą netikinčiųjų širdyse. Kirskite jiems į kaklus ir nukirskite jų galūnes.“

13 Tai – už jų priešinimąsi Alachui ir Jo Pasiuntiniui. Jeigu kas priešinasi Alachui ir Jo Pasiuntiniui – Alachas nubaudžia juos baisia bausme.

14 „Tai skirta jums ˹šiame gyvenime˺. Ragaukite tai!“ Iš tiesų, netikintiesiems skirta Ugnies bausmė.

15 Tikintieji! Kai sutinkate netikinčiuosius mūšyje, niekada neatsukite jiems nugarų.

16 Jeigu kuris jūsų tai padarys tokią dieną – nebent to reikės dėl kovos manevro ar prisijungimo prie kovotojų būrio – jis įgis Alacho neapykantą ir Pragaras bus jo namai. Koks siaubingas kelionės tikslas!

17 Tai ne jūs, ˹tikintieji˺, kurie nužudė juos, bet Alachas. Ir ne tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, metei į juos ˹saują smėlio˺,[1] bet Alachas, suteikdamas tikintiesiems didelę malonę. Iš tiesų, Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

[1] Prieš mūšį Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, metė saują smėlio į netikinčiųjų pusę, melsdamas jų pralaimėjimo.

18 Taip Alachas sugriauna piktus netikinčiųjų planus.

19 Jeigu jūs, ˹Mekos stabmeldžiai˺, troškote teismo – dabar jis atėjo pas jus. Jeigu nustosite, tai bus jūsų pačių naudai. Bet jeigu tęsite – Mes irgi tęsime. Jūsų pajėgos, nesvarbu kokios didelės, nesuteiks jums pranašumo. Iš tiesų, Alachas yra su tikinčiaisiais.

20 Tikintieji! Pakluskite Alachui ir Jo Pasiuntiniui ir nenusigręžkite nuo jo, girdėdami ˹jo įsakymus˺.

21 Nebūkite kaip sakantys: „Mes girdime“, bet išties nesiklausantys.

22 Iš tiesų, blogiausi iš visų padarų Alacho akivaizdoje yra kurti ir nebylūs ˹tiesai˺, kurie neprotauja.

23 Jeigu Alachas būtų matęs juose nors kiek gėrio, būtų leidęs jiems girdėti. Bet jei ir būtų išgirdę ˹tiesą˺, jie vis tiek nusigręžtų, tai atmesdami.

24 Tikintieji! Atsakykite Alachui ir Jo Pasiuntiniui, kai jis kviečia jus prie to, kas suteikia jums gyvybę. Žinokite, jog Alachas yra tarp žmogaus ir jo širdies, ir kad būsite pas Jį surinkti.

25 Saugokitės išbandymo, kuris paveiks ne tik piktadarius ˹esančius˺ tarp jūsų. Žinokite, kad Alachas baudžia griežtai.

26 Atminkite, kai jūsų buvo tik keletas ir buvote engiami žemėje, bijantys, kad netikintieji jus pagrobs,[1] tačiau Jis suteikė jums saugią vietą, sustiprino jus Savo pagalba ir suteikė jums gėrybių, kad būtumėte dėkingi.

[1] Badro mūšis nebuvo planuotas. Musulmonų kariuomenė sekė karavanu, kurio turtą norėjo atsiimti, o Mekos stabmeldžių kariuomenės tikslas buvo apsaugoti karavaną. Jeigu abi kariaunos būtų planavusios mūšį, dėl geografinių vietovės aplinkybių jos būtų prasilenkusios.

[1] Prieš persikėlimą į Mediną Mekos tikintieji sudarė tik nedidelę dalį gyventojų ir patyrė persekiojimus bei smurtą.

27 Tikintieji! Neišduokite Alacho ir Jo Pasiuntinio, bei to, kas buvo jums patikėta, tai suvokdami.

28 Žinokite, kad jūsų turtas ir atžalos yra tik išbandymas, ir kad pas Alachą yra atlygis didis.

29 Tikintieji! Jeigu bijosite Alacho, Jis suteiks jums atskyrimą ˹tarp tiesos ir melo˺, apvalys jus nuo nuodėmių ir atleis jums. Alachas yra Viešpats neišsenkančio dosnumo.

30 ˹Atmink, Pranaše Muhamedai˺, kai netikintieji planavo tave įkalinti, nužudyti ar ištremti. Jie planavo, bet taip pat planavo ir Alachas. Tačiau Alachas yra geriausias planuotojas!

31 Kai Mūsų apreiškimai yra jiems skaitomi, jie sako: „Mes girdėjome tai. Jeigu norėtume, galėtume sukurti kažką panašaus. Šis ˹Koranas˺ tėra pasakos senovės!“

32 ˹Atminkite˺, kai jie meldė: „Alache! Jeigu tai yra tiesa iš Tavęs, atsiųsk mums akmenų lietų iš dangaus ar užklupk mus skausminga bausme!“

33 Bet Alachas jų nebaus, kol tu, ˹Pranaše˺, esi tarp jų, nei Jis baustų juos, jeigu jie melstų atleidimo.

34 Tačiau kodėl Alachas turėtų jų nebausti, kai jie kliudo ˹piligrimams˺ pasiekti Šventąją Mečetę, nors nėra jos ˹tikrieji˺ saugotojai? Dievobaimingieji yra ˹tikrieji˺ jos saugotojai, bet dauguma netikinčiųjų to nesuvokia.

35 Jų malda Šventajame Name buvo tik švilpavimas ir plojimai. Tad ragaukite bausmę už tikėjimo atmetimą!

36 Iš tiesų, netikintieji leidžia savo turtą, kad nugręžtų kitus nuo Alacho tako. Jie leis jį, kol pradės dėl to apgailestauti ir bus nugalėti. Netikintieji bus suvaryti Pragaran,

37 kad Alachas atskirtų blogį nuo gėrio. Jis surinks nedorėlius visus kartu ir sumes juos Pragaran. Jie yra pralaimėtojai.

38 Sakyk tiems, kurie atmetė tikėjimą, kad jeigu jie nustos – jiems bus atleista, bet jeigu tęs – jie turi pavyzdį iš prieš tai sunaikintų tautų.

39 Kovokite su jais, kol nebeliks nesantaikos ir visas garbinimas bus skirtas Alachui. Bet jeigu jie nustoja – iš tiesų, Alachas yra Visa Matantis, ką jie daro.

40 O jeigu jie nusigręš ˹nuo tiesos˺, tada žinokite, kad Alachas yra jūsų Saugotojas. Koks geras Saugotojas, koks geras Padėjėjas!

41 Žinokite, kad jūsų paimto laimikio vienas penktadalis yra skirtas Alachui, Pasiuntiniui, jo giminaičiams, našlaičiams, vargšams ir keliautojams, jeigu tikite į Alachą ir tuo, kas buvo apreikšta Mūsų tarnui atskyrimo dieną – dieną, kai ˹Badro mūšyje˺ susitiko dvi kariuomenės. Alachas yra Galintis Viską.

42 ˹Atminkite˺, kai buvote artimesnėje slėnio pusėję, o jie – tolimesnėje, ir karavanas buvo žemiau jūsų. Jeigu abi kariaunos būtų sutarusios mūšio laiką, būtumėt jį praleidę.[1] Tačiau ˹mūšis įvyko˺, kad Alachas įvykdytų priimtą sprendimą – kad sunaikintieji būtų sunaikinti ir kad gyvensiantieji gyventų, kai tiesa tapo aiški abiem. Iš tiesų, Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

43 ˹Atmink, Pranaše Muhamedai˺, kai Alachas parodė juos tavo sapne esant mažuma. Jeigu Jis būtų parodęs, kad jų yra daugybė, jūs, ˹tikintieji˺, būtumėt praradę narsą ir susiginčiję dėl reikalo ˹kovoti ar ne˺. Tačiau Alachas apsaugojo jus. Iš tiesų, Jis žino jūsų slapčiausias mintis.

44 Kariuomenėms susitikus, Jis padarė juos atrodančius tik keletu jūsų akyse ir jus atrodančius tik keletu jų akyse, kad Alachas įvykdytų tai, ką nulėmė. Pas Alachą viskas sugrįš.

45 Tikintieji! Būkite tvirti susidūrę su priešu ir minėkite Alachą dažnai, kad taptumėte sėkmingi.

46 Pakluskite Alachui ir Jo Pasiuntiniui ir nesiginčykite, kad neprarastumėte narsos ir netaptumėte silpni. Būkite ištvermingi. Iš tiesų, Alachas yra su ištvermingaisiais.

47 Nebūkite kaip tie ˹stabmeldžiai˺, kurie paliko savo namus pasipūtėliškai, norėdami pasirodyti prieš kitus žmones ir nugręžti juos nuo Alacho tako. Alachas aprėpia ˹Savo galia˺ tai, ką jie daro.

48 ˹Atminkite˺, kai Šėtonas išgražino jų ˹piktus˺ darbus ir tarė: „Niekas negali šiandien jūsų nugalėti. Aš esu jūsų pusėje.“ Tačiau abejoms pusėms susitikus jis tuoj pat atsitraukė, tardamas: „Aš neturiu jokių reikalų su jumis. Aš matau tai, ko jūs nematote. Aš bijau Alacho. Alachas baudžia griežtai.“

49 ˹Atminkite˺, kai veidmainiai ir tie, kurių širdyse liga, tarė: „Tikėjimas juos paklaidino.“ Tačiau kas pasikliauja Alachu – iš tiesų, Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

50 Jeigu tik galėtumėte matyti angelus, imančius netikinčiųjų sielas, daužančius jų veidus ir nugaras, sakančius: „Ragaukite deginančią bausmę!

51 Tai atlygis už jūsų darbus. Alachas nėra ˹Savo˺ tarnų skriaudėjas.“

52 Jų likimas yra kaip Faraono tautos ir buvusių anksčiau jų. Jie visi atmetė Alacho ženklus, tad už jų nuodėmes pagriebė juos Alachas. Iš tiesų, Alachas yra Galingas ir baudžia griežtai.

53 Taip yra, nes Alachas niekada nenutrauks Savo malonės žmonėms, kol jie nenutrauks savo tikėjimo. Iš tiesų, Alachas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

54 Taip buvo su Faraono tauta ir buvusiais anksčiau jos. Jie atmetė ženklus savo Viešpaties, tad Mes sunaikinome juos už jų nuodėmes ir paskandinome Faraono tautą. Visi jie buvo piktadariai.

55 Iš tiesų, blogiausios būtybės Alacho Akyse yra netikintieji, nepriimantys tikėjimo,

56 su kuriais tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, sudarei sutartis, bet jie sulaužė jas kiekvieną kartą, nebijodami to pasekmių.[1]

[1] Ši eilutė kalba apie Medinoje gyvenusią judėjų gentį, kuri nesilaikydavo sutarčių su musulmonais ir galiausiai išdavė juos kritinio „Apkasų“ mūšio metu, kai Mediną apgulė dešimties tūkstančių stabmeldžių kariuomenė. Už tai jos vyrams buvo įvykdyta egzekucija, o moterys ir vaikai paimti į nelaisvę.

57 Jei įveiksi juos mūšyje, padaryk iš to bauginantį pavyzdį jų pasekėjams, kad jie būtų atgrasyti.

58 Jeigu sužinai apie žmonių išdavystę, atsakyk jiems atvirai nutraukdamas sutartį. Iš tiesų, Alachas nemėgsta išdavikų.

59 Neleisk atmetusiems tikėjimą galvoti, kad negali jų pasiekti. Iš tiesų, jie negalės pasprukti.

60 Pasiruoškite prieš juos savo karine galia ir raiteliais, kuriais atgrasysite Alacho ir savo priešus, bei kitus iš jų, kurių nežinote, bet žino Alachas. Tai, ką leidžiate vardan Alacho, bus jums visiškai atlyginta ir nebūsite nuskriausti.

61 Jeigu jie siekia taikos – siek jos ir tu. Pasikliauk Alachu. Iš tiesų, Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis!

62 Bet jeigu jie nori tave apgauti, tada užteks tau Alacho. Jis padėjo tau Savo pagalba ir tikinčiaisiais.

63 Jis suvienijo jų širdis. Jei būtum išleidęs viso pasaulio turtą, to nebūtų tam užtekę, bet Alachas juos suvienijo. Iš tiesų, Jis yra Visa Galintis, Išmintingas.

64 Pranaše! Alacho užtenka tau ir tikintiesiems, kurie pasekė tavimi.

65 Pranaše! Kviesk tikinčiuosius kovai. Jeigu tarp jūsų bus dvidešimt ištvermingųjų, jie nugalės du šimtus, o jeigu bus šimtas – jie nugalės tūkstantį netikinčiųjų, nes jie yra žmonės, kurie nesupranta.[1]

[1] Šiais žodžiais Dievas uždraudė tikintiesiems trauktis iš mūšio net tuomet, kai priešų buvo dešimt kartų daugiau. Tačiau tai buvo per sunku, tad sekančioje eilutėje šis nurodymas buvo palengvintas.

66 Dabar Alachas palengvino jūsų sunkumą, žinodamas, kad esate silpni. Tad jeigu tarp jūsų bus šimtas ištvermingųjų, jie įveiks du šimtus, o jeigu bus tūkstantis, jie įveiks du tūkstančius, Alachui leidus. Alachas yra su ištvermingaisiais.

67Nedera Pranašui imti karo belaisvius, kol jis nepraliejo ˹savo priešų˺ kraujo žemėję.[1] ˹Imdami išpirką˺ jūs trokštate šios žemės gerybių, o Alachas trokšta jums Ateinančiojo gyvenimo. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

[1] Badro mūšio metu septyniasdešimt stabmeldžių buvo paimti į nelaisvę. Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, pasiteiravo savo bendražygių ir gavo patarimą įvykdyti kalinių egzekuciją. Tačiau užuot sekęs patarimu, jis vėl uždavė tą patį klausimą, kol kitas bendražygis pasiūlė prašyti išpirkos už kalinius. Tad šių stabmeldžių buvo pasigailėta, bet Dievas apreiškė, kad tai nebuvo teisingas sprendimas. Tuo metu musulmonų skaičius buvo labai mažas, todėl pasigailėdami didelio skaičiaus kalinių jie rizikavo savo pačių saugumu.

68 Jeigu ne ankstesnis sprendimas iš Alacho,[1] būtumėte užklupti didelės bausmės už išpirką, kurią pasiėmėte.

[1] T. y. sprendimas, jog vėliau išpirka už karo belaisvius bus leidžiama.

69 Tad džiaukitės tuo, ką pasiėmėte, nes tai yra leidžiama ir gera, ir bijokite Alacho. Iš tiesų, Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

70 Pranaše! Sakyk tau priklausantiems belaisviams: „Jei Alachas atras jūsų širdyse gėrį, Jis suteiks jums geriau už tai, kas buvo iš jūsų atimta, ir atleis jums. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!“

71 Bet jeigu jie panorės išduoti tave, tai jie jau buvo išdavę Alachą prieš tai, ir Jis suteikė jums galią prieš juos. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

72 Iš tiesų, tie, kurie priėmė tikėjimą, emigravo ˹į Mediną˺ ir kovojo savo turtu ir gyvybėmis vardan Alacho, bei tie, kurie jiems suteikė pastogę ir pagalbą – jie yra vieni kitų padėjėjai.[1] O už priėmusius tikėjimą ir neemigravusius – jūs nesate atsakingi už jų apsaugą, kol jie neišsikels. Tačiau jeigu jie siekia jūsų pagalbos ˹prieš persekiojimą˺ religijoje, tada privalote jiems padėti, išskyrus prieš žmones, su kuriais esate sudarę sutartis. Alachas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

[1] Čia kalbama apie dvi Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, bendražygių grupes: Mekos tikinčiuosius, kurie dėl persekiojimų persikėlė į Mediną ir dėl to buvo vadinami „Emigravusiaisiais“ (al-Muhādžirūn), bei Medinos tikinčiuosius, kurie jiems suteikė pagalbą ir apsaugą, ir dėl to buvo vadinami „Padėjėjais“ (al-Anṣār).

[1] Pirmaisiais metais po persikėlimo į Mediną buvo sudaryti brolybės ryšiai tarp vietinių ir naujai atvykusių tikinčiųjų. Šie ryšiai reiškė, kad vienam iš jų mirus, kitas paveldės turtą lyg iš tikro brolio. Apreiškus šią eilutę, tokie ryšiai buvo nutraukti.

73 Netikintieji yra padėjėjai vieni kitų. Jeigu nesielgsite taip pat, ˹padėdami vieni kitiems˺, didelė priespauda ir nedorybės įsivyraus žemėje.

74 Priėmę tikėjimą, emigravę ir kovoję vardan Alacho, bei suteikę jiems pastogę ir pagalbą – jie yra tikri tikintieji. Jiems skirtas atleidimas ir aprūpinimas dosnus.

75 O vėliau priėmę tikėjimą, emigravę ir kovoję greta jūsų – jie taip pat yra su jumis, bet turintys kraujo ryšius yra pirmesni ˹paveldėti˺, Alacho sprendimu.[1] Iš tiesų, Alachas yra Žinantis Viską.