48. Pergalė

Ši Medinos laikotarpio sūra yra pavadinta „Pergale“ pagal pirmąją eilutę, įvardijančią Chudaibyjos paliaubos kaip pergalę musulmonams. Šios paliaubos buvo sudarytos musulmonams bandant atlikti piligriminę kelionę į Meką. Stabmeldžiai juos sustabdė, nors tai buvo draudžiama pagal jų tradiciją, įsakančią priimti visus piligrimus. Sudarant kompromisą buvo pasirašytos paliaubos, ir stabmeldžiai prižadėjo leisti musulmonams atlikti piligriminę kelionę ateinančiais metais. Šių paliaubų metu tikintieji turėjo laisvę skleisti islamo žinią Arabijos pusiasalyje, dėl ko tūkstančiai žmonių priėmė islamą. Sūroje tikintieji yra giriami už jų pasiryžimą aukotis vardan Alacho ir Jo Pasiuntinio, o stabmeldžiai peikiami už tai, jog neleido musulmonams atlikti piligrimystės į Meką.

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

24 Jis sulaikė jų rankas nuo jūsų ir jūsų rankas nuo jų ˹Chudaibyjos slėnyje˺ šalia Mekos, po to, kai suteikė jums pergalę.[1] Alachas yra Matantis jūsų darbus.

1 Iš tiesų, Mes suteikėme tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, aiškią pergalę,

2 kad Alachas atleistų esamas ir būsimas tavo klaidas, išpildytų Savo malonę tau, vestų tave tiesiu keliu,

3 ir kad Alachas padėtų tau pagalba stipria.

4 Jis atsiuntė ramybę tikinčiųjų širdims, kad jie galėtų augti savo tikėjime. Tik Alachui priklauso dangų ir žemės galios. Alachas yra Visa Žinantis, Išmintingas!

5 Ir kad leistų tikintiesiems ir tikinčiosioms žengti į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, gyventi ten amžinai, ir kad atleistų jų nuodėmes. Tai yra didžiausias pasiekimas Alacho akyse.

6 Ir kad nubaustų veidmainius ir veidmaines, bei stabmeldžius ir stabmeldes, galvojančius apie Alachą blogomis mintimis – jiems skirtas prastas likimas. Alachas yra piktas ant jų. Jis juos prakeikė ir paruošė jiems Pragarą. Koks prastas kelionės tikslas!

7 Alachui priklauso dangaus ir žemės galios. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

8 ˹Pranaše Muhamedai˺, iš tiesų, Mes atsiuntėme tave liudininku, gerų žinių nešėju ir įspėjimo davėju,

9 kad priimtumėte tikėjimą į Alachą ir Jo Pasiuntinį, kad padėtumėte jam bei gerbtumėte jį, ir šlovintumėte Alachą rytais ir vakarais.

10 Iš tiesų, prisiekę tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, prisiekia Alachui. Alacho Ranka yra virš jų rankų. Tad sulaužęs priesaiką kenkia tik sau pačiam, o išpildančiam sandorą su Alachu – Jis suteiks jam atlygį didį.

11 Beduinai, pasilikę užnugaryje, sakys tau: „Mūsų turtai ir šeimos sulaikė mus, todėl prašyk mums atleidimo.“ Jų liežuviai sako tai, ko nėra jų širdyse. Sakyk: „Kas stovės už jus prieš Alachą, jeigu Jis panorės jus nubausti arba jums suteikti naudos? Iš tiesų, Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote.

12 Jūs galvojote, jog Pranašas ir tikintieji niekada negrįš pas savo šeimas, ir tai jūsų širdyse atrodė patraukliai. Jūsų mintys buvo piktos ir jūs tapote žmonėmis pasmerktais.“

13 Atmetusiems tikėjimą į Alachą ir Jo Pasiuntinį – iš tiesų, Mes paruošėme netikintiesiems liepsnojančią Ugnį.

14 Alachui priklauso dangų ir žemės valdžia. Jis atleidžia, kam panori, ir baudžia, ką panori. Alachas yra Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

15 Pasilikę užnugaryje sakys, kai eisite susirinkti mūšio laimikio: „Leiskite eiti paskui jus.“ Jie nori pakeisti Alacho Žodį. Sakyk: „Jūs neisite su mumis. Tai Alachas pranešė anksčiau.“ Tada jie sakys: „Jūs mums pavydite!“ Ne! Jie beveik nieko nesupranta.

16 ˹Pranaše Muhamedai˺, sakyk beduinams, pasilikusiems užnugaryje: „Jūs būsite pakviesti kautis su galingais žmonėmis, tuomet jūs kovosite su jais arba jie pasiduos. Jeigu paklusite, Alachas jums atlygins, bet jeigu nusigręšite kaip prieš tai, Jis jus nubaus skausminga bausme.“

17 Nėra aklam ir luošam nuodėmės, ir nėra sergančiam nuodėmės, ˹jeigu jie neina kovoti˺. Paklūstančius Alachui ir Jo Pasiuntiniui – Jis priims juos į Rojaus sodus, kuriuose teka upės, o nusigręžiančius – Jis nubaus juos skausminga bausme.

18 Iš tiesų, Alachas buvo patenkintas tikinčiaisiais, kai jie prisiekė tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, po medžiu.[1] Jis žinojo, kas buvo jų širdyse ir atsiuntė jiems ramybę. Jis apdovanojo juos artima pergale[2]

[1] Šį priesaika po medžiu buvo atlikta Mekos stabmeldžiams sustabdžius musulmonų piligrimus, prieš Chudaibyjos paliaubų sudarymą. Musulmonai išsiuntė savo pasiuntinį į Meką deryboms. Tačiau joms užtrukus, jie įtarė, kad pasiuntinys buvo nužudytas. Nors piligrimai nebuvo pasiruošę kovai, jie davė priesaiką, kad reikalui esant, stos į kovą su Mekos stabmeldžiais.

[2] T.y. Khaibar gyvenvietės užėmimu.

19 ir karo laimikiu, kurį jie atsiims. Alachas yra Visa Galintis, Išmintingas!

20 Alachas jums pažadėjo didžiulį laimikį, kurį gausite, ir dėl to paskubino ˹šias paliaubas˺ jums, bei sulaikė žmonių rankas nuo jūsų, kaip ženklą tikintiesiems, ir kad vestų jus tiesiu keliu.

21 Yra ir kitų ˹pergalių jums prižadėtų˺, kurioms dar nesate pasiruošę. Alachas jas laiko ˹jums˺. Alachas yra Galintis viską.

22 Jei netikintieji būtų kovoję su jumis, be abejonės jie būtų atsukę savo nugaras ir nebūtų suradę nei globėjo, nei pagalbininko.

23 Tai yra Alacho būdas, kuris jau buvo įvykęs anksčiau.[1] Alacho būdas nesikeičia.

[1] Dievo būdas yra atsiųsti pasiuntinius tautoms ir, jeigu jie yra atmetami, nubausti juos atmetusius žmones.

[1] Musulmonų piligrimai vykdami į Meką buvo užpulti mekiečių grupės, bet ją nugalėjo ir paėmė užpuolikus kaliniais, kurie vėliau buvo paleisti.

25 Jie yra atmetę tikėjimą, atstūmę jus nuo Uždraustos Mečetės ˹Mekoje˺, ir neleidę aukojamiems gyvuliams pasiekti aukos vietą. ˹Mes būtume leidę jums žengti į Meką˺, jeigu ne tikintieji ir tikinčios, kurių nepažinojote ir dėl nepažinojimo galėjote nužudyti, užsitraukdami nuodėmę to nežinodami. Taip buvo, nes Alachas veda Savo malonėn ką panori. Jeigu tie tikintieji būtų atsiskyrę, Mes skirtume skausmingą bausmę netikintiesiems.

26 Kai atmetę tikėjimą pripildė savo širdis neišmanymo laikų pasididžiavimu, Alachas atsiuntė Savo ramumą Pasiuntiniui ir tikintiesiems, ir padarė juos prisirišusiais prie pamaldumo žodžio,[1] nes jie buvo to nusipelnę ir verti. Alachas yra Žinantis Viską.

[1] Pamaldumo žodis yra islamo tikėjimo liudijimas, jog niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Dievą, ir kad Muhamedas yra Jo Pasiuntinys.

27 Išties Alachas išpildys tai, ką parodė Savo Pasiuntiniui tiesoje.[1] Jūs įžengsite į Šventąją Mečetę, jeigu Alachas to panorės, saugūs, nuskustais plaukais,[2] be baimės. Jis žinojo tai, ko nežinojote, tad pirmiausia Jis suteikė jums artimą pergalę.

[1] Ši eilutė kalba apie sapną, kuriame Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, įžengė į Meką kartu su bendražygiais, atlikdamas piligriminę kelionę.

[2] Vienas iš piligriminės kelionės ritualų yra vyrams nusiskusti galvas plikai, o moterims pakirpti plaukus.

28 Jis siuntė Savo Pasiuntinį teisingu vedimu ir teisingu tikėjimu, kad padarytų jį viršesniu. Alacho užtenka to paliudijimui.

29 Muhamedas yra Alacho pasiuntinys. Esantys su juo yra griežti atmetusiems tikėjimą ir gailestingi vieni kitiems. Tu matai juos besilenkiančius ir puolančius kniūbsčia ˹maldoje˺, siekiančius atlygio iš Alacho ir Jo patenkinimo. Jų ˹tikėjimo˺ ženklas yra ant jų veidų, paliktas po puolimo kniūbsčia. Tai yra jų aprašymas Toroje, o jų aprašymas Evangelijoje yra kaip sėkla, kuriai išdygus jos stiebai tapo stipriais. Tada jie sustorėjo ir tapo tiesūs, džiuginantys sėjėjus. Šiuo būdu ˹Alachas˺ padaro tikinčiuosius apmaudu netikintiesiems. Alachas pažadėjo priėmusiems tikėjimą ir darantiems gera atleidimą ir atlygį didį.