91. Saulė

Šios sūros, apreikštos Mekos laikotarpiu, centrinė tema yra sielos apvalymas. Kaip ir praėjusioje sūroje, čia kalbama apie žmogų savo noru pasirenkantį apvalyti savo sielą gėriu arba ją suteršti blogiu. Samūdiečių tauta yra pateikiama kaip pavyzdys tų, kurie atmesdami Dievo nurodymus pasirinko blogio kelią.

Grįžti į Koraną

„Miestas“

„Naktis“

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Prisiekiu saule ir jos ryto švytėjimu,

2 ir mėnuliu, sekančiu iš paskos,

3 ir diena, išryškinančia jos švytėjimą,

4 ir naktimi, ją užklojančia,

5 ir dangumi bei jį pastačiusiu,

6 ir žeme bei ją patiesusi,

7 ir siela, bei suteikusiu jai išvaizdą

8 ir įkvėpusiu jai ˹supratimą˺ nepaklusnumo ir dievobaimingumo!

9 Klestintis tas, kuris ją apvalė,

10 bet pralaimėjo tas, kuris ją sugadino!

11 Samūdiečiai atmetė ˹savo pasiuntinį˺ pasipūtėliškai,

12 kai pakilo didžiausias jų nedorėlis ˹norėdamas nužudyti kupranugarę˺.

13 Tad Alacho pasiuntinys jam tarė: „Alacho kupranugarei ir jos gėrimo laikui ˹netrukdykite˺!“

14 Tačiau jie atmetė jį ir paskerdė ją. Tad sutrypė juos Viešpats už jų prasikaltimą ir sulygino juos su žeme,

15 nesibaimindamas to pasekmių.[1]

[1] Pasekmės, apie kurias kalbama šioje eilutėje, yra žmonių kaltinimai Dievui dėl Jo sprendimo sunaikinti nuodėmingus nusikaltėlius. Dievas yra Visa Žinantis ir Teisingas. Jis baudžia tik tada, kai žmonės yra to nusipelnę. Žmonės, išreikšdami nepasitenkinimą Dievo sprendimu, parodo savo pasipūtimą prieš Visa Galintį ir Visa Žinantį, o Jis pats dėl to netampa nė kiek menkesnis.

Pranešti apie klaidą

Grįžti į Koraną