44. Smogas

Ši Mekos laikotarpio sūra yra pavadinta smogo vardu pagal jos 10-ąją eilutę. Šioje sūroje pabrėžiama tai, jog Koranas buvo siųstas kaip malonė žmonijai. Kaip ir ankstesnėje, šioje sūroje Mekos stabmeldžiai yra palyginami su Faraono pasekėjais, kurie, apsimesdami tikinčiaisiais, prašė Mozės nutraukti jiems siųstą bausmę. Tačiau iškart po bausmės nutraukimo jie grįžo į netikėjimą.

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

11 apimančiu žmones. ˹Jie šauks˺: „Tai yra skausminga bausmė.

12 Mūsų Viešpatie! Panaikink šią bausmę nuo mūsų. Iš tiesų, mes esame tikintieji!“

13 Kaip pravers jiems šis atsiminimas [t.y. tikėjimo priėmimas], kai prieš tai buvo atėjęs pas juos pasiuntinys, išaiškinantis,

14 bet jie nusigręžė nuo jo, tardami: „Beprotis, apmokytas ˹kitų˺!“

15 Iš tiesų, Mes pašalinsime bausmę truputį ir jūs sugrįšite.[1]

2 Prisiekiu Raštu, išaiškinančiu!

3 Iš tiesų, Mes apreiškėme Jį palaimintą naktį.[1] Iš tiesų, Mes perspėjame ˹žmoniją˺.

[1] T.y. Galybės naktį (žr.: 97 sūrą).

4 Tą naktį kiekvienas paskyrimas yra nulemtas

5 Mūsų įsakymu. Iš tiesų, Mes siunčiame ˹pasiuntinius˺

6 kaip malonę iš jūsų Viešpaties. Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis –

7 dangų ir žemės, ir viso, kas tarp jų Viešpats, jeigu tikite tvirtai!

8 Niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį. Jis suteikia gyvybę ir mirtį. Jis yra jūsų ir jūsų protėvių Viešpats.

9 Ne! Jie žaidžia savo abejonėje.

10 Tad lauk Dienos, ˹Pranaše Muhamedai˺, kai dangus bus uždengtas aiškiu smogu,[1]

[1] Tarp Korano aiškintojų vyrauja keli šio smogo paaiškinimai: smogas, ištikęs Mekos stabmeldžius sausros periodu; smogas, uždengiantis dangų kaip vienas Teismo Dienos ženklų; arba smogas, pasirodęs Teismo Dienos metu.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

1 Chā-Mym.[1]

[1] Pagal skirtingus paaiškinimus, sugrįžimas šioje eilutėje gali reikšti sugrįžimą į netikėjimą arba sugrįžimą teismui pas Dievą.

16 Tądien Mes sugriebsime ˹jus˺ didžiu sugriebimu. Iš tiesų, Mes atsilyginsime.

17 Išties Mes išbandėme Faraono tautą – taurus pasiuntinys atėjo pas juos,

18 ˹skelbiantis˺: „Atiduokite man Alacho tarnus. Aš esu jums patikimas pasiuntinys.

19 Nebūkite pasipūtę prieš Alachą. Iš tiesų, aš atėjau pas jus su įrodymu aiškiu.

20 Iš tiesų, aš siekiu prieglobsčio pas savo ir jūsų Viešpatį, tad neužmėtykite manęs akmenimis.

21 Jeigu netikėsite manimi, tada palikite mane ramybėje.“

22 Galiausiai ˹Mozė˺ sušaukė savo Viešpačiui: „Šie yra žmonės nedori!“

23 ˹Alachas atsakė˺: „Iškeliauk su Mano tarnais nakties metu. Iš tiesų, jūs būsite sekami.

24 Palik jūrą ramumoje ˹jai būnant perskirtai˺. Iš tiesų, jie bus kariauna nuskandinta.“

25 Kiek jie paliko sodų ir šaltinių,

26 javų bei kilmingų vietų,

27 ir gyvenimo malonumų, kuriais džiaugdavosi.

28 Taip buvo! Mes davėme tai paveldėti kitiems žmonėms.

29 Nei dangus, nei žemė neraudojo dėl jų, nei buvo jiems ˹likimas˺ atidėtas.

30 Išties Mes išgelbėjome Izraelio tautą nuo žeminančios bausmės –

31 nuo Faraono. Iš tiesų, jis buvo tironas, peržengiantis ribas.

32 Ir išties Mes pasirinkome izraelitus virš kitų tai žinodami.

33 Mes parodėme jiems ženklus, kuriuose buvo aiškus išbandymas.

34 Iš tiesų, šie ˹Mekos stabmeldžiai˺ sako:

35 „Nieko nebus po mūsų pirmosios mirties. Mes nebūsime prikelti.

36 Sugrąžink mūsų protėvius, jei sakai tiesą.“

37 Ar jie yra geresni už Tubbo tautą ir buvusius anksčiau jų?[1] Mes sunaikinome juos, nes jie buvo nedori.

[1] Tubba al-Chimiari buvo vienas Jemeno karalių, kurio tauta buvo užsispyrusi savo netikėjime ir dėl to sunaikinta. Šių žmonių civilizacija buvo kultūriškai ir materialiai pranašesnė už mekiečių.

38 Mes nesukūrėme dangų ir žemės, bei visko, kas tarp jų, žaisdami.

39 Mes sukūrėme juos su tikslu, bet dauguma žmonių to nežino.

40 Iš tiesų, Sprendimo Diena bus visiems paskirtu laiku.

41 Diena, kai artimasis nebus naudingas artimajam nė kiek, ir jiems nebus suteikta pagalba,

42 išskyrus tuos, kuriems skirs malonę Alachas. Iš tiesų, Jis yra Visa Galintis, Suteikiantis Malonę!

43 Iš tiesų, Zakūmo medis[1]

[1] Žr.: 37:62–66.

44 bus maistas nusidėjėliams.

45 Kaip drumzlus aliejus, jis virs pilvuose,

46 virimu plikančio vandens.

47 ˹Bus pasakyta˺: „Griebk juos ir tempk į Pragaro gelmes.

48 Tada pilk ant jų galvų bausmę verdančio vandens.

49 Ragauk tai! Juk esi galingas ir kilnus!

50 Iš tiesų, jūs dėl to abejojote.“

51 Iš tiesų, dievobaimingi turės saugią vietą,

52 soduose ir šaltiniuose,

53 apsirengę puikaus šilko ir brokato drabužiais, žiūrintys vieni į kitus.

54 Taip bus. Mes sutuoksime juos su gražių akių mergelėmis.

55 Ten jie prašys visų vaisių, būdami saugūs.

56 Jie neragaus ten mirties, išskyrus pirmąją mirtį. Jis bus juos apsaugojęs nuo Pragaro bausmės,

57 malone iš tavo Viešpaties. Tai yra pergalė didžiausia.

58 Iš tiesų, Mes padarėme Koraną lengvu tavo kalba, ˹Pranaše Muhamedai˺, galbūt jie susimąstys.

59 Tad lauk! Iš tiesų, jie irgi laukia.