30. Romėnai

Ši sūra, apreikšta Mekos laikotarpiu, pavadinta pagal nuorodą į Rytų Romos (Bizantijos) imperijos pralaimėjimą prieš Persijos Sasanidų imperiją 613–14 m. po Kr. bei išpranašautą vėlesnę bizantiečių pergalę. Sūroje žmonės raginami apmąstyti Dievo stebuklus randamus savyje, danguje ir žemėje. Dievo galia suteikti gyvybę nevaisingai žemei pateikiama kaip Jo gebėjimo prikelti mirusiuosius bei Jo malonės ženklas. Netikintieji yra raginami priimti tikėjimą kol ne vėlu, o Pranašas Muhamedas, tebūnie jam taika, skatinamas būti kantriu ir nepaisyti jį išjuokiančių netikinčiųjų.

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Alif-Lām-Mym.[1]

2 Romėnai buvo nugalėti

3 žemiausioje žemės vietoje,[1] tačiau po pralaimėjimo jie triumfuos,

[1] „Žemiausioje žemės vietoje“ taip pat gali reikšti ir „artimoje žemėje“.

4 po keleto metų. Alachui priklauso sprendimas – pirmas ir paskutinis. Tądien tikintieji džiaugsis

5 Alacho nulemta pergale. Jis suteikia ją, kam panori. Jis yra Visa Galintis, Suteikiantis Malonę!

6 Tai yra Alacho pažadas. Alachas niekada nesulaužo pažado Savo. Tačiau dauguma žmonių to nežino.

7 Jie težino šio gyvenimo paviršutinius reikalus ir yra abejingi Ateinančiajam.

8 Ar jie nesusimąstė apie save pačius? Alachas sukūrė dangus, žemę ir viską, kas tarp jų, su tikslu ir iki nustatyto laiko. Tačiau daugelis žmonių neigia susitikimą su Viešpačiu savo.

9 Ar jie nekeliavo žeme ir nematė likimo buvusių anksčiau jų? Jie buvo stipresni už juos – jie labiau dirbo žemę ir daugiau pastatė ant jos už šiuos ˹Mekos stabmeldžius˺. Jų pasiuntiniai atėjo pas juos su aiškiais ženklais. Alachas jų nenuskriaudė, bet jie nuskriaudė patys save.

10 Tada piktadariai patyrė baisų likimą, nes atmetė ir išjuokė Alacho apreiškimus.

11 Alachas sutveria kūrinius ir juos prikels. Tada pas Jį sugrįšite.

12 Kai ateis Valanda, tądien nusikaltėliai bus neviltyje.

13 Jie neturės užtarimo iš savo garbintų stabų ir patys juos atmes.

14 Kai ateis Valanda, tądien žmonės bus padalinti ˹į dvi grupes˺.

15 Tie, kurie priėmė tikėjimą ir darė gera, džiaugsis Rojaus sodais,

16 o tie, kurie jį atmetė ir neigė Mūsų apreiškimus ir susitikimą Ateinančiame gyvenime, bus atvesti bausmei.

17 Tad aukštinkite Alachą vakare ir ryte –

18 šlovė ir dėkingumas Jam danguose ir žemėje – bei vėlyvą popietę ir vidurdienį.[1]

[1] Šios eilutės apibūdina penkių kasdienių maldų laikus. Vakaras reiškia vakaro ir naktinę maldas, rytas – aušros maldą, o popietė ir vidurdienis – vidurdienio ir popietės maldas.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

19 Jis suteikia gyvybę mirusiajam ir mirtį gyvajam. Jis prikelia žemę po mirties. Taip Jis prikels ir jus.

20 Vienas Jo ženklų yra tai, kad Jis sukūrė jus iš dulkės – ir štai! – tapote žmonėmis pasklidusiais ˹žemėje˺.

21 Kitas Jo ženklų yra tai, kad Jis sukūrė jums sutuoktinius, kad gyventumėte kartu jaukiai. Jis sukūrė meilę ir malonę tarp jūsų. Iš tiesų, tame yra ženklai mąstantiems žmonėms.

22 Kitas Jo ženklų yra dangų ir žemės sukūrimas bei įvairovė jūsų kalbų ir spalvų. Iš tiesų, tame yra ženklai žinantiems žmonėms.

23 Kitas Jo ženklų yra jūsų miegas naktį ir dieną bei jūsų ieškojimas Alacho malonių ˹jų metu˺. Iš tiesų, tame yra ženklai besiklausantiems žmonėms.

24 Kitas Jo ženklų yra tai, kad Jis parodo jums žaibą, bauginantį ir suteikiantį viltį.[1] Jis siunčia vandenį iš dangaus, atgaivindamas žemę po mirties. Iš tiesų, tame yra ženklai protaujantiems žmonėms.

[1] Žaibavimas yra ženklas audros, kuri savo lietumi atgaivina žemę, bet taip pat baugina savo galia ir galimybe daryti žalą.

25 Kitas Jo ženklų yra tai, kad dangus ir žemė stovi tvirtai Jo įsakymu. Paskui Jis pašauks jus iš po žemės ir jūs ateisite visi.

26 Jam priklauso visa, kas danguose ir žemėje, ir visa Jam paklūsta!

27 Jis pradeda kūrimą ir jį pakartoja – tai Jam dar lengviau. Jis yra aukščiau bet kokio palyginimo danguose ir žemėje. Jis yra Visa Galintis, Išmintingas!

28 Jis pateikia jums pavyzdį iš jūsų pačių gyvenimo: ar leistumėte savo vergams tapti pilnaverčiais partneriais tame, ką jums suteikėme? Ar bijote jų taip, kaip bijote vieni kitų? Taip Mes išaiškiname Savo apreiškimus protaujantiems žmonėms.

29 Tačiau piktadariai seka savo troškimais neturėdami žinių. Kas gali atvesti į kelią tuos, kuriuos Alachas palieka nuklydusius,[1] jiems neturint pagalbininko?

[1] Ši „prigimtis“, arabiškai vadinama fiṭra, yra kiekvieno žmogaus polinkis tikėti į Kūrėją ir noras išpildyti Jo valią.

39 Ką skolinate lupikaudami, siekdami praturtėti iš kitų žmonių turto, nebus padauginta pas Alachą, bet tai, ką aukojate labdarai, trokšdami Alacho malonės – tiems bus atlyginta su kaupu.

40 Alachas – Jis sukūrė ir aprūpino jus, ir paskui suteiks jums mirtį ir po to – naują gyvenimą. Kurie iš jūsų stabų gali tai padaryti? Išaukštintas Alachas virš to, ką Jam priskiria!

41 Žemėje ir jūroje pasklido nedorybės dėl žmonių veiksmų, kad Alachas duotų jiems paragauti dalį jų darbų pasekmių. Galbūt jie atsigręš!

42 Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Keliaukite žeme bei jūra ir žiūrėkite, koks likimas ištiko buvusius anksčiau – dauguma jų buvo stabmeldžiai.“

43 Tad būk kantrus tikėjime tvirtai, ˹Pranaše Muhamedai˺, kol neatėjo Diena iš Alacho, kuri negali būti atidėta. Tądien žmonės bus suskirstyti –

44 atmetusieji tikėjimą kentės atmetimo naštą, o darantys gera – jie ruošia sau ˹amžinus namus˺,

45 kad Jis atlygintų priėmusiems tikėjimą ir dariusiems gera iš Savo malonės. Iš tiesų, Jis nemėgsta tikėjimą atmetusiųjų.

46 Vienas Jo ženklų yra tai, kad Jis siunčia vėjus, nešančius gerą žinią, kad leistų jums pajausti Jo malonę, ir kad laivai plauktų pagal Jo nurodymą, ir kad siektumėte Jo malonių. Galbūt būsite dėkingi!

47 Išties anksčiau tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺, Mes siuntėme pranašus kiekvienai jų tautai, tad jie atėjo su aiškiais įrodymais. Tada nubaudėme nusikaltėlius. Mūsų pareiga yra padėti priėmusiems tikėjimą.

48 Alachas siunčia vėjus, suformuojančius debesis, išsklaidydamas juos po dangų, kaip panori, ir suardydamas juos. Tada matote, kaip iš jų krinta lietus. Žiūrėkite, kaip džiaugiasi Jo tarnai, kai Jis aplieja ką panori iš jų,

49 nors prieš tai jie buvo dėl to praradę viltį.

50 Žiūrėkite į Alacho malonės ženklus – kaip po mirties Jis atgaivina žemę! Iš tiesų, Jis prikels mirusiuosius. Jis yra Galintis Viską.

51 Bet jeigu nusiųsime blogus vėjus ir jie matys savo pasėlius vystančius, jie neigs ˹suteiktas malones˺ iškart.

52 ˹Pranaše Muhamedai˺, tu negali priversti mirusius girdėti ir negali priversti kurčiuosius girdėti kvietimą, kai jie nusigręžia ir pasišalina.

53 Tu negali išvesti aklųjų iš jų paklydimo – tave išgirsti gali tik tikintys Mūsų apreiškimais, paklūstantys ˹Mums˺.

54 Alachas sukūrė jus silpnus, o po silpnumo suteikė jėgą, tada jėgą pavertė silpnumu ir senyvu amžiumi. Jis kuria, ką panori. Jis yra Visa Žinantis, Visa Galintis!

55 Dieną, kai ateis Valanda, nusikaltėliai prisieks, kad ˹šiame gyvenime˺ užtruko ne ilgiau kaip valandą. Taip jie buvo suklaidinti.

56 Tačiau turintys žinių ir tikėjimą tars: „Išties jūs buvote jame kiek paskirta Alacho iki Prikėlimo Dienos. Tad štai Prikėlimo Diena, bet jūs to nežinojote.“

57 Tądien piktadarių pasiteisinimai jiems nepadės ir jiems nebus leista pasitaisyti.

58 Išties šiame Korane Mes pateikėme kiekvieną palyginimą žmonėms. Jei tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, jiems atneši stebuklą, netikintieji vis vien sakys: „Jūs tik apgaudinėjate.“

59 Tokiu būdu Alachas užantspaudavo nenorinčiųjų žinoti širdis.

60 Tad būk kantrus – Alacho pažadas yra tikras. Neleisk tavęs liūdinti tvirto tikėjimo neturintiesiems.

[1] Dievas palieka paklydusius tuos, kurie atsisako priimti Jo vedimą.

30 Tad būk kantrus tikėjime tvirtai, ˹Pranaše Muhamedai˺. Tai yra prigimtis,[1] Alacho duota žmonėms – tegul nebūna Alacho kūriniuose pakitimo. Tai yra teisingas tikėjimas, bet dauguma žmonių to nežino.

31 Gręžkitės tik į Jį, jūs visi, Jo bijokite, atlikite maldą ir nebūkite stabmeldžiai,

32 suskirstę savo religiją į sektas, kiekvieną džiūgaujančią savo tikėjimu.

33 Kai žmones užklumpa sunkumai, jie šaukiasi savo Viešpaties ir kreipiasi į Jį siekdami pagalbos, tačiau vos tik Jis suteikia jiems Savo malonę, kai kurie jų garbina stabus vietoj savo Viešpaties,

34 nerodydami dėkingumo už tai, ką jiems davėme. Tad mėgaukitės, nes greitai žinosite!

35 Ar siuntėme jiems įgaliojimą, patvirtinantį tai, ką jie garbina vietoj Alacho?

36 Kai suteikiame žmonėms malonę – jie džiaugiasi ja, bet kai jiems nutinka kažkas bloga, dėl savo pačių darbų – jie sielvartauja.

37 Ar jie nemato, kad Alachas suteikia gausų aprūpinimą ir sulaiko jį kam panori? Iš tiesų, tame yra ženklai tikėjimą priėmusiesiems!

38 Duokite artimiesiems tai, kas jiems priklauso, bei vargšams ir keliautojams. Tai geriau siekiantiems Alacho malonės.[1] Jie bus sėkmingi.

[1] Verčiant pažodžiui: „išskyrus Jo Veidą.“