Šeima islame – tarp stereotipų ir realybės

Šeima islame yra laikoma visuomenės pamatu, kurios stiprybė arba silpnumas yra grindžiami būtent šeimos stiprybe ar silpnumu. Arabų kalboje žodžio šeima (usra) leksinė reikšmė yra kilusi iš žodžių, reiškiančių vienybę, artumą ir apsaugą. Tai žmonių grupė, kurią jungia glaudūs ryšiai, palaikantys juos kartu.

Prieš diskusiją apie šeimos vaidmenį ir jos svarbą islame, labai svarbu išsiaiškinti, kokie klaidingi įsitikinimai, plačiai paplitę vakarų visuomenėje, trukdo geriau pažinti ir suprasti islamą tokį, koks jis yra. Vienas iš tokių neteisingų įsitikinimų yra vyro diktatas ir visiška žmonos veiksmų kontrolė. Neretai vakarų žiniasklaida musulmonus vyrus vaizduoja kaip žiaurius despotus, kurie muša savo žmoną (ar kelias žmonas), jei ji padaro kažką priešingai jo užgaidoms, ir neduoda jai jokio balso.

Tačiau tai paprasčiausia netiesa. Korane sudavimas moteriai yra kraštutinė priemonė, leidžiama tik tokiu atveju, kuomet moteris pastoviai pažeidinėja vyro teises, o ne pagal vyro norus: ,,O toms žmonoms, kurių netinkamą elgesį matote, patarkite joms ˹elgtis teisingai˺. ˹Bet jeigu jos nenustoja˺, tada apleiskite jas lovose. ˹Bet jeigu jos ir toliau nenustoja˺, tuomet ˹švelniai˺ suduokite joms. Tačiau jeigu jos klauso jūsų, jūs neturite teisės prieš jas“ [Koranas 4:34]. Bet netgi tuomet leidžiama tik švelni jėgos forma, neliečiant jautrių vietų, kaip veidas, ir nepaliekant jokių žymių.

Iš tiesų, islamo religija išlaisvino musulmones moteris, užtikrindama joms lygias teises su savo vyru. Tiek vyrams, tiek moterims Dievas pažadėjo tą patį atlygį už gerą elgesį ir tokią pat bausmę už blogą elgesį. Tai yra ryškiai atspindima šioje Korano eilutėje: „Tad jų Viešpats atsakė: ‘Aš niekuomet neatmesiu nė vieno iš jūsų – vyrų ar moterų – atlygio už jūsų darbus. Abiem bus atlyginta po lygiai’“ [Koranas 3:195]. Taip pat, moterų ir vyrų lygybė yra pabrėžta šioje eilutėje: „Iš tiesų, paklūstantys ir paklūstančios ˹Alachui˺, priėmę tikėjimą ir jį priėmusios, atsidavę ir atsidavusios, teisingieji ir teisingosios, kantrieji ir kantriosios, nuolankūs ir nuolankios, aukojantys ir aukojančios, pasninkaujantys ir pasninkaujančios, dorybingi ir dorybingos, dažnai Alachą prisimenantys ir prisimenančios – Alachas paruošė jiems atleidimą ir atlygį didį“ [Koranas 33:35].

Tuo tarpu, šioje Korano eilutėje: „Žmonos turi tokias pačias teises, kaip ir pareigas, pagal tai, kas teisinga. Tačiau jų vyrai yra ˹atsakomybės˺ laipsniu aukščiau jų“ [Koranas 2:228], kalbant apie vyro buvimą aukščiau už savo žmoną, visai nenorima pasakyti, jog Dievas sukūrė vyrus pranašesniais už moteris. Vyras ir žmona papildo vienas kitą, nes jie abu yra vienas kito kūno dalys – jei vyras yra galva, moteris yra kūnas. Tačiau siekiant visapusiško šeimos klestėjimo ir gerovės, būtina perduoti šeimos suverenitetą ir vadovavimą vyrams, nes Dievas suteikė jiems atsakomybę.

Vyrai yra atsakingi ne tik už savo šeimos, bet ir visuomenės bei religijos gynimą. Jų, kaip globėjų, pareiga yra rūpintis savo šeima. Tačiau tai nereiškia, kad mainais už saugumą (fizinį, finansinį ir emocinį) jie gali reikalauti iš moterų visiško paklusimo nesuteikiant joms jokio pasirinkimo.

Tiek vyro, tiek žmonos indėlis į šeimos gerovę yra vienodai svarbus. Šeimos sistema judės teisinga linkme tik tada, kai kiekvienas jos narys pasirūpins savo teisėmis ir pareigomis. Ši Korano eilutė aiškiai apibrėžia, kas šeimos pamatui suteikia tvirtumo ir stabilumo: ,,Vyrai yra moterų globėjai dėl to, ką Dievas suteikė vieniems daugiau nei kitiems, ir dėl jų pareigos išlaikyti jas savo turtu. Todėl pamaldžios moterys yra paklusnios, saugančios tai, ką Dievas joms patikėjo saugoti vyrui nesant šalia“ [Koranas 4:34].

Islamas traktuoja vyrą ir moterį kaip lygius ir sukurtus iš vienos sielos: ,,Žmonija! Bijokite savo Viešpaties, Sukūrusio jus iš vienos sielos, iš kurios Jis sukūrė jai partnerę ir paskleidė iš jų daugybę vyrų bei moterų“ [Koranas 4:1]. Pranašas Muhamedas pasisakė prieš bet kokius kankinimus, žiaurumą ar nežmonišką elgesį prieš moteris. Iki islamo atėjimo moterys buvo laikomos vergėmis ar net žemesnėmis už gyvūnus. Arabijoje būta ir tokių atvejų, kai gimus mergaitei ją palaidodavo gyvą. Sūnui visada buvo teikiama pirmenybė prieš dukrą. Islamo religija griežtai pasmerkė šią nusikalstamą praktiką.

Korane tiek berniuko, tiek mergaitės gimimas yra laikomas Dievo dovana: ,,Dievui priklauso karalystė dangų ir žemės. Jis kuria, ką panori. Jis padovanoja, kam nori, dukras, ir padovanoja, kam nori, sūnus“ [Koranas 42:49]. Islamas visiškai pakeitė iki tol vyravusį tėvų požiūrį į savo vaikus ir išmokė juos su savo vaikais elgtis vienodai, nepaisant jų lyties.

Kalbant apie šeimyninį gyvenimą, islamas leidžia vyrui turėti iki keturių žmonų, tačiau tik tuo atveju, kai jis geba su visomis elgtis vienodai: ,,Tuomet veskite kitas, jums tinkamas moteris – dvi, tris, ar keturias. Bet jeigu bijote, jog nebūsite joms teisingi, tuomet tik vieną“ [Koranas 4:3].

Kadangi islamas draudžia nesantuokinius santykius, o seksualumas yra suvokiamas kaip vienas iš esminių žmogaus gyvenimo komponentų, kuris turėtų būti reguliuojamas siekiant išlaikyti vyrų ir moterų moralę, šis žmogaus potraukis yra institucionalizuojamas per santuoką. Tokiu būdu santuoka apsaugo visuomenės narius nuo svetimavimo (zina).

Tačiau santuoka yra ne tik vyrų ir moterų seksualinio geismo tenkinimas. Pirminiai santuokos tikslai yra suteikti šilumą, ramybę ir apsaugą. Kadangi gimę vaikai turi teisę augti stabilioje ir saugioje aplinkoje, tėvų santuoka jiems suteikia tokią aplinką. Kaip jau buvo minėta šio straipsnio pradžioje, šeima islame yra laikoma visuomenės pamatu, todėl jos stabilumas, tikima, sukurs stabilią visuomenę ir galiausiai stabilią civilizaciją.

Šeima taip pat yra ir pagrindinė švietimo institucija, kadangi žmogus pirmiausia sužino apie normas, vertybes ir religiją būtent šeimoje. Viena iš pagrindinių moterų pareigų yra ugdyti vaikus pagal islamo principus ir visuomenės normas. Žinoma, svarbu, kad tiek tėvai, tiek vaikai nepamirštų savo įsipareigojimų vieni kitiems. Korane ne kartą nurodoma gerbti savo tėvus ir jais rūpintis senatvėje: ,,Mes įsakėme žmonėms būti geriems savo tėvams. Motinos juos išnešiojo dideliame sunkume ir jų žindymas truko dvejus metus. Būk dėkingas Man ir savo tėvams. Pas Mane yra sugrįžimas“ [Koranas 31:14]; ,,Tavo Viešpats įsakė tau negarbinti nieko, išskyrus Jį, ir būti geru tėvams. Jeigu jie abu ar vienas jų pasiekia senyvą amžių, nesakyk jiems „Fui!“ ir nešauk ant jų, bet kreipkis į juos pagarbiai. Būk nuolankus prieš juos iš malonės ir melsk: „Mano Viešpatie! Būk maloningas jiems – jie rūpinosi manimi, kai buvau jaunas“ [Koranas 17:23-24].

Visuomenėje, kurioje laikomasi šių nurodymų, senyvo amžiaus žmonės nėra atiduodami į senelių globos namus, nes jais pasirūpina jų šeimos nariai. Islamas nurodo gerbti ne tik savo tėvus, bet ir sutuoktinius.

Kaip jau buvo minėta, viena iš vyro pareigų yra apsaugoti ir aprūpinti savo žmoną. Musulmonas vyras yra teisiškai įpareigotas išlaikyti savo žmoną nepriklausomai nuo jo finansinės situacijos, tuo tarpu žmona neprivalo dengti savo vyro ar šeimos išlaidų. Vyrui nurodoma rūpintis savo žmona ir jos norais, tačiau jis jokiu būdu nėra jos savininkas. Net po skyrybų vyras privalo aprūpinti savo buvusią žmoną jos laukimo laikotarpiu: ,,Tegul jos gyvena kur jūs gyvenate ˹laukimo periodu˺, pagal jūsų išgales. Nekenkite joms, taip padarydami jų buvimą namuose nepakenčiamu. Jeigu jos yra nėščios, išlaikykite jas iki gimdymo. Jeigu jos žindo jūsų vaiką, atlyginkite joms ir tarkitės tarpusavyje tinkamai“ [Koranas 65:6].

Pranašas Muhamedas su visomis savo žmonomis elgėsi vienodai ir su didele pagarba. Jis tenkino jų poreikius ir visada parodydavo, kokią didelę vertę jos turi jo gyvenime. Pranašas netgi yra pasakęs, kad „tobuliausi tikintieji yra tie, kurie yra geriausių manierų, o geriausi iš jūsų yra tie, kurie yra geriausi savo žmonoms“ [Riyad al-Sālichīn 278].

Ši tradicija yra tik viena dalis Pranašo pamokymų, kartu su prieš tai paminėtomis Korano eilutėmis. Tai puikiai iliustruoja tikrąjį islamo požiūrį į moteris, kuris kardinaliai skiriasi nuo reprezentuojamojo vakaruose.

Kalbant apie žmonos pareigas, daugeliu atvejų jos sutampa su jau minėtomis vyro pareigomis. Viena pagrindinių jos užduočių yra rūpintis savo vyru. Gera žmona turėtų savo vyrą paskatinti daryti gerus darbus ir atgrasyti nuo blogų. Būtent moters rankose yra šeimos gerovė ir laimė. Moteris gali paversti namus kilniu rojumi ar degančiu pragaru. Ji gali nuvesti savo vyrą į sėkmės viršūnę ar nelaimės bedugnę. Vyrams, kaip ir moterims, reikia meilės ir rūpesčio. Jei iki santuokos vyro tėvai išpildė šį jo esminį poreikį, jam vedus jo žmona tampa atsakinga už jo patenkinimą. Vyras deda dideles pastangas, kad patenkintų savo šeimos poreikius ir ją visapusiškai aprūpintų, todėl žmona turi būti jam už tai dėkinga.

Taip pat, ne mažiau svarbus yra ir pagarbus moters elgesys su savo vyru. Tokia pagarba visiškai jos nesumenkina, bet priešingai, suteikia energijos ir noro stengtis vardan geresnio šeimyninio gyvenimo. Apie vyro ir žmonos meilės ryšio svarbą kalbama ir Korane: ,,Jis sukūrė jums sutuoktinius, kad gyventumėte kartu jaukume. Jis sukūrė meilę ir malonę tarp jūsų. Iš tiesų, tame yra ženklai mąstantiems žmonėms“ [Koranas 30:21].

Šeimos vaidmuo islame yra itin reikšmingas. Tikima, jog stabili ir stipri šeima yra stabilios ir stiprios visuomenės pamatas, kadangi šeimoje išmoktos normos ir vertybės atsispindi visuomenėje. Kalbant apie vyro ir žmonos teises ir pareigas, islamas išlaisvino musulmones moteris užtikrindamas joms lygias teises su savo vyru. Korane ne kartą užsimenama, jog moterims priklauso tokios pat teisės, kaip ir vyrams, ir nevalia jų žeminti ar kitaip menkinti. Smurtas ir žiaurus elgesys su moterimis yra smerkiamas. Islame šeimos ryšiai yra paremti meile, supratingumu, pagarba ir rūpesčiu. Tokie santykiai dažnai reikalauja asmeninių troškimų atsisakymo tiek iš vyro tiek iš žmonos. Tačiau šių troškimų atsisakymas nesuvaržo asmenybės, o ją išlaisvina sukurdamas stabilią ir harmoningą šeimą.

Literatūra

Egypt’s Dar al-Ifta, “What is the concept of family in Islam?” 2015.

Explore Islam, “The History of Arab Before Islam – Pre-Islamic Arabia Tribalism, Slavery & The Killed Little Baby Girl!”

M. H. Patoari, “The Rights of Women in Islam and Some Misconceptions: An Analysis from Bangladesh Perspective”, Scientific Research Publishing, 2019, pp. 1211-1224.

S. A. Wagay, “Institution of Family in Islam”, Islam and Muslim Societies: A Social Science Journal, 2019, pp. 16-21.

Z. Abideen, “Family System in Islam and the West: A Comparative Study”, Al-Qamar, 2020, pp. 163-190.