Koraną beverčiant... Naujas vertimas į lietuvių kalbą jau pakeliui!

Koranas buvo apreikštas Pranašui Muhamedui, tebūnie jam taika ir Dievo palaima, per angelą Gabrielių, pirmą kartą jam pasirodžiusį Hiros kalne. Siekdamas atsiriboti nuo visuomenės, Pranašas kartkartėmis patraukdavo į šiame kalne esančią olą. Čia jis galėjo ramiai apmąstyti jį slėgusius klausimus ir ieškoti būdo suartėjimui su Dievu – savo Kūrėju.

Pirmasis apreiškimas, kurį Pranašas gavo iš Gabrieliaus, pakvietė visus tikinčiuosius siekti tikėjimo žinių: „Skaityk! Vardu savo Viešpaties, Sukūrusio – Sukūrusio žmogų iš krešulėlio. Skaityk! Tavo Viešpats yra Dosniausias, išmokęs rašikliu, išmokęs žmogų to, ko jis nežinojo“ [Koranas 96:1–5].

Atsakydami į šį kvietimą, nuo Pranašo iki šiandienos, musulmonai laiko Koraną pačia svarbiausia knyga savo gyvenime. Dėl šios priežasties iš visų šiandien pasaulyje skaitomų knygų Koranas yra pati skaitomiausia.

Kiekvienas musulmonas jį skaito iš atminties ar klausosi jo maldose mažiausiai penkis kartus dienoje. Milijonai žmonių yra išmokę jį atmintinai ir šimtai milijonų nepraleidžia dienos nepažvelgę į jo puslapius. Nėra nė akimirkos, kai jo neskaito tūkstančiai žemės gyventojų.

Tačiau Koranas yra daugiau nei tik religinis tekstas. „Šis Raštas – be jokios abejonės – yra vadovas dievobaimingiems“ [Koranas 2:2]. Jis yra vadovas, nurodantis, kaip gyventi teisingą gyvenimą, bei atsakantis į žmogų slegiančius dvasinius klausimus.

Jis moko apie Dievo vienumą, teisingumą, moralę, tinkamą elgesį su šeimos nariais ir aplinkiniais, bendruomenės svarbą ir galutinį tikslą – amžiną gyvenimą po mirties.

Pastarąjį tūkstantį keturis šimtus metų musulmonams sąveikavus su žmonėmis iš viso pasaulio, šiandien Koranas yra svarbus mums visiems. Jis suteikia ne tik raktus į suartėjimą su Dievu, paaiškina musulmonų bendruomenės siekiamybes, bet taip pat leidžia geriau suprasti pasaulio istoriją ir šiandienos įvykius, tiek tolimus, tiek artimus.

Atsižvelgiant į tai, yra labai gaila, kad iki šios dienos Koranas lietuviams taip ir nėra pilnai pasiekiamas. Mums prieinami komerciniai leidimai ne tik buvo ir lieka „sunkiai įkandami“ daugumos lietuvių piniginei, bet taip pat ne pačiu sklandžiausiu, o kartais net klaidingu būdu, pristato Korano turinį.

Tad 2022-aisiais metais kilo idėja išspręsti šią problemą, lietuviams suteikiant tokį Korano vertimą, kuris bus ne tik dalinamas kaip dovana, bet ir lengvai suprantamas.

Norint, kad tai taptų realybe, kaip ir visuose vertimuose, atliekant šį, turėjo būti priimtas sprendimas, kiek vertėjas bus ištikimas originalui, jo sakinių struktūrai ir tiesioginiam žodžių vertimui, ir kiek jis bus leidžiantis sau atitolti nuo jo, siekdamas palengvinti skaitytojo darbą.

Šiame vertime, norint jį padaryti lengvai suprantamu, buvo imtasi kompromiso: kur galima, laikytasi konservatoriškumo, bet didžiojoje dalyje originalo kalbos niuansai buvo pritaikyti lietuvių kalbos normoms. Kitais žodžiais tariant, ten, kur struktūra buvo neatitinkanti lietuvių kalbos normų, ji buvo keičiama, kartais kardinaliai, ir ten, kur originalus žodis buvo vartojamas kita reikšme, vertimas nebuvo atliktas tiesiogiai.

Nors toks vertimas nėra pats geriausias pasirinkimas tiems, kurie siekia studijuoti Koraną arabų kalba, jis yra kur kas tinkamesnis plačiajam skaitytojų ratui, norinčiam sužinoti bendrąsias Korano tiesas ir mokymus.

Skeptiškesniam skaitytojui čia turėtų iškilti klausimas: pagal ką buvo atlikta tokia Korano reikšmių interpretacija? Iš kur vertėjas gali žinoti, ką tam tikras žodis, pavartotas Korane, reiškia iš tiesų?

Atsakant į šį klausimą, privalu susipažinti su Korano aiškinimo tradicija, vadinamą ʿUlūm al-Ḳurān (Korano mokslais). Specializacija Korano moksluose yra privaloma kiekvienam religijos mokovui, norinčiam paaiškinti Korano reikšmes. Šio mokslo metodologija, paremta logikos principais, užkerta kelią neteisingai Korano interpretacijai.

Norint paaiškinti Korano eilutę, privaloma griežta seka sekti penkiais etapais, kitaip interpretacija bus laikoma netinkama. Pirmiausia, Koranui paaiškinti naudojamos kitos Korano eilutės, taip jas interpretuojant pačio Korano kontekste. Tada remiamasi Pranašo Muhamedo, tebūnie jam taika, mokymais. Trečia – aiškinant naudojami Pranašo bendražygių, mačiusių, kada ir kodėl Korano eilutės buvo apreikštos, paaiškinimai. Galiausiai, Korano aiškintojas gali remtis arabų kalbos principais ir savo asmenine nuomone.

Nors šiuo būdu Koranas yra apsaugotas nuo klaidingų interpretacijų, tai nereiškia, jog visos eilučių reikšmės yra paaiškinamos vienodai. Tarp Korano aiškintojų gali vyrauti kelios nuomonės, kartais papildančios viena kitą, bet kartais ir priešingos. Tačiau skirtumai tarp šių nuomonių nebus kertiniai. Jie bus šalutiniai, nekeičiantys Korano esmės ir jo mokymų. Tuo tarpu, remiantis aiškinimo metodais, bandymai radikaliai perinterpretuoti Koraną bus atmesti.

Atliekant naująjį vertimą, buvo remtasi garsiausiais Korano aiškintojų darbais, taip užtikrinant, kad jame perteiktos reikšmės, nors ir ne visada pretenduojančios į absoliučią tiesą, atitiktų tradicinį Korano supratimą. Daugiausia remtasi 11-ojo amžiaus Korano aiškintoju, al-Baghavī (1044-1122 po Kr.), ir jo darbu Maʿālim al-Tanzīl. Taip pat buvo naudoti Ibn Kaşīr (1300–1373 po Kr.) ir al-Ṭabarī (839–923 po Kr.) paaiškinimai bei modernios Korano aiškinimų santraukos al-Mukhtaṣar fī tafsīr al-Ḳurān al-Karīm ir al-Tafsīr al-Muyassar.

Ženkliai remtasi ir Korano vertimais į anglų kalbą: Mustafa Khattab The Clear Quran; M. A. S. AbdelHaleem Oxford World’s Classics: The Quran; Saheeh International; Muhammad Taqi-ud-Din al-Hilali ir Muhammad Muhsin Khan: The Noble Quran; bei pažodiniu Muhammad Mohar Ali vertimu A Word for Word Meaning of the Quran.

Naudota ir Dr. Yasir al-Muways doktorantūros disertacija Ibn Jarīr al-Ṭabarī’s Approach on The Semantics of Literal Association (Almushtarak al-Lafẓī) in The Qur’ān: An Analitical Study.

Neužmirštas buvo ir Sigito Gedos Korano vertimas. Platus Gedos žodynas ne kartą padėjo reikšmių perteikimui ir buvo vienas svarbių naujojo vertimo šaltinių. Taip pat buvo pasinaudota Romo Jakubausko naujausiu vertimu, pakoreguojant kelių eilučių interpretacijas. Galiausiai, prelato prof. Antano Rubšio Senojo Testamento vertimas pasitarnavo verčiant vietovardžius.

Sekant šiuo metodu, buvo stengiamasi užtikrinti, kad vertimas atspindėtų tradicinį tam tikros Korano eilutės supratimą, neiškraipant jos reikšmės bet taip pat neapsunkinant skaitytojo darbo.

Kitas reikšmingas niuansas verčiant Koraną – nesvarbu, kaip aiškiai kiekviena eilutė bus išversta, tam tikras Korano dalis bus vis vien sunku, kartais net neįmanoma, suprasti. To priežastis – faktas, kad Koranas buvo apreikštas dalimis, per 23-jų metų laikotarpį. Per šiuos metus, musulmonų padėtis iš mažos Mekoje persekiojamos monoteistų grupės pasikeitė į didžiąją dalį Arabijos pusiasalio valdančią tikinčiųjų bendruomenę. Kai kurios Korano eilutės buvo apreikštos skirtingais, kartais labai specifiniais, kontekstais. Nesuprantant šių kontekstų, jos negali būti tinkamai suprastos ir interpretuojamos.

Dėl šios priežasties, buvo nuspręsta vertime pridėti šio konteksto paaiškinimus ten, kur eilutės negalėtų būti suprantamos nežinant jų apreiškimo priežasčių. Ši detalė, nors ir maža, yra labai svarbus raktas siekiant suprasti Korano prasmes.

Tam, kad šis vertimas virstų realybe ir būtų kiek įmanoma aukštesnės kokybės, prie jo prisidėjo visa komanda lietuvių, paskyrusių savo brangų laiką vertimo juodraščių peržiūrai. Jis yra mūsų dovana visiems Lietuvos skaitytojams, norintiems pažinti tai, kas atrodo esant toli, bet iš tiesų yra dalis mūsų.

Visai netrukus naujojo vertimo dalys bus publikuotos mūsų tinklalapyje.

Vertimas bus pristatytas Vilniaus knygų mugėje 2024 metų vasario 22-25-ą dienomis. Jūs esate kviečiami atsiimti šią Jums skirtą dovaną!