Kodėl musulmonai vėl sodina Lietuvos medžius?

Balandžio 12 dieną, siekiant atkurti ir išsaugoti šalies miškus, vyko „Nacionalinis Miškasodis“. Tradiciškai šio renginio metu pavieniai gyventojai, grupės ir organizacijos skatinamos sodinti medžius, prisidedant prie gamtos atsinaujinimo. Kaip ir pernai, šiemet taip pat tarp aktyvių dalyvių buvo ir Islamo centro savanoriai, kurie savo indėliu parodė solidarumą ir prisijungė prie šios svarbios iniciatyvos.

Musulmonai, sodindami mišką, pabrėžia ekologijos ir gamtos saugojimo svarbą, kas atspindi islamo vertybes ir požiūrį į aplinką. Islamas ragina rūpintis Žeme, o taip pat pabrėžia, kad gamtos išsaugojimas yra kiekvieno žmogaus atsakomybė. Miškų atnaujinimas ne tik pagerina aplinkos būklę, bet ir prisideda prie kovos su klimato kaita bei skatina biologinės įvairovės išsaugojimą.

„Nacionalinis Miškasodis“ yra puiki platforma bendruomenėms susivienyti ir kartu prisidėti prie tvarios ateities kūrimo. Islamo centro dalyvavimas šioje iniciatyvoje parodo, kad gamtos saugojimas, jos išteklių atkūrimas yra universali vertybė, vienijanti skirtingas kultūras, religijas ir įsitikinimus.

Pranašas Muhamedas, taika jam ir Dievo palaima, yra pasakęs: „Kaskart, kai musulmonas pasodina medį, jis gauna už tai labdaros atlygį. Kas nuo jo suvalgyta, kas nuo jo pačiupta, ką suvalgė žvėrys ar sulesė paukščiai – visa tai yra labdara. Viskas, kas nuo jo paimta, yra labdara.“ [Sachīch Muslim 1552a]