Islamo civilizacijos palikimas žmonijai

Šiandien viduramžiai yra siejami su sąstingiu, atsilikimu ir „tamsiaisiais amžiais“, kurie iliustruoja (tariamai) vieną blogiausių istorijos laikotarpių. Tačiau žmogui, susipažinusiam su civilizacijos mokslu, toks požiūris atrodys mažų mažiausiai klaidingas, blogiausiai – kaip euro-centrinis istorijos iškraipymas.

Tiesa, per šį laikotarpį vakarų pasaulis buvo sąlyginai sustingęs, tačiau islamo pasaulyje, kur nuo Pranašo Muhamedo (tebūnie jam taika) laikų žmonija patyrė begalę precedento neturinčių laimėjimų, vyko pažangos ir spartaus vystymosi procesas.

Šiame straipsnyje mes apžvelgsime kai kuriuos iš nuostabiausių islamo civilizacijos pasiekimų, paaiškinsime priežastis, kodėl jie buvo įmanomi, bei aptarsime, kodėl šis palikimas yra svarbus mums.

Kai musulmonai buvo mokslo lyderiai pasaulyje

Garsusis mokslo istorikas Džordžas Sartonas (George Sarton) įvade į mokslo istoriją jau aštuntajam mūsų eros amžiui įvardinti pasirinko arabų mokslininko vardą, o kalbėdamas toliau rašė: „Devintasis amžius buvo išskirtinai Musulmonų amžius. [...] Musulmonų mokslininkų ir mokslo žmonių veikla buvo žymiai viršesnė. Tomis dienomis jie buvo tikrieji civilizacijos vėliavnešiai.“

Jeigu šiandien geriausi studentai norėdami išnaudoti savo potencialą stoja į garsiausius Vakarų universitetus, viduramžiais gabiausi studentai semtis žinių važiuodavo į musulmoniškus kraštus.

Dėl šios priežasties daugelis mokslinių žodžių yra arabiškos kilmės, pavyzdžiui: algebra, iš al-Jabr (الجبر); algoritmas, iš lotyniškos Al-Khvārizmī (الخوارزمی) vardo formos Algoritmi; chemija, iš al-kīmiyā (الكيمياء); fakultetas iš fī kulīati (في كلية); bakalauras, iš bi-haki-rivayati ir daugelis kitų.

Netgi tradicinė mokslo baigimo proga dėvima mantija yra kilusi iš laisvų arabiškų drabužių, nes viduramžiais europiečiai, išvykę studijuoti į Andalūziją ar Siciliją, grįždavo vilkėdami arabiškus drabužius su turbanu, taip parodydami, jog baigė mokslus.

Mokslo pradžia islamo civilizacijoje

Kaip ir kitos civilizacijos, islamo pasaulis neatsirado iš vakuumo. Bet kuri kada nors egzistavusi civilizacija yra paremta kitų kultūrų įtakos. Todėl kalbant apie musulmonų pasiekimus, pirmiausia reikia pripažinti didelę Egipto, Šumero, Babilono, Graikijos ir Indijos kultūrų paveldą islamo pasauliui. Šios kultūros ir civilizacijos buvo mokslo pažangos lyderės prieš islamo atsiradimą. Musulmonai įsisavino ir gilino jų žinias.

Tačiau tai nereiškia, jog islamo civilizacija tėra anksčiau gyvenusių žmonių palikimo amalgama. Kaip ir kitos kultūros, ji turi išskirtinę filosofiją. Todėl kalbant apie mokslinius pasiekimus ankstyvuoju ir klasikiniu islamo laikotarpiu, negalime paneigti Korano ir Pranašo Muhamedo tradicijos įtakos, kurie ragina mąstyti ir ieškoti, tokiu būdu skatindami mokslinį metodą.

Vienas geriausių šios įtakos pavyzdžių gali būti iliustruotas tradicija „nėra ligos, kurią Alachas sukūrė, išskyrus tai, kad Jis taip pat sukūrė jai vaistą“ (Sachih Bukhari 5678). Kuomet prietarai buvo dominuojantis ligų gydymo būdas, sekdami šia tradicija musulmonai tapo medicinos lyderiais visame pasaulyje.

Galiausiai, mokslo pažanga negalėjo būti pasiekta be nepaprasto mokslininkų genialumo islamo civilizacijos eroje. Jeigu ne tie vyrai ir moterys bei jų atsidavimas mokslui, pasaulis būtų kitoks, negu jį matome šiandien.

Džãbiras ibn Chajãnas, chemijos tėvas

Haruno Rašido valdymo metu, Džabiras ibn Chajanas (721–815m.) tapo rūmų alchemiku ir dirbo didžiojo vizirio Barmakido gydytoju. Vieni didžiausių jo indėlių į mosklą buvo eksperimentinės metodikos ir kai kurių procesų, naudojamų šiuolaikinėje chemijoje, atradimas. Kristalizacija, kalcinavimas, sublimacija, garinimas, rūgščių sintezė ir distiliavimas jo išrastu alembiku yra priskiriami Džabirui.

Jis buvo pirmasis alchemiją iš mito ir legendos pavertęs tikra mokslo disciplina. Visa tai jis padarė VIII mūsų eros amžiuje! Kai kurios jo knygos buvo išverstos į lotynų kalbą ir prisidėjo prie chemijos raidos Europoje

Al-Biruni (973-1048m.) mėnulio fazių paaiškinimas

Taip pat musulmonai buvo lyderiai steigiant švietimo įstaigas. Dabartinis Al-Qarawiyyin universitetas, pirmoji švietimui skirta įstaiga pasaulio istorijoje, buvo įkurtas 859 metais musulmonės moters, vardu Fatima al-Fihri. Jis buvo pastatytas kaip mečetė ir vėliau tapo švietimo centru.

Todėl nėra keista, jog „universitetas“ arabų kalboje yra toks pat kaip ir žodis, reiškiantis bendruomenės mečetę, tik jo moteriškosios giminės forma, jami (جامع) reiškia mečetę, o jamia (جامعة) reiškia universitetą. Mokymas jame, kaip ir daugelyje islamo švietimo centrų, buvo atliekamas sėdint ant žemės aplink šeichą, kuris sėdėjo ant kėdės. Todėl šiuolaikiniuose Vakarų universitetuose galime pastebėti, jog aukščiausios profesoriaus pareigos fakultete yra vadinama „kėde“ (angl.: chair), pavyzdžiui „Chair in philosophy“.

Abasidų biblioteka. 1237 metų piešinys

Socialiniai islamo civilizacijos pasiekimai

Islamo civilizacija dažniausiai yra asocijuojama su Bagdado ir Kordobos rūmais, Bait al-Chikma biblioteka, musulmonų mokslininkų išradimais ir indėliu į progresą bei daugybe kitų materialių pasiekimų. Nors tai iš tiesų yra nuostabą keliantys laimėjimai, didžiausio islamo civilizacijos nuopelno mums reikia ieškoti pirmajame islamo amžiuje.

Visų civilizacijų pagrindas remiasi ne jos materialiniais pasiekimais, bet filosofija ir moraline ideologija. Ir, jeigu islamo filosofijos ir moralės viršūnė kada nors buvo pasiekta, tai buvo Pranašo Muhamedo (tebūnie jam taika) ir Teisingųjų Kalifų laikais septintajame amžiuje.

Geriausias būdas tai iliustruoti – pažvelgti į ‘Umãro ibn Al-Khattãbo valdymo laikotarpį (634–644m.), per kurį islamo pasaulis išgyveno ne tik sparčią plėtrą, bet ir ryškiausią islamo morale pagrįstą visuomenės valdymą. ‘Umaras buvo pirmasis kalifas, į vyriausybę įdiegęs socialinių įstatymų planą. Šis planas apėmė viską – nuo į pensiją išėjusių karių iki moterų poreikių, nuo musulmonų iki netikinčiųjų apsaugos.

Visi to meto islamo visuomenės nariai galėjo jaustis saugūs ir jiems buvo suteiktos visos socialinės garantijos, kurias šiuolaikinės Vakarų visuomenės įdiegė visai neseniai. Neįgaliesiems buvo teikiama speciali parama, skurstantiems dalinamas maistas, ligoniams suteikta būtinoji medicininė pagalba, nemokamas mokslas studentams, išmokamos santuokos pašalpos tiems, kurie negali susituokti, nedarbingi žmonės gaudavo stipendijas, prekybininkams buvo suteiktos paskolos be palūkanų verslui pradėti.

Teisingumas buvo pasiekęs aukščiausią tašką. Kiekvienas valdytojas, kuris dažnai buvo iš Pranašo Muhamedo bendražygių, buvo griežtai nubaustas, jei žmonės jų vietovėje buvo engiami. Net gyvūnai nebuvo pamiršti. ‘Umaras užtikrino, kad galvijai nebūtų skriaudžiami jų šeimininkų. Visos šios ‘Umaro įgyvendintos socialinės iniciatyvos ir institucijos nebuvo paprasčiausiai jo paties idėjos – jų šaknys slypi pranašo Muhamedo (tebūnie jam taika) mokymuose.

Musulmonų mokslininkų pasiekimai

Viename straipsnyje aptarti visus mokslinius pasiekimus, padarytus per daugiau nei penkis auksinių islamo civilizacijos amžius yra neįmanoma, todėl šiame skyriuje pristatysime nuostabiausius iš jų. Skaitytojams, norintiems šia tema gilintis labiau, siūlome apsilankyti britų įsteigtame „Technologijų ir Civilizacijos Fondo“ projekto puslapyje Muslimheritage.com.

Dramblio laikrodis

Šis inžinieriaus polimato Al-Džazari XIII amžiaus pradžioje sukurtas laikrodis turėjo vandens judėjimu pagrįstą mechanizmą. Jis buvo sukonstruotas tokiu tikslumu, jog kas pusvalandį viršuje esantis feniksas apsisukęs skleidė paukščio garsą ir paleisdavo kamuoliuką, kuris pajudinęs kitas laikrodžio dalis, pasukdavo ciferblatą taip, kad jis rodytu tikslų laiką.

Bet dar svarbesnė šio išradimo dalis yra tai, jog jį sudaro feniksas (Egipto simbolis), drakonas (Kinijos simbolis), dramblys (Indijos simbolis) ir vandens sistema (Archimedo simbolis), kurie parodo ne tik Al-Džazario supratimą, bet ir dėkingumą šioms kultūroms, iš kurių jis sukaupė mokslines žinias, leidusias jam pastatyti šį laikrodį.

Ligoninė Islamo civilizacijoje

Įkvėpti anksčiau minėtos tradicijos, jog „nėra ligos, kurią Alachas sukūrė, išskyrus tai, kad Jis taip pat sukūrė jai vaistą,“ musulmonai ne tik domėjosi medicina ir vystė šią mokslo sritį, bet ir sukurė šiuolaikinę ligoninę! Tipiška islamo šalyse pastatyta ligoninė, žinoma kaip bimaristãnas (persų kalboje „ligonių prieglobstis“), savo struktūra mažai kuo skyrėsi nuo šiandienos sveikatos centrų.

Pavyzdžiui, vienoje iš Bagdade įkurtų ligoninių, kuriai vadovavo garsus musulmonų gydytojas Abu Bakr Al-Razi (865–935 m.e.), dirbo dvidešimt penki gydytojai, besispecializuojantys skirtingose medicinos srityse kaip akių ligos, chirurgija ar traumatologija. Gydytojų bei specializacijų skaičius šioje ligoninėje augo iki pat 1258 m.e. metų, kai mongolai nusiaubė Bagdadą.

Pirmoji Egipto ligoninė, pastatyta 872 m., tapo pirma ligonine, kurioje buvo gydomi ne tik fiziniai, bet ir psichiniai sutrikimai. Sirijos Alepo mieste „Bimaristãn Arghun“ pastatyta 1354 m.e.m., dėl savo sudėtingos struktūros veikė iki XX amžiaus pradžios.

Al-Khvãrizmi ir algoritmas

Al-Khavarizmi (780–850m.), iš centrinės Azijos kilmęs matematikas, dirbo garsiojoje Bagdado bibliotekoje „Išminties Namai“. Jo sulotynintas vardas buvo Algoritmi, kuriuo, kaip minėta anksčiau, buvo pavadintas algoritmas.

Didžiausias jo pasiekimas yra dvi knygos: „Apie skaičiavimą indų skaitmenimis“, kuri tapo indiškų skaičių populiarumo islamo ir lotynų pasaulyje priežastimi bei „Glausta knyga apie skaičiavimą užbaigimu ir balansavimu“ – knyga, kurioje buvo naudojamas šis žodis, al-džabr iš kurio Europoje kilo ne tik algebros terminas, bet ir šio mokslo pagrindai.

Abbãs ibn Firnãs

Leonardas da Vinčis (1452–1519 m.e.) yra dažnai giriamas už žmogaus skraidyklės eskizą, kuris iliustruoja kaip da Vinčis pralenkė savo laikus.

Tačiau jau prieš šešis šimtus metų vienas Andalūzijos mokslininkų polimatų vardu Abbas Ibn Firnas (810–887m.) ne tik sugebėjo sukonstruoti skraidyklę, bet būdamas septyniasdešimties metų amžiaus atliko dešimties minučių trukmės skrydį.

Dauguma bimaristanų dirbo visą parą, turėjo atskirus skyrius vyrams ir moterims, prijungė medicinos mokyklas ir tiekė geriausią maistą (dėl kurio kai kurie pacientai apsimesdavo sergantys). Taipogi, islamo skatinami gerai elgtis su ligoniais vietiniai gyventojai ir valdovai gausiai aukodavo ligoninėms, todėl jos buvo nemokamos visiems žmonėms, nepaisant jų socialinio statuso, religijos ar tautybės.

Turint galvoje maistą daugelyje šiuolaikinių ligoninių, didžiules gydymo kainas ir neprieinamumą užsieniečiams, neturintiems draudimo, galima teigti, jog islamiškos ligoninės, pastatytos prieš šimtmečius ar net tūkstantmetį, ne tik padėjo pamatus šiandienos gydimo centrams, bet kai kuriais aspektais netgi pranoko juos!

Palata 1354 metais įsteigtoje „Bimaristãn Arghun“ ligoninėje

Literatūra

A. Matthias, "Wael B. Hallaq on Islamic Law and Human Rights", Daily Philosophy, 2021.

David W. Tschanz, "The Islamic Roots Of The Modern Hospital", Aramcoworld, 2017.

G. Sarton, Introduction to The History Of Science, Volume 1, (Washington: The Williams and Wilkins company, 1927).

J. Hämeen-Anttila, Islamo Vadovas, (Vilnius: Versus aureus, 2009).

M. A. J. Beg, "The Origins Of Islamic Science", Muslim Heritage, 2010.

M. J. Nadvi, "Social Security During The Reign Of Caliph ‘Umar Ibn Al-Khattab", Ma’arif Research Journal, 2012.

S. T. S Al-Hassani, E. Woodcock and R. Saoud, 1001 Inventions: Muslim Heritage In Our World, 2nd ed. (Manchester, Great Britain: Foundation for Science Technology and Civilisation, 2006).

Epilogas

Islamo civilizacijos pasiekimai, kaip buvo minėta anksčiau, yra įtakoti trijų kintamųjų: ankstesniųjų civilizacijų palikimo, islamo filosofijos ir atvirumo ieškojimui bei genialių žmonių, kurie dirbo mokslo ir žmonijos gerovės vardan. Todėl visa tai, kas buvo minėta šiame straipsnyje, visų pirma, yra žmonijos palikimas kitiems žmonėms, kitaip tariant – islamo palikimas mums.

Apmaudu, bet šiandien yra mėginama perrašyti istoriją taip, jog vienintelis musulmonų palikimas atrodytų esąs išversti graikų filosofų darbai. Taip norima parodyti, jog islamas nieko naujo neatnešė, tik išsaugojo ir taip vakarietišką palikimą, kuris vėliau paskatino renesansą ir atgimimo epochas.

Tačiau, kaip galima matyti iš pateiktos informacijos, tai nėra tiesa. Tiek tikslieji ar gamtos mokslai, tiek teisė, logika bei teologija buvo akivaizdžiai vystomi musulmonų rankose. Šiandien vakarų istorikai tiki, jog netgi vakarų teisės principai yra įtakoti islamo teisės - šariato. Taipogi, yra pripažinta, jog islamas bei jo teologija turėjo svarbią įtaką reformacijai ir renesansui.

Žmonijos istoriją valdo sudėtingi procesai ir įtakos, kurių dažnai mes nepastebime ir nuopelnus už tai, ką turime, ne visada priskiriame teisingai. Taip pat kaip Indijos, Graikijos, persų bei kinų kultūros ir pasiekimai įtakojo islamo civilizaciją, taip pat islamo kultūra įtakojo mūsiškę. Mes galime tai neigti arba pripažinti.

Kodėl to pripažinimas yra svarbus? Nes tik pripažinę, jog kiekvieno žmogaus indėlis mūsų aplinkoje yra svarbus, mes galime ignoruoti nesutarimus ir kurti pasaulį, kuriame žmonės dirba vardan gerovės, nepaisant jų tautos, religijos, ar kultūros.