63. Veidmainiai

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Kai veidmainiai atėjo pas tave, ˹Pranaše Muhamedai˺, jie tarė: „Mes liudijame, kad esi Alacho Pasiuntinys.“ Iš tiesų, Alachas žino, jog esi Jo Pasiuntinys, bet Alachas liudija – veidmainiai meluoja.

2 Jie davė melagingas priesaikas save pridengdami, taip nukreipdami ˹kitus˺ nuo Alacho tako. Iš tiesų, pikti yra jų darbai!

3 Taip yra, nes jie priėmė tikėjimą ir po to jį atmetė. Tad užantspauduotos buvo jų širdys. Jie nesupranta.

4 Kai matai juos, jų išvaizda nustebina tave. Kai jie kalba, tu klausaisi jų iškalbingos šnekos. Bet jie yra kaip medžio lentos, atremtos ˹į sieną˺. Jie mano, kad kiekvienas sušaukimas yra prieš juos. Jie yra priešai, tad saugokitės jų. Tepražudo juos Alachas! Kaip jie gali būti taip suklaidinti?

5 Kai jiems yra pasakyta: „Ateikite! Alacho pasiuntinys mels jums atleidimo“, jie nusuka galvas ir tu matai juos pasipūtusius.

6 Ar melsi atleidimo, ar ne – Alachas jiems neatleis. Iš tiesų, Alachas neveda ˹tiesiu keliu˺ maištaujančių žmonių.

7 Jie sako: „Neduokite labdaros ˹emigrantams˺, esantiems su Alacho Pasiuntiniu, iki jie atmes jį.“ Alachui priklauso lobiai dangų ir žemės, tačiau veidmainiai nesupranta.

8 Jie sako: „Jeigu grįšime į Mediną, garbingieji ištrems silpnuosius.“ Tačiau garbė priklauso Alachui, Jo Pasiuntiniui ir tikintiesiems. Tačiau veidmainiai to nežino.

9 Tikintieji! Neleiskite savo turtui ar vaikams nukreipti jus nuo Alacho atminimo. Kas tai daro – jie yra pralaimėtojai.

10 Duokite labdarai iš to, ką jums suteikėme, iki jus užklups mirtis ir sušauksite: „Mano Viešpatie! Jeigu atidėtum truputį, duočiau labdarą ir būčiau tarp teisingųjų.“

11 Bet Alachas neatideda sielai, kai jos paskirtas laikas atėjo. Alachas yra Visa Suprantantis, ką jūs darote!