36. Yā-Syn

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

1 Yā-Syn.[1]

2 Prisiekiu išmintinguoju Koranu!

3 Iš tiesų, tu, ˹Pranaše Muhamedai˺, esi vienas iš pasiuntinių,

4 einantis tiesiu keliu.

5 Tai apreiškimas iš Visa Galinčio, Suteikiančio Malonę,

6 kad įspėtum žmones, kurių protėviai nebuvo perspėti, tad jie yra nesuprantantys.

7 Išties sprendimas ˹bausmės˺ daugumai jų jau buvo priimtas, nes jie nepriima tikėjimo.

8 Iš tiesų, Mes padėjome geležies grandines ant jų kaklų iki pat smakrų, tad jų galvos yra pakeltos,

9 ir padėjome prieš juos ir už jų barjerą, juos uždengdami. Tad jie nemato ˹tiesos˺.

10 Vienodai jiems, perspėsi juos, ar ne – jie netikės.

11 Iš tiesų, tu gali perspėti tik sekančius Priminimu ir bijančius Maloningojo, nors Jo nematantiems. Tad duok jiems gerą žinią apie atleidimą ir atlygį dosnų.

12 Iš tiesų, Mes sugrąžinsime mirusiuosius gyvenimui. Mes užrašome, ką jie išsiunčia prieš save ir ką palieka. Mes viską saugome Įraše aiškiame.

13 Pateik jiems pavyzdį, ˹Pranaše Muhamedai˺, apie tautą, kuriai atėjo pasiuntiniai.

14 Mes siuntėme du pasiuntinius, bet jie atmetė juos. Tada Mes sustiprinome juos trečiuoju. Pasiuntiniai tarė: „Iš tiesų, mes esame jums siųsti pasiuntiniai.“

15 Bet jie atsakė: „Jūs esate tik žmonės, kaip ir mes. Maloningasis nesiuntė nieko. Jūs tik meluojate.“

16 Jie tarė: „Mūsų Viešpats žino, iš tiesų, mes esame jums siųsti.

17 Mūsų pareiga yra tik aiškiai perduoti jums žinią.“

18 Bet jie atsakė: „Mes manome, kad esate mums blogas ženklas. Jei nenustosite, užmėtysime jus akmenimis ir jus palies skausminga bausmė iš mūsų.“

19 Pasiutiniai tarė: „Blogas ženklas yra jūsų pačių viduje. Ar taip sakote, nes jums primenama ˹tiesa˺? Taip! Jūs esate peržengiantys ribas!“

20 Tada iš tolimiausios miesto dalies atbėgo vyras, tardamas: „Mano tauta! Sekite pasiuntiniais.

21 Sekite neprašančiais atlygio ir teisingai vedamais.

22 Kodėl neturėčiau garbinti mane Sutvėrusio, pas Kurį būsite sugrąžinti.

23 Kaip galėčiau imti kitus dievus vietoj Jo, kurių užtarimas man nepadės ir kurie negalės manęs išgelbėti, jei Maloningasis panorės man pakenkti?

24 Iš tiesų, tada būčiau aiškiai nuklydęs.

25 Aš tikiu jūsų Viešpačiu, tad klausykite manęs.“

26 ˹Bet jie nužudė jį˺. Jam buvo tarta: „Ženk į Sodą!“ Tada jis tarė: „Kad tik mano tauta žinotų,

27 kaip mano Viešpats man atleido ir padarė vienu iš pagerbtųjų.“

28 Mes nesiuntėme po jo jokios kariaunos iš dangaus prieš jo tautą ir neketinome to daryti.

29 Tai buvo tik vienas trenksmas ir jie buvo išnaikinti.

30 Ach! Vargas tarnams! Kaskart pasiuntiniui atėjus pas juos, jie išjuokia jį.

31 Ar jie nemato, kiek bendruomenių sunaikinome anksčiau jų, kurios niekada nebegrįš?

32 Visi jie bus atvesti prieš Mus.

33 Jiems skirtas ženklas negyvoje žemėje, kuriai suteikiame gyvybę ir užauginame joje javus, kuriais jie maitinasi.

34 Mes padarėme žemėje sodus datulių palmių ir vynuogių, ir padarėme joje trykštančius šaltinius,

35 kad jie galėtų valgyti jos vaisius. Tai nėra jų rankų darbas. Ar jie nebus dėkingi?

36 Išaukštintas Tas, Kuris sukūrė viską poromis, tame, kas užauga žemėje, juose pačiuose ir kituose dalykuose, kurių jie nežino.

37 Taip pat jiems skirtas ženklas naktyje, kai atimame iš jos dienos šviesą – ir štai! – jie yra tamsoje.

38 Saulė taip pat keliauja nustatytam laikui, kurį jai nustatė Visa Galintis, Visa Žinantis.

39 Mes nustatėme mėnulio fazes, kol galiausiai jis tampa kaip ˹sulinkęs˺ senas datulės kotelis.

40 Saulė negali pasivyti mėnulio[1] ir naktis negali pralenkti dienos – kiekvienas keliauja savo orbita.

[1] T.y. mėnulis savo kaitos ciklą užbaigia per vieno mėnesio laikotarpį, o saulė savo judėjimo ciklą užbaigia per visus metus.

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

[1] Žmogus gimsta silpnu ir augdamas stiprėja, užaugęs tampa stipriu, o sendamas silpnėja.

41 Kitas jiems skirtas ženklas yra tai, kad gabenome jų protėvius ˹su Nojumi˺ pilname laive

42 ir sukūrėme jiems panašias priemones, kuriomis jie keliauja.

43 Jei būtume to panorėję, galėjome juos paskandinti, ir niekas nebūtų atsakęs į jų šauksmus ir jie nebūtų išgelbėti,

44 išskyrus per Mūsų malonę, leidžiančią jiems mėgautis gyvenimu kurį laiką.

45 Bet ˹jie vis vien nusigręžia˺, kai jiems yra sakoma: „Bijokite to, kas yra priešais jus ˹Ateinančiame gyvenime˺ ir už jūsų ˹iš sunaikintų tautų˺, kad jums būtų suteikta malonė.“

46 Kai jiems yra duodamas ženklas iš jų Viešpaties, jie nusigręžia nuo jo,

47 o kai jiems yra sakoma: „Duokite labdarai iš to, ką jums suteikė Alachas“, atmetę tikėjimą sako jį priėmusiems: „Kodėl turėtume maitinti tuos, kuriuos Alachas pamaitintų, jei panorėtų? Iš tiesų, jūs esate aiškiai nuklydę.“

48 Jie klausia: „Kada šis pažadas bus įvykdytas, jei sakote tiesa?“

49 Bet jie laukia tik vieno trenksmo, kuris juos užklups, jiems besiginčijant tarpusavyje.

50 Tada jie neturės laiko paskirti palikimo ir negalės grįžti pas savo žmones.

51 Bus papūsta į Ragą – ir štai! – jie išskubės iš kapų pas savo Viešpatį.

52 Jie sakys: „Vargas mums! Kas mus prikėlė iš mūsų poilsio vietų? Tai yra tai, ką pažadėjo Maloningasis. Pasiuntiniai sakė tiesą.“

53 Tai buvo tik vienas trenksmas – ir štai! – jie visi surinkti prieš Mus.

54 Šią Dieną nė viena siela nebus nuskriausta. Jums bus atlyginta tik už jūsų darbus.

55 Iš tiesų, Rojaus žmonės tądien bus džiaugsmingai užsiėmę.

56 Jie ir jų sutuoktinės bus šešėliuose, sėdintys ant krėslų.

57 Ten jie turės vaisių ir visko, ko panorės.

58 „Taika!“ bus jų pasveikinimas iš Viešpaties Suteikiančio Malonę.

59 ˹Tada Jis tars˺: „Šią Dieną jūs, nusikaltėliai, atsistokite atskirai ˹nuo tikinčiųjų˺.

60 Adomo vaikai! Ar neįsakiau jums negarbinti Šėtono, nes jis, iš tiesų, yra jūsų priešas,

61 bet garbinti Mane? Tai yra kelias tiesus.

62 Išties jis paklaidino daugybę jūsų. Ar netapsite protaujantys?

63 Tai Pragaras, dėl kurio buvote įspėti.

64 Dekite jame šiandien, už tikėjimo atmetimą!“

65 Tądien užantspauduosime jų burnas, bet jų rankos kalbės su Mumis ir jų kojos liudys viską, ką jie darė.

66 Jei panorėtume, galėtume jiems atimti regėjimą. Tada jie varžytųsi ieškodami kelio, bet kaip jie jį matytų?

67 Jei panorėtume, galėtume juos paralyžiuoti ten, kur stovėjo, kad jie negalėtų judėti nei pirmyn, nei atgal.

68 Kam suteikiame ilgą gyvenimą, tam Mes apgręžiame jo vystymąsi.[1] Ar jie neprotaus?

69 Mes nemokėme jo poezijos ir tai nėra derama jam. Šis ˹Raštas˺ yra tik Priminimas – aiškus Koranas,

70 kad įspėtas būtų kiekvienas, kuris yra gyvas, ir kad sprendimas būtų išpildytas prieš netikinčiuosius.

71 Ar jie nemato, kaip iš to, ką padarė Mūsų Rankos, Mes sukūrėme jiems gyvulius, kuriuos jie valdo,

72 ir padarėme juos pavaldžiais, kad kai kurie jų būtų naudojami jojimui, o kiti maistui?

73 Jie gauna iš jų įvairios naudos ir gėrimų. Ar jie nebus dėkingi?

74 Bet jie pasirinko kitus dievus vietoj Alacho, vildamiesi, kad jie suteiks jiems pagalbą.

75 Jie negalės stabmeldžiams padėti, nors šie tarnauja jiems būdami sargybiniais.

76 Tad neleisk jų žodžiams skaudinti tavęs, ˹Pranaše Muhamedai˺. Iš tiesų, Mes žinome, ką jie slepia ir ką atskleidžia.

77 Ar žmogus nemato, kad sukūrėme jį iš sėklos lašelio? Bet – štai! – jis atvirai priešinasi,

78 ginčydamasis su Mumis, pamiršdamas, kaip buvo sukurtas. Jis sako: „Kas gali sugrąžinti gyvybę suirusiems kaulams?“

79 Sakyk: „Sugrąžins juos Tas, Kuris sukūrė juos pirmą kartą. Jis yra apie kiekvieną kūrinį Visa Žinantis.

80 Jis suteikia jums ugnį iš žalių medžių – štai! – iš jų uždegate ją.[1]

[1] Ši eilutė kalba apie Arabijoje augančius medžius (lot.: Cynanchum Vinimale). Jų žalios spalvos šakeles Arabijos pusiasalio gyventojai naudodavo uždegti ugniai.

81 Ar Sukūręs dangus ir žemę negali sukurti kažko panašaus į šiuos žmones?“ Taip! Jis yra Visa Žinantis Kūrėjas.

82 Kai Jis panori, kad kažkas atsirastų, Jis pasako: „Būk!“ ir tai būna!

83 Išaukštintas yra Tas, Kurio Rankoje yra visko valdžia. Pas Jį būsite sugrąžinti.