14. Abraomas

Vardu Alacho, Maloningojo, Suteikiančio Malonę

5 Iš tiesų, Mes siuntėme Mozę su Mūsų ženklais, ˹tardami˺: „Vesk savo tautą iš tamsos į šviesą ir primink jiems apie Alacho ˹malonės˺ dienas.“ Iš tiesų, tame yra ženklai kiekvienam kantriam ir dėkingam.

6 ˹Atmink˺, kai Mozė tarė savo tautai: „Prisiminkite Alacho malonę ˹suteiktą˺ jums, kai Jis išgelbėjo jus nuo Faraono tautos, kuri jus vargino baisiomis kančiomis, skersdama jūsų sūnus ir palikdama gyvas jūsų moteris. Tai buvo didelis išbandymas iš jūsų Viešpaties.“

7 Kai tavo Viešpats tarė: „Jei būsite dėkingi – duosiu jums daugiau, bet jeigu būsite nedėkingi – iš tiesų, Mano bausmė yra griežta.“

8 Mozė tarė: „Jeigu jūs, kartu su visais esančiais žemėje, būsite nedėkingi, tada ˹žinokite˺, jog Alachas yra Viskuo Apsirūpinantis, Vertas Išaukštinimo!“

9 Ar jūsų nepasiekė pasakojimai tų, kurie buvo anksčiau jūsų – tautos Nojaus, adiečių, samūdiečių ir atėjusių po jų? Tik Alachas žino, kiek jų buvo. Jų pasiuntiniai atėjo pas juos su aiškiais ženklais, bet jie dėjo savo rankas į burnas, ˹krimsdami jas iš pykčio˺, ir tarė: „Mes atmetame tai, kuo buvote siųsti. Iš tiesų, mes esame abejonėje dėl to, į ką kviečiate.“

10 Jų pasiuntiniai tarė: „Nejau gali būti abejonių dėl Alacho, dangų ir žemės Sutvėrėjo? Jis kviečia jus tam, kad atleistų nuodėmes ir atidėtų jūsų pabaigą iki nustatyto laiko.“ Jie atsakė: „Jūs esate tik žmonės, tokie kaip ir mes. Jūs norite tik to, kad nustotume garbinti tai, ką garbino mūsų protėviai. Atneškite mums aiškų įrodymą!“

11 Jų pasiuntiniai tarė: „Iš tiesų, mes esame žmonės, kaip ir jūs, bet Alachas suteikia malonę, kam panori iš Savo tarnų. Mes negalime atnešti jums įrodymo, nebent Alachui leidus. Tegul Alachu pasikliauja tikintieji.

12 Kodėl neturėtume pasikliauti Alachu, kai Jis atvedė mus į ˹geriausius˺ takus? Iš tiesų, mes kantriai kentėsime tai, kuo mus kankinsite. Tegul Alachu pasikliauja pasikliaujantieji!“

13 Tada netikintieji tarė savo pasiuntiniams: „Mes ištremsime jus iš savo žemės, nebent grįšite į tikėjimą mūsų.“ Tad jų Viešpats apreiškė: „Mes sunaikinsime piktadarius

14 ir padarysime jus gyvenančiais žemėje po jų. Tai skirta tam, kuris bijo stoti prieš Mane ir bijo Mano įspėjimo.“

15 ˹Pasiuntiniai˺ prašė Alacho pergalės, tad kiekvienas užsispyręs tironas pralaimėjo.

16 Prieš kiekvieną jų yra Pragaras – jame jie gers pūlių vandenį,

17 kurį jie gurkšnos, bet vargiai galės nuryti. Mirtis užklups juos iš visų pusių, tačiau jie negalės mirti. Prieš juos yra rūsti bausmė.

18 Darbai, atlikti Viešpatį atmetusiųjų, yra kaip pelenai, išpustyti vėjo per audringą dieną. Jie negaus nieko iš to, ką darė. Tai yra paklydimas didžiausias.

19 Ar nematei, kad Alachas sukūrė dangus ir žemę su tikslu? Jis galėtų jus visus sunaikinti ir pakeisti nauja kūrinija, jeigu panorėtų.

20 Tai nėra Alachui sunku.

21 Kai jie visi bus pristatyti prieš Alachą, silpnieji tars pasipūtusiems ˹didžiūnams˺: „Iš tiesų, mes buvome jūsų sekėjai, tad ar apsaugosite mus nors kiek nuo Alacho bausmės?“ Jie atsakys: „Jeigu Alachas būtų mus atvedęs ˹į tiesų kelią˺ tada būtume atvedę ir jus. ˹Dabar˺ tas pats mums, ar kentėsime kantriai, ar ne – nepabėgsime nuo to.“

22 Šėtonas tars ˹savo pasekėjams˺, kai sprendimas bus priimtas: „Iš tiesų, Alachas davė jums pažadą teisų. Aš irgi pažadėjau jums, bet nuvyliau jus. Aš nevaldžiau jūsų. Aš tik kviečiau jus, o jūs atsakėte. Tad nekaltinkite manęs, bet kaltinkit patys save. Aš negaliu jūsų išgelbėti ir jūs negalite išgelbėti manęs. Iš tiesų, aš atmetu jūsų ankstesnį ˹paklusimą˺ man vietoj Alacho. Iš tiesų, piktadariams skirta skausminga bausmė.“

23 Tie, kurie priėmė tikėjimą ir darė gera, bus priimti į Rojaus sodus, kuriuose teka upės – būti ten amžinai, savo Viešpaties valia – kur jie bus pasveikinti žodžiu „Taika!“

24 Ar nematai, kaip Alachas palygina gerą žodį sulig geru medžiu? Jo šaknys yra tvirtos ir jo šakos siekia dangų,

25 kiekvieną kartą išvesdamos vaisius, savo Viešpaties leidimu. Taip Alachas pateikia palyginimus žmonėms. Galbūt jie supras.

26 O blogas žodis gali būti palygintas su blogu medžiu išrautomis šaknimis, neturinčiu stabilumo.

27 Alachas sutvirtina tikinčiuosius tvirtu ˹tikėjimo˺ žodžiu šiame ir Ateinančiame gyvenime. Tačiau Alachas palieka klaidžioti piktadarius. Alachas daro, ką panori.

28 Ar nematei tų, kurie į Alacho malonę atsako nedėkingumu ir nuveda savo tautą į susinaikinimą?

29 Jie degs Pragare. Kokia siaubinga įsikūrimo vieta!

30 Jie pramano lygius greta Alacho, kad paklaidintų nuo Jo tako. Sakyk, ˹Pranaše Muhamedai˺: „Mėgaukitės! Iš tiesų, jūsų kelionės tikslas yra Ugnis.“

31 Liepk Mano tikintiems tarnams atlikti maldą ir aukoti iš to, ką jiems suteikėme – atvirai ar slapčia – kol ateis Diena, kai nebus nei išpirkos, nei draugiškų ryšių.

32 Alachas sukūrė dangus ir žemę ir siunčia lietų iš dangaus, taip užaugindamas vaisius jūsų aprūpinimui. Jis padarė laivus pavaldžius jums, kad galėtumėte plaukti jūromis su Jo leidimu, ir padarė upes jums pavaldžias.

33 Jis padarė jums pavaldžius saulę ir mėnulį, pastoviai keliaujančius savo takais, ir padarė jums pavaldžius dieną ir naktį.

34 Jis davė jums viską, ko prašėte. Jeigu bandysite suskaičiuoti Alacho malones – nesugebėsite to padaryti. Iš tiesų, žmonija yra neteisinga, nedėkinga.

35 ˹Atminkite˺, kai Abraomas meldė: „Mano Viešpatie! Padaryk šį ˹Mekos˺ miestą saugų ir apsaugok mane ir mano palikuonis nuo stabmeldystės.

36 Mano Viešpatie! Jie paklaidino daugybę žmonių. Kas seka manimi, yra su manimi, o kas man nusižengia – iš tiesų, Tu esi Atleidžiantis, Suteikiantis Malonę!

37 Mūsų Viešpatie! Aš įkūriau dalį savo palikuonių nederlingame slėnyje šalia Tavo Švento Namo,[1] mūsų Viešpatie, kad jie galėtų atlikti maldą. Tad pripildyk žmonių širdis meile jiems ir aprūpink juos vaisiais, kad jie būtų dėkingi.

[1] Arabų pirkliai, keliaudami Arabijos pusiasalyje, laikinai apsistodavo prieš tai Dievo sunaikintų tautų gyvenvietėse.

46 Jie rengė savo sąmokslus, bet apie tai ˹visuomet˺ žino Alachas, net jeigu jais būtų sudrebinti kalnai!

47 Nemanyk, ˹Pranaše Muhamedai˺, kad Alachas nepajėgs išpildyti Savo pažado pasiuntiniams. Iš tiesų, Alachas yra Visa Galintis, Atpildo Savininkas!

48 ˹Saugokitės˺ Dienos, kai žemė bus pakeista kita žeme, kaip ir dangūs, ir visi bus pristatyti prieš Alachą – Vieną, Visa Suvaldantį.

49 Tądien matysite nusikaltėlius surakintus grandinėmis.

50 Jie bus aprengti derva, o jų veidai – uždengti liepsnomis.

51 Taip Alachas atlygins kiekvienai sielai už tai, ką ji padarė. Iš tiesų, Alachas greitai teisia.

52 Tai yra žinia žmonijai, kad jie galėtų būti įspėti ir žinotų, kad tik Alachas Vienas yra vertas garbinimo, ir kad mąstantys žmonės galėtų tai atminti.

1 Alif-Lām-Rā. [1] Tai Raštas, kurį apreiškėme tau, ˹Pranaše Muhamedai˺, kad vestum žmones iš tamsos į šviesą, jų Viešpaties valia, į kelią Visa Galinčio, Verto Išaukštinimo –

[1] Žr.: 2:1 išnašą.

2 Alacho, Kuriam priklauso visa, kas danguose ir žemėje. Vargas atmetusiesiems tikėjimą nuo griežtos bausmės –

3 teikiantiems pirmenybę šiam gyvenimui vietoj Ateinančio ir nugręžiantiems ˹žmones˺ nuo Alacho tako, besistengiant ˹pavaizduoti˺ jį esant kreivu. Jie yra toli nuklydę.

4 Kiekvienas Mūsų siųstas pasiuntinys kalbėjo savo tautos kalba, kad paaiškintų jai ˹Dievo žinią˺. Tada Alachas palieka klaidžioti, ką panori, ir veda ˹į tiesą˺, ką panori.[1] Jis yra Visa Galintis, Išmintingas!

[1] Dievas palieka paklydusius tuos, kurie atsisako priimti Jo vedimą.

[1] Palieptas Dievo, Abraomas dykumoje apgyvendino savo antrąją žmoną, Hagarą, kartu su jai gimusiu Izmaeliu, kur vėliau kartu su juo pastatė Kabą. Žr. 2:127.

38 Mūsų Viešpatie! Iš tiesų, Tu žinai, ką mes slepiame ir ką atskleidžiame. Niekas žemėje ir danguose nėra paslėpta nuo Alacho.

39 Šlovė ir dėkingumas Alachui, palaiminusiam mane Izmaeliu ir Izaoku mano senatvėje. Iš tiesų, mano Viešpats yra Girdintis maldas!

40 Mano Viešpatie! Padaryk mane ir mano palikuonis atliekančiais maldą. Mūsų Viešpatie! Priimk mano maldas.

41 Mūsų Viešpatie! Atleisk man, mano tėvams ir tikintiesiems tądien, kai Teismas įvyks.“

42 Nemanyk, ˹Pranaše Muhamedai˺, kad Alachas nežino, ką daro piktadariai. Jis tik atideda jiems iki Dienos, kai jų akys spoksos iš siaubo.

43 ˹Jie˺ skubės priekin, pakeltomis galvomis, nemirksėdami, tuščiomis širdimis.

44 Tad perspėk žmones apie Dieną, kai jų bausmė ateis ir piktadariai tars: „Mūsų Viešpatie! Atidėk mums šiek tiek. Mes atsakysime į Tavo kvietimą ir seksime pasiuntiniais!“ ˹Jiems bus tarta˺: „Argi neprisiekinėjote prieš tai, kad nepaliksite ˹žemiškojo gyvenimo˺?“

45 Jūs gyvenote būstuose tų, kurie ˹savo netikėjimu˺ engė save, ir jums buvo aiškiai parodyta, kaip pasielgėme su jais.[1] Mes pateikėme jums daugybę palyginimų.